NT rinka 3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Rugsėjo ir spalio mėnesiai buvo kaip niekad vaisingi NT rinkai. Pavasarį beveik visai nepirkę, vasarą dar susilaikę, rudenį lietuviai „pasiautėjo“ ir sumušė būsto pardavimų rekordus. Lapkritį NT pardavimai šiek tiek sumažėjo, tačiau parduotų naujų būstų kiekis paskutinį rudens mėnesį vis tiek buvo didesnis nei 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai vyravo didesnis užtikrintumas ne tik dėl gyventojų pajamų, bet ir bendros ekonominės situacijos šalyje. „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pateikia duomenis, dėl kokio kiekio naujų butų lapkričio mėnesį susitarta trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Lapkričio mėnesį Vilniuje susitarta dėl 488 naujų butų bei apartamentų įsigijimų (įvertinus 2 atšauktus susitarimus). Tai – 25 proc. mažiau nei prieš mėnesį, tačiau 10 proc. daugiau nei pernai lapkritį.

„Akivaizdu, kad metiniai pardavimai pirminėje būsto rinkoje nebus geresni nei rekordiniais 2019-aisiais, tačiau naujų butų jau parduota daugiau nei 2018-ais metais, nepaisant dviejų pandemijos krizės bangų“, – sako vadovas T.S. Kvainickas.

NT rinka lapkritį

NT analitikas tęsia, kad sostinės rinkai plėtotojai pasiūlė 306 naujus būstus 2 projektuose. Šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš kiek daugiau nei puspenkto tūkstančio naujų butų. Kainos, priklausomai nuo segmento, išlaiko 3 – 9 proc. augimą. Pirminės būsto rinkos likvidumo indeksas Vilniuje yra geras – 1,09, o tai reiškia, kad pasiūloje esantys nauji būstai galėtų būti parduoti per maždaug 13 mėnesių.

Lapkritis, anot T. S. Kvainicko, Kauno pirminei būsto rinkai tapo rekordiniu – susitarta dėl 97 butų (įvertinus 4 atšauktus susitarimus). Tai yra du kartus daugiau nei prieš metus ir 59 proc. daugiau nei spalį. Skaitlingi pardavimai susiję su nauja mėnesio pasiūla – 164 būstais 4 projektuose. Tai – didžiausia mėnesio pasiūla per 2020-uosius metus.

„Ar galima teigti, kad Kaunas pagaliau „atšoko“? Veikiausiai, – taip, tačiau, kiek šis spurtas bus tvarus, kol kas atsakyti sunku. Ar pavyks išlaikyti atsigavimo tendenciją, parodys keli mėnesiai ir šalies pastangos tvarkantis su pandemija“, – teigia T.S. Kvainickas.

NT rinka lapkritį

Iš viso šiuo metu Kauno pirminėje būsto rinkoje – 746 nauji butai. Likvidumo indeksas laikinojoje sostinėje išlieka toks pats, kaip ir spalį – 1,16, t.y. pirminėje rinkoje esantys būstai galėtų būti parduoti per artimiausius 14 mėnesių.

Klaipėdos pirminėje rinkoje, anot pašnekovo, sąlyginai ramu. Kovą drastiškai kritę pardavimai kol kas neatsigauna. Lapkritį susitarta dėl 20 būstų įsigijimo (atšaukimai neužfiksuoti): „Tai – panašus rezultatas, kaip ir praėjusį mėnesį, tačiau 50 proc. mažesnis nei pernai. Uostamiesčio naujų būstų rinka sekli kaip niekada. Naujų projektų nefiksuojame jau keturis mėnesiai iš eilės. Pasiūlos kiekis nukrito iki 370 būstų. Likvidumo indeksas Klaipėdoje šiuo metu yra 1,11, t.y. pasiūloje esančius naujos statybos butus būtų galima parduoti per kiek ilgiau nei 13 mėnesių.“

NT rinka lapkritį

Pirkėjų noras pirkti nugali baimę

NT bendrovės „Hanner“ duomenimis, per šių metų lapkričio mėnesį Vilniuje naujų butų iš viso parduota 559 ir tai yra 46 proc. daugiau nei 2019 m. lapkričio mėn., kai buvo parduoti 382 naujos statybos butai Vilniuje. Nereikėtų pamiršti, kad dalis sandorių gali būti tų pirkėjų, kurie norėjo būstą įsigyti pavasarį, tačiau laukė, nes nebuvo užtikrinti, kaip jų pajamas ar ekonomiką paveiks koronavirusas. Tiesa, bedrovės skaičiavimu, per 11 mėnesių šiais metais parduoti 4167 naujos statybos butai Vilniuje, o tai yra 18 proc. mažiau nei per tą patį periodą 2019-aisiais, kai buvo parduota 5104 butai. Tačiau šiais metais yra parduota 15,7 procentų daugiau nei per tą patį periodą 2018 m., kai buvo parduotas 3601 naujos statybos butas Vilniuje.

„Nepaisant paskelbto karantino, nekilnojamojo turto rinka reagavo santūriai ir naujų butų pardavimai Vilniuje lapkričio mėnesį buvo geresni nei tikėjomės. Gyventojų noras įsigyti būstą šiuo metu yra didesnis nei rizikos ir baimės dėl koronaviruso situacijos“ – teigia bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Bendrovės pranešime teigiama, kad pirkėjų aktyvumą šiais metais didino tai, jog nuo gegužės mėnesio neparduotų butų skaičius rinkoje nuolat mažėjo. Gegužės – spalio mėnesiais pasiūla traukėsi net 12,3 proc. Lapkričio mėnuo pasižymi tuo, kad nuosaikų pasiūlos mažėjimą pakeitė pasiūlos augimas – gruodžio pradžioje Vilniuje buvo neparduoti 4544 butai.

Gyventojai į antrą karantiną reaguoja mažiau

NT bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis patebi, kad paskelbus antrąjį koronaviruso iššauktą karantiną rinka penktadaliu smuktelėjo, tačiau efektas toli gražu nebuvo toks stiprus kaip pavasarį, o pirminės rinkos rezultatas išliko aukštas. Bendrovės analitikai skaičiuoja, kad, preliminariais duomenimis, Vilniuje lapkričio mėnesį rezervuoti 504 nauji būstai (ir butai, ir kotedžai, prieš tai pateikti „Inreal“ duomenys parodo situaciją tik butų rinkoje). Tai yra daugiau nei priešpaskutinį metų mėnesį pernai ar užpernai: 2019.11 rezervuoti 496, 2018.11 – 393 nauji būstai. Svarbiausia, kad tai buvo daugiau nei per pirmąjį karantino mėnesį: šių metų balandį naujų būstų pardavimai nesiekė šimto.

„Kiekvienais metais lapkričio–gruodžio mėnesiais stebime ciklišką rinkos susitraukimą. Todėl, įvertinus dar ir paskelbtą antrąjį karantiną, situacija yra visiškai normali. Labai džiugu, kad šis karantinas kol kas turėjo daug mažesnę įtaką nei pirmasis, tačiau matome kai kuriuos pokyčius klientų elgsenoje. Pavyzdžiui, atsiradus judėjimo, bendravimo apribojimams, pastebimai išaugo sprendimo priėmimo laikas. Iš kitos pusės, žmonės priprato prie nuotolinio bendravimo priemonių, jų patogumą ir efektyvumą vertina panašiai kaip tiesioginio bendravimo priemonių ir tai yra išties geras ženklas, leidžiantis toliau judėti į priekį gyvenimui“, – sako Š. Tarutis.

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas priduria, kad analizuojant pirminės būsto rinkos būklę šiuo metu yra atšauktų susitarimų skaičius. Pasak jo, pandemijos pradžioje atšaukimų skaičius drastiškai išaugo ir puikiai iliustravo rinkoje vyraujantį neapibrėžtumą dėl ateities.

„Tuo tarpu per paskutinius du mėnesius (spalis ir lapkritis) Vilniaus mieste atšaukimų skaičius nukrito iki priešpandeminio lygio, Klaipėdoje atšaukimų nefiksuojame jau tris mėnesius, o Kaune, nors atšaukimų vis dar daugiau nei buvo įprasta, tačiau, akivaizdu, kad situacija gerėja“, – teigia NT analitikas.

Kita vertus, pasak jo, kriziniais laikotarpiais didžiausius iššūkius patiria ekonominės klasės būstas tiek dėl jo savininkų finansinio jautrumo, tiek dėl mažesnio paties būsto patrauklumo rinkoje.

„Nors suminiai ekonominės klasės būsto pardavimai ir atsigavo, tačiau pastaruosius kelis mėnesius jie sudaro mažesnę visų pardavimų dalį ir užleido vietą vidutinės klasės segmento būstui. Galima daryti prielaidą, kad finansiškai jautresnių pirkėjų ateities lūkesčiai vis dar yra veikiami pandemijos grėsmės, o galintys įpirkti brangesnį būstą, ar siekiantys jį išnuomoti, renkasi kiek geresnių rodiklių butus tiek didesniam savo pačių komfortui, tiek tikėdamiesi geresnio jų likvidumo ateityje“, – teigia analitikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (92)