Ekonominės krizės purtomoje šalyje taip elgiasi žmonės, kurie nepajėgia sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio.
2017 metų pirmame ketvirtyje kai kuriuose Atėnų miesto aglomeracijos rajonuose butai buvo parduodami po 100 eurų už kvadratinį metrą, nors vidutinė rinkos kaina, jei skaičiuotume pagal ankstesnio laikotarpio sandorius, ten siekė 1250 eurų už „kvadratą“. Dauguma atvejų reali sandorio kaina buvo penkis ar net šešis kartus žemesnė nei tikroji rinkos vertė, rašo newsru.com.
Pateikiami tokie pavyzdžiai: Peristerijo priemiestyje 1967 metais statytame name butas buvo parduotas po 321 euro už kvadratinį metrą kainą, nors standartinė kaina šiame rajone siekia 1050 eurų. 81 kvadratinio metro butas Vuliagmenėje kovo mėnesį parduotas po 988 eurus už kvadratinį metrą vietoj 3500 eurų. Zografo rajone esantis 116 kvadratinių metrų butas, statytas 1989 metais, parduotas už 35 tūkstančius eurų, kai jo rinkos kaina siekia 145 tūkstančius eurų. Marusio rajone esantis 59 kvadratinių metrų butas kainavo 25 tūkstančius eurų, vietoj galimų 97 tūkstančių eurų.
Tokie išpardavimai – priverstiniai: dešimtys tūkstančių savininkų negali leisti sau mokėti nekilnojamo turto mokesčių ir nori jo paprasčiausiai atsikratyti, kad neaugtų skolos. Be to, daugelis sandorių vyksta grynaisiais, todėl kainų sumažinimo atvejų gali būti dar daugiau, nei oficialiai užfiksuojama.
Tuo tarpu Graikijos Centrinis bankas pranešė, kad namai Graikijoje beveik nustojo pigti, o Atėnuose netgi šiek tiek pabrango. Pastarasis faktas greičiausiai pasakytinas apie kažkokius didesnio likvidumo objektus.
