„Specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, lyginant su B energinės klasės namais, atsipirks tik per 119 metų. Griežtėjantys energetinio efektyvumo reikalavimai reiškia, kad namai tampa sandaresni, todėl mažėja gyventojų išlaidos šildymui. Tačiau jau B energinės klasės namai buvo itin efektyvūs, todėl A ir A+ klasės nebepasiekia esminio sutaupymo“, – pranešime spaudai sako Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Investicijos nebeatsiperka

Šiemet UAB „Hanner“ specialistai atliko 50 Vilniuje esančių A ir B energinės klasės daugiabučių išlaidų šilumai analizę. Rezultatai rodo, jog A energinės klasės pastate 50 kv. m ploto bute gyvenantis asmuo šildymui sutaupo 0,11 Eur/kv. m per mėnesį. Tai reiškia, kad per septynių mėnesių šildymo sezoną A energinės klasės buto gyventojas sumoka 37 eurais mažiau, negu tokio pat ploto buto B energinės klasės daugiabutyje savininkas.

A ir B energinės klasės daugiabučių šildymo kaštų palyginimas

„Tiesa, realus sutaupymas yra gerokai mažesnis, nes A klasės name diegiama privaloma vėdinimo (rekuperacijos) sistema, kurios išlaidos elektrai per mėnesį yra mažiausiai 2 eurai. Skaičiuojama, jog per šildymo sezoną, kai vėdinimo sistema turi būti įjungta ištisą parą, 50 kv. m butas elektrai išleistų mažiausiai 14 eurų, taigi realus sutaupymas liktų tik 23 eurai per septynis šildymo mėnesius. Iš šios sumos dar neišskaičiuotos papildomos išlaidos sistemų eksploatacijai, oro filtrų keitimui ir pan.“, – sako A. Avulis.

Jis skaičiuoja, jog pastatyti A energinės klasės daugiabutį kainuoja bent 55 eurais už kvadratinį metrą brangiau, lyginant su B energinės klasės pastatais.

„Jau B klasės pastatai buvo labai efektyvūs ir taupūs, todėl A klasės pastatai, net ir investavus į juos daugiau, deja, daug didesnio efektyvumo nepasiekia. Skaičiuojame, jog investicijos į juos atsipirks tik per 119 metų. Tačiau net ir šis laikotarpis yra labai optimistinis, mat suskaičiavus rekuperacinės vėdinimo sistemos elektros sąnaudas, eksploatacijos, keičiamų elementų kaštus, atsipirkimo laikotarpis išsitęsia per daugiau nei 400 metų“, – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas.

A ir B energinės klasės daugiabučių šildymo kaštų palyginimas

A+ klasės namai dar brangesni

Nuo šių metų pradžios plėtotojai gauna leidimus statyti tik A+ energinės klasės namus. Pastatyti tokius pastatus kainuoja dar brangiau. Skaičiuojama, jog lyginant su B klasės daugiabučiais, A+ klasės statybos kainuos bent 100 Eur/ kv. m daugiau.

„Statant A+ klasės pastatus, tam, kad būtų pasiektas aukštesnis energinis efektyvumas, reikės daugiau šilumos izoliacinių medžiagų, aukštesnio energinio efektyvumo langų, taip pat itin svarbus taps pastatų orientavimas į pietų, vakarų pusę, jog jie kuo efektyviau išnaudotų saulės šilumą.

Tačiau net ir investuojant į pastatų apšiltinimą ar kitas technologijas, dėl neparankaus sklypo plano ar pastato langų orientacijos į šiaurės ar rytų pusę, vien tik statybinių sprendimų nebeužteks. Tokiais atvejais tam, kad pastatas gautų A+ energinės klasės sertifikatą, statytojai turės naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius: šilumos siurblius, saulės ar geotermines jėgaines. Tai statybų kainą dar padidins“, – sako A. Avulis.

A ir B energinės klasės daugiabučių šildymo kaštų palyginimas

Pasak jo, nėra abejonių, kad naujieji pastatai bus energetiškai efektyvesni, sandaresni, tačiau privalomi reikalavimai reiškia, jog vartotojai prarado galimybę rinktis.

„Be abejonės, A, A+ klasės butas bus taupesnis, jame gyvenimo sąlygos geresnės negu senos statybos daugiabutyje. Tačiau gyventojai praranda galimybę rinktis: kiekvienas galime nuspręsti, kokiu automobiliu važinėti – Mersedesu, Opeliu ar Škoda, o kokio energinio efektyvumo name gyventi rinktis jau nebegalime. Tai praradimas vartotojams jau vien dėl to, kad vis augantys energetinio efektyvumo reikalavimai, deja, nebereiškia taip pat drastiškai mažėjančių namų eksploatacijos išlaidų“, – sako A. Avulis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)