Kotedžas – NT, patrauklus dėl to, kad yra tarsi tarpinis variantas tarp buto ir namo. Kaip pasakoja NT bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, kiekvienais metais vystytojai pastato vis daugiau tokio tipo būstų.
„Kiekvienas metais yra pastatoma vis daugiau kotedžų. 2019 metais buvo pastatyta apie 300 dvibučių namų, ir apie 300 butų Vilniaus mieste buvo pastatyta jau daugiabučiuose kotedžuose. Vilniaus rajone pastatoma apie 300 vienbučių gyvenamųjų namų per praeitus metus. Kiekvienais metais statoma vis daugiau. <...> Kotedžo tipo gyvenamieji namai, kuriuose yra daugiau nei du butai, iš esmės yra statomi tik Vilniaus mieste, kituose miestuose, rajonuose statoma tik po keliasdešimt tokio tipo butų“, – vardija pašnekovas.
Tokio tipo būstų populiarumą lėmė ir išaugusi paklausa, ir bendrojo plano pasikeitimai. Pasak NT analitiko, pirkėjams kotedžai patrauklūs dėl mažesnės vieno kvadratinio metro kainos, vystytojai poreikį patenkina. Tiesa, dažniausiai periferinėje miesto dalyje, kurioje užstatymo tankumas ir intensyvumas yra mažesni nei centrinėje miesto dalyje. Todėl galimybė vystyti tokį NT užmiestyje patrauklesni.
„Centrinėje miesto dalyjei kotedžai statomi ypač retai ir tik kaip išskirtiniai projektai aukštesnėmis kainomis ir tuose sklypuose, kuriuose numatomas mažesnis intensyvumas. <...> Jeigu viena siena dalinasi keli butai, tokį pastatą vystyti yra pigiau, nes reikia mažiau sienų, o kuo mažiau sienų, tuo pigesnė statyba. Ir tai lėmė, kad atsirado daugiau daugiabučių kotedžų“, – paaiškina T. Kvainickas.
Jis tęsia, kad gyventojai renkasi kotedžus dėl kelių aspektų: ploto, privatumo ir nuosavo kiemo. Ekspertas nepamiršta ir kotedžų trūkumų.
„Kotedžai parduodami su mažesne daline apdaila. Tai galima rasti būstą su grindimis iš žvyro, netinkuotomis sienomis, suformuotais inžinerinių tinklų įvadais. Tokiu atveju gyventojai patiria daugiau išlaidų įrengiant kotedžą. Taip pat kotedžas yra tarpinis pasirinkimas tarp buto ir namo, jame yra daugiau individualumo nei bute, kuo daugiau individualumo, jis tampa labai subjektyvus ir ateityje, antrinėje rinkoje, gali būti truputį sudėtingiau tokį turtą parduoti“, – akcentuoja T. Kvainickas.
NT analitikas priduria, kad gyvenant kotedže, reikia skirti daugiau dėmesio būsto priežiūrai – pjauti žolę, genėti augalus, jeigu jų žmonės pasisodina. Taip pat gali būti ir pastato išorės priežiūros darbų.
Kokie kotedžai populiariausi?
NT bendrovės „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Keršytė pasakoja, kad kotedžų pirkėjas – 28-30 metų žmogus, neretai šeima su mažais vaikais. Anot pašnekovės, dažniausiai žmonės perka 90-110 kv. m kotedžus, kuriuos įsirengia pagal poreikius.
„Gali turėti kelis miegamuosius, darbo kambarį, ir, svarbiausia, jau gali turėti kiemelį“, – sako A. Keršytė.
Ji tęsia, kad pirkėjai, kurie renkasi kotedžus, ieško ne tik didesnio ploto, nuosavo kiemelio, bet ir patrauklios aplinkos. Jaunos šeimos ieško būsto, kuris būtų saugioje, draugiškoje bendruomenėje, turėtų patogią infrastruktūrą, vaikų žaidimo aikšteles, pasivaikščiojimo takelius. Kotedžai dažniausiai parduodami su daline apdaila, o tai reiškia, kad vystytojas paruošia reikalingus santechnikos, elektros įvadus, o naujakurys dažniausiai pats susiplanuoja, kiek kambarių jam reikia, ir kokios paskirties jie turi būti.
Kaip atrodo kotedžų vidus, kokių sprendimų vedini pirkėjai juos įsirengia, žiūrėkite Delfi.tv laidos „Piniginiai reikalai" reportaže.
