„Pagrindinis pirkėjas, šiandien besidairantis pirmojo būsto, visą savo gyvenimą praleido nepriklausomoje Lietuvoje. Jam – tarp 25 ir 35 metų. Tai reiškia, kad šį žmogų suformavo neįtikėtinai greitai besikeičianti ir nuolat tobulėjanti pastarųjų dešimtmečių realybė. Jis – modernus, įpratęs prie greičio, technologijų ir jam asmeniškai jam pritaikytų sprendimų.

Tuo tarpu pasižiūrėkime, kaip atrodo būsto pirkimo procesas. Jis per pastaruosius tris dešimtmečius iš esmės nepakito. Vartotojo lūkesčiai ir rinkos standartai akivaizdžiai prasilenkia“, – pranešime spaudai sako pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Deividas Jacka.

Eksperto teigimu, NT rinka jau artimiausiu metu privalės technologiškai prisitaikyti prie naujos kartos poreikių bei atitikti jos lūkesčius.


Pirksime ir parduosime greičiau ir paprasčiau

„Pirkti ir parduoti internetu, dokumentus pasirašyti virtualiai – visa tai jau yra mūsų kasdienybė. Visgi NT rinkoje šie sprendimai vis dar skamba naujai. Pandemija paskatino rengti virtualias butų apžiūras, pradėti ir virtualūs notarinių sutarčių pasirašymai, tačiau namų įsigijimo procesas vis dar yra ilgas, lėtas ir reikalaujantis neproporcingai daug visų pusių laiko“, – teigia D. Jacka.

Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad vadinamosios Z kartos pirkimo ir apskritai gyvenimo įpročiai reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Ypač ryškus ir nuolat atsikartojantis skirtumas – greitis. Tiek priimant sprendimus, tiek ir juos įgyvendinant. Į šį pirkėjų ypatumą vis labiau atsižvelgia visos rinkos.

D. Jacka įsitikinęs: pokyčiai NT pardavimo srityje artimiausiais metais įgaus vis didesnį pagreitį. Vakarų šalyse (ir Lietuvoje) specialiai tam kuriami įvairūs technologiniai sprendimai bei įrankiai leidžia NT pirkti ir parduoti saugiai, greitai ir patogiai, prisitaikant prie šiuolaikinių pirkėjų įpročių bei poreikio tokius klausimus spręsti virtualioje erdvėje.

Jo teigimu, prie pirkėjo poreikių vis labiau prisitaikys ne tik įsigijimo procesas, bet ir patys namai. Tobulėjant technologijoms, plėtotojai neišvengiamai vis daugiau dėmesio skirs asmeniniams kiekvieno pirkėjo poreikiams ankstyvose projekto kūrimo stadijose.

Gyvensime ir namus prižiūrėsime patogiau

Skiriasi ir naujosios kartos požiūris į gyvenimą namuose bei jų vaidmenį. Namai turi būti pritaikyti greitam, patogiam gyvenimui ir nekelti jokių rūpesčių.

„Tai apima labai daug sričių. Nuo tokių infrastruktūrinių klausimų, kaip, pavyzdžiui, faktas, kad kiemas privalo būti dviračių taku patogiai sujungtas su visais svarbiausiais taškais, nuo darbo, mokyklos ar kavinės. Taip pat tai liečia pirkinius – esame įpratę internetu apsipirkinėti visame pasaulyje ir norime, kad įsigyti daiktai atkeliautų iki namų durų.

Todėl mes, besirūpindami savo klientų namais, aktyviai ieškome sprendimų patogiems asmeniniams paštomatams laiptinėse įrengti“, – sako D. Jacka.

Eksperto teigimu, tai – tik keli pavyzdžiai, tačiau namų priežiūra keičiasi iš esmės: robotizuojamas aplinkos tvarkymas, langų valymas, mikroklimato sprendimai, saugos sistemos tiek nuo vagysčių, tiek – ir nelaimingų atsitikimų.

„Išmanūs namai vis labiau taps dažno iš mūsų realybe. Jau projektavimo etape plėtotojai vis labiau ieško sprendimų, kurie užtikrintų technologiškai patogų gyvenimą. Išmanius namus kursime bendradarbiaudami: viduje technologijas įdarbins patys gyventojai, o laiptinėse, kiemuose ir visame mieste šiuolaikišką patogumą užtikrinsime mes, būsto administratoriai“, – teigia pašnekovas.

Išmanūs sprendimai, pasak jo, pritaikomi toli gražu ne tik naujos statybos pastatuose, todėl ateityje tvariai bus žiūrima ir į senesnės statybos namų modernizavimą.

Pasitelksime duomenis aplinkos apsaugai

NT visais laikais buvo iššūkis aplinkai: nuo gamtos išteklių naudojimo statybinėms medžiagoms gaminti bei pastatais okupuojamų kadaise žaliavusių miškų iki kasdienio energijos vartojimo tuose pastatuose. Ši tema – nuolat keliama ir nuodugniai aptarinėjama visame Vakarų pasaulyje.

„Norėdami kurti tvarią ateitį, privalome mažinti savo įtaką aplinkai. NT vaidmuo čia – labai svarbus. Privalome statyti taip, kad gyventi galėtume kuo žaliau, o gyvendami priimti tokius sprendimus, kurie leistų taupyti resursus.

Čia ir vėl į pagalbą ateina technologijos. Jos visų pirma leidžia matuoti ir rinkti duomenis apie šiandieninę situaciją, kurie yra būtini norint rytoj priimti tvaresnius sprendimus. Jos taip pat padeda gyventi taupiau nemažinant savo komforto“, – sako D. Jacka.

Elektros įdarbinimas, įkrovimo tinklas, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos pasitelkimas – visi šie sprendimai jau šiandien yra realybė verslo, komercinės paskirties pastatuose, tačiau vis dažniau juos sutiksime ir gyvenamuosiuose daugiabučiuose bei jų kiemuose.

„Duomenys taip pat leis tiek gyventojams, tiek mums, būsto administratoriams, priimti tokius kasdienio gyvenimo ir namų priežiūros sprendimus, kurie leis taupyti elektrą, vandenį ir kitus resursus. Tai – itin svarbus pokytis, todėl tinkamus įpročius ugdyti privalome jau šiandien“, – įsitikinęs jis.

Šios trys tendencijos – tik dalis viso technologinio lūžio, kurį išgyvena ilgai tradicine, klasikine ir nekintančia laikyta NT rinka. Jos taip pat laukia daugybė smulkių pasikeitimų visose veiklos srityse, nuo mokėjimų sprendimų iki statybos medžiagų kūrimo bei pasirinkimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją