Štai Molėtų rajono savivaldybė kelerius metus savo biudžeto lėšomis iš dalies kompensuoja valymo įrenginių statybą kaimuose, kur nėra centralizuotų tinklų. Parama taikoma tik buityje susidarančių nuotekų tvarkymui. Ji skiriama asmenims, kurie neturi techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų ir tokie tinklai neplanuojami įrengti artimiausius 3 metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Paraiškas dalinai apmokėti patirtas išlaidas gali pateikti gyvenamąją vietą Molėtų rajono savivaldybėje deklaravę gyventojai, kurie ne anksčiau kaip prieš 2 metus įsirengė individualius nuotekų valymo įrenginius. 2022 m. parama skirta 31 pareiškėjui – 31 tūkst. Eurų; 2021 m. – 8 pareiškėjams skirta 8 tūkst. eurų; 2020 m. 79 pareiškėjams skirta 39,5 tūkst. eurų.
Dalinės kompensacijos statant individualius valymo įrenginius mokamos Panevėžio, Molėtų, Joniškio bei Alytaus rajonuose, Rietavo savivaldybėje.
Ukmergėje už biologinius valymo įrenginius mokama 2 tūkst., o už įrengtą gręžinį tūkstančio eurų kompensacija.
Rietavo savivaldybėje buvo gautos 37 paraiškos dalinai kompensuoti individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių įsigijimą. Už juos buvo grąžinama 50 proc. vertės, bet ne daugiau kaip 1000 eurų. 2022 metais tam skirta 32,4 tūkst. eurų, o 2021 metais 45 asmenims 36 tūkst. eurų. Parama buvo skirta asmenims deklaravusiems gyvenamąją vietą Rietave.
Lietuvos geologijos tarnybos patarėjas dr. Jonas Satkūnas šiuos savivaldybių žingsnius vertina kaip ėjimą tvarumo link ir aplinkos gamtinių resursų išsaugojimą. Skatinti turėti kokybiškus valymo įrenginius, kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų, yra geras pavyzdys. Tai investicijos į taršos prevenciją ir hidrogeologinės aplinkos kokybę. O tai didelė vertybė. Pavyzdžiui, Molėtų savivaldybė faktiškai yra kurortinė teritorija ir joje viskas turi atitikti aukščiausius aplinkos kokybės reikalavimus.
Lietuvos vandens teikėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius norą kurtis gyvenvietėse civilizuotai tiesiogiai siejo su pasikeitusiu gyvenimo tempu. „Lietuviai po pandemijos pradėjo kurtis kaimuose. Jie nori gyventi tvariau“, - reziumavo B. Miežutavičius.
