Gyvenamoji vieta atliepia skirtingus poreikius
Tyrimai rodo, kad žmonių lūkesčiai gyvenamojo būsto vietos atžvilgiu labai stipriai susiję su amžiumi ir gyvenimo etapu – jie bene dažniausiai ir nulemia, kokie prioritetai teikiami tiek pačiam būstui, tiek ir gyvenamajai vietai. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinių mokslų daktarės Rasos Indriliūnaitės, jaunų asmenų arba sukūrusių šeimą žmonių gyvenamosios vietos vizijos ir poreikiai išsiskiria.
„Jauniems, šeimos dar nesukūrusiems ir vaikų neturintiems žmonėms, gyvenantiems aktyvų socialinį gyvenimą, svarbus geras pramogų, laisvalaikio leidimo vietų, taip pat – darbo vietos ir mokslo įstaigų pasiekiamumas. Tuo tarpu šeimoms, auginančioms vaikus, svarbesnė yra saugi kaimynystė, lengvas susisiekimas su šeimos nariais, darbo vietos, švietimo įstaigų ir kitų paslaugų pasiekiamumas“, – pranešime spaudai teigia sociologė, remdamasi Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatais.
Ji papildo, kad yra ir daugiau svarbių aspektų, kuriems skiriamas didelis dėmesys renkantis gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, būsto tipas bei jo kokybė, išlaikymo kaštai, kaimynystė, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbo, vietos infrastruktūra, draugų, šeimos narių pasiekiamumas, patogus susisiekimas viešuoju ar nuosavu transportu.
„Šiuos pasirinkimus pirmiausia labai didele dalimi apsprendžia turimos finansinės galimybės – kokia bus būsto kaimynystė, kokio tipo būstas – namas ar butas, naujos ar senos statybos, ar bus siekiama būsto nuosavybės ar nuomos. Jei imama būsto paskola – kiek turima lėšų pirminiam įnašui, o gal pasitelkiama tėvų šeimos parama; ar perkamas pirmasis būstas, ar jau nebe pirmas“, – pažymi R. Indriliūnaitė.
Perdegimas darbe lemia norą būti „arčiau gamtos“
Minėti aukščiau aspektai svarbūs renkantis būstą, tačiau pastarieji keli pandeminiai metai taip pat buvo reikšmingi. Pasikeitė organizuojamo darbo modelis – daugelis pradėjo dirbti nuotoliu, bei išaugo noras būti, gyventi sveikesnėje, „žalesnėje“ aplinkoje.
„Šiandieninis gyvenimo ritmo intensyvumas lemia, kad vis dažniau atsigręžiame į gamtą. Dalis jaunų žmonių, patyrę perdegimą darbe, traukiasi ten, kur yra ramiau. Pandemija, nuotolinio darbo galimybė prie to stipriai prisidėjo“, – sako sociologė ir priduria, kad miegamieji rajonai ar priemiesčiai dažnai pasirenkami dėl mažesnio gyvenimo tempo intensyvumo, gyvenamosios aplinkos kokybės, mažesnio užterštumo, ramesnės aplinkos.
Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras papildo, kad atokesni nuo miesto centro rajonai dažniau pasirenkami dėl sąlyginai pigesnio būsto nei miesto centre.
„Įsigyti nuosavą būstą miesto centre arba arti jo tikrai ne kiekvieno kišenei. Juo labiau kad 2022 m. būsto kainų augimas buvo sparčiausias nuo praėjusios ekonominės krizės laikotarpio. Tai lėmė išaugusios statybinių medžiagų kainos, darbo jėgos trūkumas ir kiti veiksniai. Dėl to jaunam specialistui arba šeimai labiau svarstytinas variantas yra įsigyti būstą tokiuose rajonuose kaip Fabijoniškės, Pašilaičiai, Pilaitė ar Bajorai – čia būsto kainos yra žemesnės ir realiausios tam, ką galima įsigyti dabar“, – sako NT ekspertas.
Atokesniuose miesto rajonuose yra visi patogumai
Svarstant rinktis būstą miegamajame Vilniaus rajone, anot NT eksperto, „už“ argumentų yra stipriai daugiau nei „prieš“ argumentų. Visų pirma juose yra sukurta visa patogų kasdieninį gyvenimą užtikrinsianti infrastruktūra – darželiai, mokyklos, verslo ir prekybos centrai, sporto klubai.
„Galbūt daugeliui miegamieji rajonai asocijuojasi su sovietiniais pastatais ir menka infrastruktūra, tačiau šie rajonai labai pakeitė ir vis dar sparčiai keičia savo „veidą“. Čia vis daugiau galima pamatyti skandinaviško gyvenimo modelio apraiškų – namų su pilnai įrengtais skandinaviško stiliaus butais. Taip pat šalia tokių namų yra įrengiamos plačios laisvalaikio erdvės, žaliosios zonos, kaimynystės erdvės“, – pasakoja R. Pleteras.
Jis taip pat priduria, kad naujos statybos daugiabučių namų kompleksuose, esančiuose atokiau nuo miesto centro, yra pagalvota apie nedideles, bet reikšmingą kokybinį poveikį jauno žmogaus ar šeimos gyvenimui suteikiančias detales.
„Pavyzdžiui, automobilių ir elektromobilių savininkai gali saugiai palikti automobilį stovėjimo aikštelėje ar požeminiame garaže, įkrauti elektra varomą transportą. Taip pat sandėliavimo klausimą palengvina toks sprendimas kaip atskiras sandėliukas susidėti daiktams arba speciali vieta laikyti vaikišką vežimėlį ar dviratį“, – dėsto NT ekspertas.
