Planuojama keisti paramos tvarką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija spalį teiks Seimui pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus laidoje „Delfi diena“ paaiškino, kad ministerija atliko analizę, kurios metus išsiaiškino, jog parama ne visai tiksliai pasiekia tas vietoves, dėl kurių pirmo būsto subsidijavimas apskritai atsirado.
„Mes atlikome analizę ir matome, kad ši parama, kuri galioja nuo 2018 metų, ji tikslų, numatytų įstatyme, nepasiekia. Nepasiekiame tikslo, kad žmonės kurtųsi regionuose, regionuose didėtų gimstamumas, kad mažiau žmonių išvyktų, kad tarp regionų mažėtų socialinė atskirtis, todėl išanalizavę duomenis priėmėme sprendimą, kad darome pakeitimus, kurie tiksliau orientuoti į jaunas šeimas ir būtent į regionus, kur ta parama ir yra reikalinga“, – sakė pašnekovas.
Viceministro teigimu, nuo kitų metų paramai gauti galėtų pretenduoti tos šeimos, kurios būstą pirkti nori pirmą kartą, kurios negyvena Lietuvos metropoliniuose miestuose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir žiedinėse jų savivaldybėse, taip pat kurortinėse savivaldybėse. Norima keisti ir daugiau.
„Jeigu tai yra pirmas būstas, tai visos šeimos gali pretenduoti, nes būtent šio įstatymo esmė ir buvo, kad nevertintume jaunų šeimų turto, nevertintume jų pajamų, tiesiog, jei yra tai jų pirmas būstas, subsidija būtų suteikiama. Mes siūlome, kad subsidijos dydis būtų apie 50 proc. būsto kredito pradinio įnašo, kuris, apskaičiuojant subsidiją, negalėtų viršyti tos 15 proc. sumos nuo 87 tūkst. eurų kredito, t. y., 6525 eurai. Ir nustatyti, kad ši paskata būtų teikiama regionuose, pačios savivaldybės galėtų tą paskatą suteikti“, – teigia M. Šiurkus.
Jis tęsia, kad planuojama nustatyti ir maksimalią įsigyjamo turto vertę, kurios šiuo metu nėra. Tai užkirstų kelią piknaudžiauti ir prašyti paramos turtui, kainuojančiam kelis šimtus tūkstančių eurų ir daugiau.
„Vertė būtų 150 tūkst. eurų. Taip pat pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, ir vienas iš svarbesnių dalykų, kad prašymo nagrinėjimo prioritetus nustatytume atsižvelgiant į tai, kam savivaldybės skiria papildomą finansinę paramą. Laukiančiųjų sąrašo nebūtų, taikytume tokį patį paramos dalijimo principą ir kitais atvejais. Tiesiog paskirtume lėšas, yra laikas, kada žmonės gali kreiptis dėl paramos, ir kai valstybės lėšos visos būna išnaudojamos, baigiasi tas kvietimas teikti paraiškas dėl subsidijos“, – aiškino viceministras.
Jeigu pakeitimams bus pritarta, pokyčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Siūlo pagalvoti apie paramą didmiesčių gyventojams
Pasak viceministro, subsidijos regionuose nepadarė tokio pokyčio, kokio buvo tikėtasi. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtos asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad NT vystytojams prasmės imti statyti regionuose dėl kelių šeimų, kurios galbūt gautų subsidiją pirmam būstui, tačiau parama turi įtakos pramonės, gamybos verslams.
„Dabar vien dėl pavienių paramos gavėjų regionuose plėtotojai turbūt nestatys. Darbdaviams, aišku, ši parama patinka, ypač toms įmonėms, kurios užsiima gamyba ar pan. Jos ateina į anksčiau neįvertintus regionus, atsiranda naujų darbo vietų, jauni žmonės lieka, dirba ten ir jie gali, nori pasinaudoti būsto parama“, – teigia M. Statulevičius.
Visgi, pasak pašnekovo, šiuo metu, kai NT sunkiai įperkamas būtent didmiesčiuose, būtų tikslinga skirti paramų ir juose besikuriančioms jaunoms šeimoms.
„Mes šią priemonę palaikėme, bet turėjome ir pastabų. Tai yra vienintelė reali parama jaunoms šeimoms kurtis, kurti savo būstą, ne tik nuomotis ar naudotis valstybės pagalba. Tačiau jos taiklumas nėra visai išpildomas, nes jaunimas būtent ir nori kurtis ten, kur yra ekonomika, darbo vietos, socialinis gyvenimas, socialinė infrastruktūra. Tai vis tiek yra arčiau regionų centrų arba didmiesčių, bet jie yra eliminuoti iš šios paramos. Tai jeigu norime vis dėl to tam tikrą sumą pinigų padalinti paramai, gal galima ją patikslinti, galbūt teikti ne tokią intensyvią, bet neapriboti ir didmiesčių gyventojų, jaunų šeimų, kurios nori įsigyti būstą“, – akcentuoja NT ekspertas.
Jis tęsia, kad parama labai intensyviai naudojosi didmiesčių žiedinių savivaldybių gyventojai, pavyzdžiui, Kauno rajono, kurio dalyje vietovių jaunos šeimos galėjo gauti paramą būstui. Visgi, pasak M. Statulevičiaus, reiktų suprasti, kad paprastai tokie gyventojai tik būstą renkasi rajone, o visą kitą – mokyklas, darželius ir darbus – didmiesčiuose.
„Mes skatiname, kad žmonės gyventų mieste, bet parama duoda tai, kad rajonas tampa patrauklesne alternatyva, nors žmonės dažniausiai naudojasi to šalia esančio miesto infrastruktūra, o mokesčius moka rajono savivaldybei. Kartais ir ta riba tarp miesto ir rajono yra labai nežymi, bet parama skiriama rajonui“, – sako pašnekovas.
Paramos atėmimą iš rajonų reiktų aptarti dar kartą
Kauno rajonas buvo viena patraukliausių vietų, kurioje jaunos šeimos galėjo gauti paramą pirmajam būstui. Kaip informuoja Kauno rajono mero atstovas spaudai Edmundas Mališauskas, Nuo 2018 metų rugsėjo 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. šia programa pasinaudojo (įskaičiuojant ir tuos, kurie laukia eilėje) 380 Kauno rajono gyventojų.
„Valstybės parama yra gerai, tačiau jaunoms šeimoms jos nepakanka, dar yra svarbu turėti nuolatinį pajamų šaltinį, todėl regionuose būtina kurti darbo vietas“, – sako pašnekovas.
Jeigu Seimas pritars pokyčiams, Kauno rajono gyventojai paramos būstui nebegaus. E. Mališauskas sako, kad toks sprendimas reikalauja daugiau diskusijų, nes situacija žiedinėse savivaldybėse irgi netolygi.
„Pavyzdžiui Kauno rajono Čekiškės, Vilkijos apyl., Vandžiogalos, Taurakiemio seniūnijos yra nutolusios nuo miesto maždaug 50 km, jose yra daugiau socialinės atskirties“, – teigia pašnekovas.
„Ober-haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas sako, kad subsidijos panaikinimas tokiuose rajonuose kaip Kauno daugiausiai įtakos ir turės būtent mažesnes pajamas gaunančias šeimas.
„Įtakos gali turėti ribiniams klientams, kuriems ta pagalba yra labai reikalinga. Nes dabar sukaupti 15-20 tūkst. eurų nuosavų lėšų yra sudėtinga, ypač vidutines pajamas gaunančiai šeimai. Tai ji labai aktuali“, – sako NT ekspertas.
Jo teigimu, Kauno biuro brokeriai per metus sulaukia apie 2-3 klientų, kurie ketina įsigyti būstą pasinaudoję subsidija jaunoms šeimoms, tačiau, pasak jo, galimai dauguma šeimų būstą su parama perka jau tiesiai iš vystytojų. NT pardavimų Kauno rajone skaičiai galėtų tai patvirtinti.
„Žiūrint į skaičius, tai nuosavų naujos statybos namų Kauno rajone 2022 metais fiksuojame pardavimų dinamikos pakilimą. Pavyzdžiui, įprastai nuo 2018 metų Kauno rajone buvo parduodama virš 500 naujos statybos nuosavų namų per metus, o pernai parduota 754 namai. Tai matome didelį šuolį nuo 2018 metų. Šiemet per 8 mėnesius Kauno rajone parduota 300 nuosavų namų, tai dinamika susitraukusi, bet tai, matyt, vyksta dėl visiems žinomų priežasčių: brangių paskolų, lūkesčių, laukimo ir pan.
Kalbant apie naujos statybos butus Kauno rajone, nuo 2018 metų vidurkis yra apie 400 butų per metus, nuo 2021 metų pardavimai ėmė kilti ir pernai parduota 565 butai.
Tai 2022 metai išsiskiria, galbūt galima daryti prielaidą, kad subsidijos jauniems žmonėms pirmam būstui pralaužė tuos ledus Kauno rajono NT rinkoje“, – paaiškina S. Šarauskas.
