Šaltuoju sezonu gaisrų namuose – perpus daugiau
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, gaisrų skaičius gyvenamosios paskirties pastatuose po ramesnio laikotarpio vasarą–rudens pradžioje pradeda augti lapkritį–gruodį ir neatslūgsta iki pat vasario pabaigos. Pernai šaltuoju laikotarpiu tokių gaisrų buvo 55 proc. daugiau, palyginti su įprastu mėnesių vidurkiu.
Anot PAGD, pagrindinės gaisrų priežastys paprastai būna krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (47,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (17,2 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (9,3 proc.).
Apsaugos specialistų „GRIFS AG“ duomenys, kuriuos jie aptaria šiame jų atstovų siųstame pranešime žiniasklaidai, patvirtina tokias tendencijas – artėjantis šaltasis sezonas yra vienas intensyviausių, kai būstuose išauga priešgaisrinių apsaugos sistemų pavojaus signalų. Kaip rodo bendrovės duomenys, pernai sausį-vasarį, lapkritį-gruodį tokių suveikimų augo apie penktadaliu, palyginti su įprastu mėnesių vidurkiu.
Dažna gaisrų priežastis – „nepagalvojimas“
Minėtos bendrovės Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas sako, kad pagrindinės gaisrų priežastys šaltuoju periodu dažniausiai susijusios su namuose naudojamos įrangos būkle, netinkamu jos naudojimu ar tiesiog neatsakinga žmonių elgsena. „Kalbant apie nuosavuose namuose vyraujančias gaisro priežastis, galime išskirti gan individualią šio būsto tipo gaisrų priežastį. Individualūs namai neretai yra šildomi dujomis, kietuoju kuru, todėl dažna gaisro priežastimi tampa netvarkingi dūmtraukiai, šildymo įrenginiai ir neteisinga namų krosnies ar židinio eksploatacija. Dalis priežasčių taip pat susijusios su netvarkinga elektros instaliacija“, – sako Ž. Bukauskas.
Tuo tarpu, pažymi Ž. Bukauskas, butuose gaisrų priežastimis dažniausiai tampa netvarkinga namų elektros instaliacija, netinkamos techninės būklės elektros prietaisų naudojimas ar elektros tinklo perkrovimas.
„Taip pat gaisrai namuose neretai kyla dėl elementaraus žmonių nepagalvojimo apie galimą pavojų, paliekant degančią žvakę, smilkstančią nuorūką, veikiančius elektrinius radiatorius, šildytuvus prie lengvai įkaistančių ir degių medžiagų – užuolaidų, minkštų baldų ir panašiai. Be to, žmonės vis dar neretai be priežiūros patalpose palieka krautis įvairius elektros prietaisus, tokius kaip telefonai, kompiuteriai, belaidžiai siurbliai, elektriniai paspirtukai, akumuliatorinių prietaisų maitinimo blokai ir tie patys krovikliai, net tuo metu nekraunant jokio įrenginio. Tokios, atrodytų, „nekaltos“ situacijos irgi tampa užsiplieskusio gaisro priežastimi. Mes praktikoje tokių pavyzdžių esame turėję ne vieną. Štai visai neseniai reagavome į priešgaisrinio signalo aliarmą, kurį sukėlė užsiliepsnojęs kraunamas paspirtukas. Gaisrą pavyko lokalizuoti, bet išdegė dalis patalpos, kur buvo paspirtukas“, – pavyzdžiu dalijasi pašnekovas.
Ž. Bukauskas atkreipia dėmesį ir į artėjantį šventinį metą. „Dažniausiai iškart po Vėlinių, artėjant žiemos švenčių sezonui, gyventojai savo namų aplinką, balkonus ir fasadą ima puošti elektrinėmis girliandomis, kitomis dekoracijomis, kabinti lemputes ant dirbtinės eglutės. Patariame nepalikti lempučių įjungtų nakčiai ar išeinant iš namų, ypač esančių ant dirbtinių eglučių, kurios yra itin degios ir gali sudegti per kelias sekundžių“, – patari Ž. Bukauskas.
Nuostoliai gali būti neįkainojami
Pašnekovas sako, kad skaičiuojama vidutinė gaisro žala paprastai siekia 3–5 tūkst. eurų. „Kai gaisro židinys pastebimas iš karto ir jį pavyksta greitai lokalizuoti, nuostoliai būna kur kas mažesni. Vis tik neretai gaisro žala siekia tūkstančius eurų. Skaudžiausia, kad gaisras gali kainuoti ir visą namuose sukauptą turtą ar net pačius namus. Tokiu atveju ir turtinė, ir neturtinė žala yra neįkainojama. Siekiant išvengti tokių padarinių, būtina pasirūpinti, kad gaisro židinys būtų laiku pastebėtas“, – komentuoja Ž. Bukauskas.
Ekspertas sako pastebintis, kad pastaraisiais metais, pasikeitus priešgairinės saugos įstatymui, kai buvo apibrėžta, kad visuose gyvenamuosiuose būstuose turi būti įrengti bent jau autonominiai dūmų jutikliai, galima buvo stebėti, jog gyventojai ėmė intensyviau rūpintis priešgaisrinėmis priemonėmis. Tačiau dabar interesas valdyti gaisro pavojų, ypač butuose, vėl sumenkęs.
Keli praktiniai patarimai nuosavų namų bei butų gyventojams, kaip pasirūpinti gaisrų prevencija, jau dabar:
- Pirmiausia, būtina užtikrinti tvarkingą elektros, šildymo įrenginių instaliaciją ir eksploataciją. Svarbi periodinė priežiūra kartą per metus, ypač artėjant šildymo sezonui, kai specialistai patikrina įrangą, pašalina galimus gedimus.
- Nepamiršti sąmoningo elgesio: eglučių, kitų šviečiančių dekoracijų priežiūra, atsargus žvakių, bengališkų ugnelių deginimas namuose, fejerverkų naudojimas.
- Pasirūpinti priešgaisrine sistema – dūmų, temperatūros pokyčių, smalkių, dujų nuotėkio davikliais, informuojančiais apie gaisro pavojų.
- Jeigu turite galimybių, verta prijungti namų gaisrinę sistemą prie apsaugos specialistų prižiūrimo pulto. Tokiu atveju, net jei tuo metu namuose nieko nėra, į gaisro daviklių siunčiamą pavojaus signalą reaguoja saugos tarnybos pulto operatorius ir nedelsiant kviečia gaisrinę tarnybą ir apsaugos ekipažą. Tai leidžia kuo greičiau užgesinti kilusį gaisrą, sumažinti nuostolius ir net išsaugoti gyventojų sveikatą ar gyvybę.
- Namuose turėti gaisro gesintuvą, edukuoti namų gyventojus, kaip juo naudotis.
- Statant ar remontuojant būstą atkreipti dėmesį į statybinių medžiagų atsparumą ugniai.
- Edukuoti šeimos narius, ypač vaikus, kaip elgtis gaisro atveju (kaip saugiai evakuotis, kam skambinti).
