Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl pirotechnikos naudojimo jau kilo penki gaisrai.
„Dėl įlėkusios petardos dažniausiai užsidega daugiabučių namų balkonuose esantys daiktai. Pasitaiko atvejų, kai iššautos petardos išdaužia buto langą ir uždega baldus, užuolaidas, apgadina terasas, namo stogus, išmuša automobilių langus. Skaudžiausiai nukentėti gali patys žmonės, kai petarda pataiko į juos ar net sprogsta rankose, nesilaikant saugumo taisyklių“, – pranešime žiniasklaidai kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, visi sužalojimai, padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi. Dažniausiai sužalojimus žmonės patiria galvos srityje.
„Nukenčia akys, veidas, ausys. Nereti ir rankų ar pirštų sužalojimai – pirotechnikos sukelti nudegimai“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Netinkamai parinkta vieta – dažniausia klaida
V. Katilienė atkreipia dėmesį į dažniausias klaidas, kurias žmonės daro leisdami fejerverkus. „Pagrindinė kiekvienais metais fiksuojama klaida – netinkamai pasirinkta pirotechnikos naudojimo vieta. Dažniausiai nesilaikoma pakankamo atstumo iki žmonių, pastatų ir kitų objektų, pavyzdžiui, medžių. Atsitrenkęs į medžio šakas ar jo kamieną fejerverkas gali pakeisti judėjimo kryptį ir pridaryti daug žalos. Dar pavojingiau pirotechnikos priemones leisti žmonių minioje“, – tvirtina draudikė.
Advokatų profesinės bendrijos „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas pabrėžia, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą pirotechnikos priemones naudoti draudžiama arčiau kaip 30 metrų atstumu šalia mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. „Į šios paskirties patalpas neštis šias priemones taip pat yra uždrausta. Fejerverkų negalima leisti nuo 22.00 val. iki 8 val., išskyrus švenčių dienas ir masinius pramogų renginius, kuriems yra išduotas specialus leidimas“, – komentuoja advokatas A. Vaičiūnas.
Jis taip pat primena, kad ruošiantis šventėms svarbu pirkti tik legalias pirotechnikos priemones, nenaudoti savadarbių ir, atidžiai perskaičius naudojimo instrukcijas, atsakingai jų laikytis.
Savadarbiai gaminiai – griežtai draudžiami
Dažniausiai, pasak V. Katilienės, gaisrai kyla dėl specialaus įtvirtinimo reikalaujančių fejerverkų, nes blogai juos įtvirtinus raketa gali šauti tiesiai į langus. „Jokiu būdu nebandykite fejerverkų pasigaminti patys ar pirkti juos nepatikimose prekybos vietose. Įsigiję pirotechnikos priemones, visada laikykitės gaminio instrukcijoje nurodytų reikalavimų ir stenkitės, kad pirotechnikos priemonės nepakliūtų vaikams į rankas. Prieš leisdami fejerverkus, pastatykite juos ant lygaus kieto pagrindo arba patikimai pritvirtinkite prie vertikalaus stovo ir niekada jų nenukreipkite į žmones“, – sako draudimo ekspertė.
Ji pataria jokiu būdu nenaudoti sušlapusios pirotechnikos, nes ji – ypač pavojinga. „Niekas nežino, kaip ir į kurią pusę toks fejerverkas iššaus. Gali būti, kad visai neiššaus, todėl prie nesuveikusio pirotechnikos gaminio neikite anksčiau nei po 15 minučių ir niekada jo nemėginkite uždegti pakartotinai“, – pabrėžia V. Katilienė.
Vienu metu rekomenduojama leisti tik vieną pirotechnikos gaminį, o jį uždegus atsitraukti saugiu atstumu. Siekiant išvengti gaisrų nuo neatsargiai paleistų pirotechnikos gaminių, balkonuose ir terasose nepatariama palikti degių, staiga užsiliepsnoti galinčių, medžiagų.
Paaugliams prieinama ne visa pirotechnika
Advokatas A. Vaičiūnas atkreipia dėmesį, kad fejerverkai yra skirstomi į kategorijas ir joms priklausančius gaminius gali naudoti skirtingos asmenų grupės. I, II, III kategorijos fejerverkus gali įsigyti visi žmonės, neturintys profesionalų licencijos. IV kategorija skirta tik kvalifikuotiems pirotechnikams.
„I kategorija yra patys nepavojingiausi pirotechnikos gaminiai, kuriuos gali įsigyti asmenys nuo 14 metų. II kategorijai priskiriama jau šiek tiek rimtesnė pirotechnika, todėl ja gali naudotis asmenys nuo 16 metų. Šioms dviem kategorijoms priskirti fejerverkai yra skirti naudoti aptvertose teritorijose, esančiose lauke. III kategorija yra prieinama tik nuo 18 metų asmenims ir jai priklausančius gaminius galima naudoti tik didelėse atvirose teritorijose“, – paaiškina advokatas A. Vaičiūnas.
Svarbu tinkamas atstumas
Anksčiau „Civinity Namai“ atstovas Martynas Naujokas pranešime, platintame žiniasklaidai, jau sakė, kad šventiniu laikotarpiu padidėja gyventojų užklausų, ar petardų ir šventinių fejerverkų sprogdinimas šalia gyvenamųjų namų ir jų kiemuose yra leistinas. Jo teigimu, nors advokato A. Vaičiūno minėtame teises akte gyvenamieji namai tiesiogiai nepriskirti prie pastatų, prie kurių draudžiama leisti fejerverkus, kiekviena savivaldybė turi savo tvarką, kurią gyventojams taip pat reikia žinoti. Pavyzdžiui, Kaune draudžiama naudoti civilinės paskirties pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 metrų nuo daugiabučių gyvenamųjų namų, tuo tarpu Vilniuje ir Klaipėdoje šis atstumas negali būti mažesnis nei 75 metrai. Esant mažesniam atstumui leisti bet kokias pirotechnikos priemones prie daugiabučio namo draudžiama bet kuriuo paros metu.
Jeigu atstumas nuo daugiabučio yra didesnis, petardų ar fejerverkų leidimas galimas, tačiau būtina tai daryti tinkamu metu. Visoje Lietuvoje pirotechnikos priemones draudžiama naudoti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Išimtis taikoma švenčių dienomis, taigi abi Kalėdų dienas ar Naujų metų naktį leisdami fejerverkus tinkamu atstumu nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų nusižengimo gyventojai nepadaro.
Ką daryti nepatenkintiems gyventojams
Pasak M. Naujoko, susiduriant su problema, kuomet pirotechnikos priemonės sprogdinamos pažeidžiant taisykles, daugiabučių namų gyventojai gali imtis kelių priemonių.
„Pirmiausia, skatiname kaimynus burtis į bendruomenes, kalbėtis ir aiškiai susitarti dėl jų daugiabutyje priimtinas tvarkos. Matome gerų savo klientų pavyzdžių, kuomet bendruomenėje sutariama dėl tam tikrų gyvenimo daugiabutyje taisyklių, jos pakabinamos visiems matomoje vietoje ir gyventojai jų laikosi. Šiose taisyklėse gali atsirasti ne tik augintinių vedžiojimo, rūkymo, remonto atlikimo, triukšmo prevencijos bet ir pirotechnikos naudojimo tvarka, aiškiai susitariant, kas toleruojama, o kas ne,“ – sakė M. Naujokas.
Gresia baudos
Jeigu su kaimynais susitarti nepavyksta, nepatogumus patiriantys gyventojai matant, kad pirotechnikos priemonės yra leidžiamos pažeidžiant tvarką, gali kreiptis į policiją, apie įvykį informuojant bendruoju pagalbos telefonu 112
Pažeidžiantys pirotechnikos naudojimo tvarką asmenys baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka, o pažeidėjams gresia bauda nuo 14 iki 60 eurų. Naudojant nenustatytu laiku ar pernelyg triukšmingus fejerverkus gresia baudą nuo 20 iki 80 eurų, pakartotinai nusižengus – baudą nuo 80 iki 300 eurų. Dažnu atveju su pirotechnikos priemonėmis žaidžia vaikai, tačiau tai nereiškia, kad jie dėl to nebus atsakingi. Už vaikų iki 16 metų padarytus administracinius nusižengimus atsako tėvai, taigi, bauda gali būti skirta jiems.
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus atstovo Ramūno Matonio, iškvietimo atveju atvykę pareigūnai nustato pažeidimą – surašo protokolą už viešosios rimties trikdymą arba už pirotechnikos naudojimo tvarkos pažeidimą.
„Deja, pasitaiko atvejų, kuomet atvykus pareigūnams, pažeidėjai jau būna pasišalinę iš įvykio vietos“, – sakė jis.
