Tikina, kad daugiabučio metalo konstrukcijos turėtų likti gyventojams
Kėdainiuose Žemaitės g. 24-ojo namo gyventojas Petras, paskambinęs į redakciją, guodėsi, kad jam niekaip nepavyksta susišnekėti nei su namo bendrijos pirmininku, nei su namo renovaciją vykdančiu rangovu. 75-erių metų vyriškis, supratęs, kad išardytas metalo konstrukcijas rangovas išveža ir priduoda, pakėlė šiokį tokį vėją, sakydamas, kad už metalą gauti pinigai turėtų likti namo bendrijai.
„Namą renovuoja, viską lupa, keičia vamzdynus, radiatorius, balkonus. Ten visas metalas, kurį jie išsilupa ir priduoda, o pinigus pasiima sau. Aš sakiau, kad metalas priklauso bendrijai, mums. Mano sūnus dirba toje srityje, žinau, kad kitur metalo konstrukcijas namai patys priduoda į metalo laužą ir gauna pinigus, o pinigėlius įneša į kaupimo fondą ir kažką pasitvarko“, – kalba Petras.
Jis pridūrė, kad pas kaimynus, kurių didelė dalis taip pat senjorai, statybos darbus vykdantys žmonės, išpjovę metalus, pasiūlo juos palikti arba pasisiūlo išvežti.
„Na, tai ką tie senjorai darys su tais vamzdžiais ir radiatoriais? Aišku, pasako, kad išvežkit, tai jie išveža, priduoda ir pinigus pasiima sau. Metalas juk brangus. Tona apie 300 eurų, o tai pagalvokite, kiek per visą daugiabutį to metalo prisirenka jie“, – skaičiavo gyventojas.
Petro manymu, sąžiningiausia būtų, jei rangovai metalą paliktų, o bendrija pati pasirūpintų jo pridavimu, o gautus pinigus panaudotų kitoms namo reikmėms.
Gyventoją liūdina pirmininko ir rangovų bendravimas
Paklaustas, ar Petras matė rangos darbų sutartį, jis teigė ją matęs, skaitęs ir kad joje nurodyta, jog rangovas turi pasirūpinti renovacijos metu susidariusių atliekų išvežimu, tačiau, pasak Petro, metalas nėra atlieka ir atskiro punkto apie metalo pridavimą sutartyje net nėra.
Galima suprasti, kad gyventojo rūpestis išties turi pagrindo, tačiau, atrodo, kad jo klausimai pasidarė pernelyg įkyrūs tiek namo bendrijos pirmininkui, tiek rangos darbus atliekančiai įmonei.
„Mane išvadino kvailu ubagu. Esu 75 metų senjoras, jie mane vadina bemoksliu, nors aš ilgus metus dirbau vadovaujamą darbą cukraus fabrike, o jie iš manęs tiesiog tyčiojasi, namo pirmininkas vis sako, kad esu neadekvatus. Na, tai ar šitaip galima?“ – guodėsi namo gyventojas.
Jis pasakojo kreipęsis ir į savivaldybę, kur specialistė nurodė į namo pirmininką kreiptis raštiškai, nurodant, kas jo darbe atrodo netinkama. Tačiau ir tai nepagelbėjo.
„Nusiunčiau tą laišką, paklausiau pirmininko, ar gavo. Jis atsakė, kad gavo, nusijuokė ir pasakė laišką išmetęs“, – savo nesutarimus vardija Petras.
Namo pirmininkas: aš su juo nesusikalbu
Žemaitės g. 24-ojo namo bendrijos pirmininkas Michailas Miščenko neslepia – susikalbėti su Petru jam nesiseka.
„Nelabai aš noriu diskutuoti apie jį. Pagal sutartį darbus atlieka įmonė, kuri ir susitvarko visas šiukšles“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas.
Jis teigė, kad prie namo suorganizuotas ir susitikimas, kuriame dalyvauti galėjo ir gyventojai, ir statybos darbų vadovas, savivaldybės atstovas bei jis pats, kaip namo pirmininkas. Jis vylėsi, kad galbūt valdininkams pavyks Petrui paaiškinti, kokia gi ta situacija su tuo metalu.
Rangovas teigia, kad dėl metalo sprendė namo bendrijos pirmininkas
Žemaitės g. 24-ojo namo renovaciją vykdo UAB „Žemaitijos ranga“. Įmonės vadovas Aurelijus Mondeikis sakė, kad tai – pirmas atvejis jų praktikoje, kai gyventojai nesutaria, kam turi atitekti renovacijos metu atlikusios nenaudojamos metalinės konstrukcijos.
„Reikia suprasti, kad ten nėra vien pliki metalai. Tai yra metalai, apdirbti asbestu, būna kitokio statybinio laužo, mes turime viską išardyti ir utilizuoti. Buvo pasiūlyta užsakovui utilizuotis tuos metalus, bet užsakovas, bendrijos pirmininkas, pasakė, kad metalus utilizuotume mes patys“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Tokią pačią veiksmų eigą nusakė ir savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas, teigdamas, kad renovacijos metu likusių medžiagų panaudojimo ir tvarkymo klausimai sprendžiami sutartiniu principu, pasirašant sutartį tarp rangovo ir užsakovo.
Rangovas pridūrė, kad Petrui buvo paliktas metalo laužas, kuris buvo išimtas atliekant darbus jo bute. Tačiau viso namo metalo palikti rangovas sako net neturintis teisės, nes sutarta taip, kad atliekas utilizuoja ir išveža jie.
„Jei bendrija būtų norėjusi, ji pilną teisę turėjo pasiimti visus tuos vamzdžius. Mes juos išpjaustome su visomis apšiltinimo medžiagomis, o jie gali pasiimti. Na, bet mes padarėme taip, kaip buvo sutarta su bendrijos vadovu“, – tęsė jis.
Įmonės statybos vadovas Renatas Kazlauskas pridūrė, kad namo gyventojui buvo parodytas techninis darbo projektas, kuriame nurodyta, kad visas renovacijos metu susidariusias šiukšles turi utilizuoti būtent rangovas.
„Tas gyventojas norėjo tik metalo, bet taip nesidaro – tektų imti ir kitas statybines atliekas, kurios eina kartu su tais metalais. Tai taip jis nenorėjo, norėjo tik metalo“, – sako R. Kazlauskas.
Įmonės statybos vadovas pridūrė, kad atlikę namo renovaciją jie turi pateikti dokumentus, kad statybų metu susidariusios atliekos yra tinkamai utilizuotos. Ar dalį atliekų palikus namo bendrijai ši galėtų pateikti dokumentus, reikalingus namo renovacijos įvertinimui, sakė nežinąs, nes niekada iki šiol su tokia situacija įmonė nebuvo susidūrusi.
Įmonės vadovas A. Mondeikis sakė pats su Petru kalbėjęs kelis kartus, siūlęs kreiptis visais klausimais į namo bendrijos pirmininką, mat rangovas negali su kiekvienu iš pusšimčio namo gyventojų tartis, kaip kam geriau tuos renovacijos darbus atlikti. Jis taip pat patikino, kad skundų dėl nemandagaus savo darbuotojų bendravimo su namo gyventoju nėra gavęs.