Ramybę užtikrina prevencija
Anot ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovės Margaritos Čebelienės, vanduo būstą užlieja dėl skirtingų aplinkybių. Ji žiniasklaidai platintame pranešime teigia, kad dažnu atveju tokių situacijų kaltininkai – prakiurę vamzdžiai, trūkusios skalbimo mašinos žarnelės ar kiti santechniniai gedimai. Tuomet, įvykus šiai žalai, neretai tiek būstą išnuomojusiai, tiek besinuomojančiai pusei tenka spręsti klausimą, kas atlygins patirtus nuostolius.
„Jei bute gyvenantis studentas jį užliejo vandeniu, o kartu ir kaimynus, ir įvykis nutiko ne dėl tyčinių nuomininko veiksmų, tuomet kaimynui atstovaujantys draudikai dėl žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Nuostoliai gali būti išieškomi ir iš nuomininkų, tačiau tokia praktika – ypač reta – tai priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų“, – pastebi M. Čebelienė.
Šias galimas rizikas privalu įvertinti ir joms pasiruošti. „Abiem pusėms būtina aptarti rizikas dar prieš pasirašant ilgalaikės nuomos sutartį. Ginčų, konfliktų ir papildomų rūpesčių galima išvengti nuomotojo bei nuomininko pareigas ir atsakomybes apibrėžiant aiškiai ir nedviprasmiškai“, – teigia M. Čebelienė.
Pataria neslėpti įvykių
Draudimo ekspertė rekomenduoja nuomotojo paklausti, ar nuomos objektas yra pirktas su paskola. Jei NT savininkas jį įsigijo tokiu būdu ir vis dar moka įmokas, būstas bus apdraustas, nes tai padaryti įpareigoja bankai.
„Įvykus nelaimei svarbu jos neslėpti, apie įvykį iškart pranešti būsto savininkui. Mat žalos nuslėpimas arba bandymas nuostolius sutvarkyti patiems gali lemti dar didesnes finansines išlaidas“, – pažymi M. Čebelienė.
Anot specialistės, studentams taip pat verta susipažinti su virš ir apačioje nuomojamo būsto gyvenančiais kaimynais, apsikeisti kontaktais. Tuomet, išsiliejus vandeniui ar įvykus kitai nelaimei, galima reaguoti greičiau, iškart pranešti apie incidentą, paprašyti pagalbos.
Namų darbai būstų savininkams
Būstų savininkams tinkamai pasiruošti nuomoti būstą, pasak M. Čebelienės, taip pat svarbu. Rekomenduojama įsitikinti, kad namuose esančios santechnikos, įrenginių ir vamzdynų būklė yra gera.
„Nuomos sutartyje rekomenduoju užfiksuoti, kokius daiktus perleidžiate studentams. Juos nufotografuoti, nurodyti baldų, buitinės technikos vertę, aprašyti būklę, trūkumus bei defektus, pastebėtus dar iki nuomos sutarties sudarymo. Atlikę šiuos namų darbus, turėsite pagrindą galimų vėlesnių nesutarimų ar ginčų sprendimui“, – teigia draudimo ekspertė.
Visos šios priemonės, anot jos, leidžia nuomos sutartį sudaryti ramiau bei sklandžiau bendrauti su studentais, tačiau didžiausius rūpesčius visgi išsprendžia būsto draudimas.
Sutartis padeda išspręsti daug problemų
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos prezidentas, advokatas dr. Edvinas Meškys Delfi TV eteryje yra paaiškinęs, kad ginčų „kas atsakingas“ išvengti padeda oficiali nuomos sutartis. Ji naudinga ir nuomininkui, ir nuomotojui. Pirmiausia, kai yra sutartis, nuomininkas gali pareikalauti, kad esant būtinybei buto savininkas atliktų santechnikos, elektros instaliacijos gedimų taisymo ir kitus NT būklės gerinimo darbus. O savininkui nuomos sutartis padėtų išsireikalauti sumokėti nuomos mokestį, už komunalines paslaugas ir pan., jei nuomininkas tuo piktnaudžiautų.
Tiesa, iš šiandien sudaromų nuomos sutarčių nemaža dalis jų yra dvišalių – pasirašytų tik nuomotojo ir nuomininko. Dr. E. Meškys sako, kad tokios sutartys ir galioja tik jas pasirašiusiems.
„Jeigu mes jos niekur neužregistruojame, negalėsime panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pavyzdžiui, jeigu išsinuomojate butą ir savininkas jį parduoda kitam asmeniui, tai tas naujasis savininkas gali ateiti ir liepti kuo greičiau išsikraustyti, nes jis su jumis jokių sutarčių neturi. Jeigu sutartis bus užregistruota Registrų centre, naujasis savininkas negalės taip paprastai liepti išsikraustyti“, – paaiškina teisininkas.
Ką rašyti į nuomos sutartį? Svarbu ne tik sudaryti nuomos sutartį, bet ir tinkamai ją surašyti. Dr. E. Meškys paaiškina, kad sutartyje būtina aiškiai nurodyti, apie kokį būstą kalbama, kur jis yra, kokio dydžio, kuo smulkiau aprašyti jo būklę, įvardyti, ar jame yra baldų, kokių, kokiems santechnikos ar elektros instaliacijos įvadams gali prireikt atnaujinimo jau tuo metu, kai būste gyvens žmonės.
„Daug problemų išsprendžia nuotraukos ir vaizdo įrašai. Juk dažnai nuomojamas butas nėra naujas, jis jau turi tam tikrų defektų, todėl labai svarbu juos užfiksuoti ne tik raštu, bet ir vaizdu. Kita vertus, ir nuomininkas turi grąžinti butą tokios būklės, kokios jį gavo, tik su natūraliu nusidėvėjimu. Viską, kas nėra natūralus nusidėvėjimas, – apipieštos sienos, subraižymai ar pan., nuomininkas turėtų kompensuoti“, – aiškina pašnekovas.
Jis tęsia, kad į sutartį reikia nepamiršti įtraukti nuomos mokesčio ir jo mokėjimo dažnumo, turi būti nurodyta, iki kurios mėnesio dienos reikia sumokėti nuomos mokestį. Šiandien vis dažniau kyla klausimų dėl komunalinių mokesčių, pavyzdžiui, kam mokėti namo bendrijos mokesčius, ar nuomininkui reikia padengti vienkartines namo būklės gerinimo išlaidas ir pan. Dr. E. Meškys sako, kad šiuos niuansus taip pat reikia įtraukti į sutartį ir mokant komunalinius mokesčius jais vadovautis.
„Taip pat atkreipčiau dėmesį į tai, kad sutartis paprastai pasirašoma su vienu asmeniu, tačiau ir jo šeimos nariai, jei gyvena tame bute, įgyja tas pačias teises ir pareigas. Ir kai nutraukiama sutartis su sutartį pasirašiusiu asmeniu, automatiškai nenutraukiamos sutartys su kitais asmenimis“, – pabrėžia teisininkas.
