Norintys namuose įsirengti saugos sistemas, gali jas pasirinkti ir daugybės įvairių variantų, tačiau labai svarbu, kad ji būtų pritaikyta pagal individualius poreikius. Pavyzdžiui, šiandien namų šeimininkai gali rinktis saugos sistemas, kurios praneš apie elektros, dujų, vandentiekio problemas. Apsaugos bendrovės „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas pasakoja, kad anksčiau gyventojai, norėdami apsaugoti butą ar namą, dažniausiai įsidiegdavo signalizacijos sistemas su standartiniais įsilaužimo pavojaus davikliais. Tokios pačios tendencijos išlikusios ir dabar, tačiau pastebima, kad pastaraisiais metais itin išaugęs poreikis diegti ne tik judesio ir gaisro, bet ir dujų, vandens nuotėkių ir kitų sistemų valdymo daviklius, kurie ištikus galimam pavojui leidžia maksimaliai sumažinti arba išvengti nuostolių bei apsaugo ne tik turtą, bet ir žmonių gyvybes.
„Modernėjant apsaugos sistemoms ir atsiradus aibei galimybių susieti apsaugos sistemas su įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis, matome, kad poreikis diegti būtent tokius sprendimus labai išaugęs. Dabar mobilioji aplikacija naudojama nuotoliu įjungti ar išjungti signalizaciją, atidaryti ir uždaryti vartus, stebėti teritoriją. Taip pat tokiose aplikacijose diegiami pavojaus mygtukai, kai žmonės gali patys, pavyzdžiui, įtardami įsilaužimą, paspausti mygtuką ir iškviesti apsaugos ekipažą. Tuo naudojasi ne tik privačių namų, bet ir daugiabučių gyventojai“, – teigia Ž. Bukauskas.
Pašnekovas tęsia, kad šiuo metu stipriai pažengusios bevielės apsaugos sistemos, kurios irgi gali būti valdomos per mobilias aplikacijas. Bevieles sistemas, pasak Ž. Bukausko, gyventojai pamėgo, nes sumontavimas nekeičia patalpų estetinio vaizdo, nereikia bute daryti matomų intervencijų, gręžti sienas ar panašiai. Be to, bevielės sistemos neretai turi įvairios paskirties papildomų įrenginių, kurie tiesiogiai nėra susiję su apsaugos funkcija, bet veikia kaip viena sistema, pavyzdžiui, išmaniosios rozetės, kurias apsaugos sistemos pagalba galima valdyti per nuotolį.
Senus sprendimus keičia pažangios technologijos
Nepaisant to, kad daugiabučiuose viena populiariausių apsaugos sistemų yra telefonspynės, po truputį tik jų ima nebepakakti. Ž. Bukausko teigimu, vis daugiau gyventojų, ypač naujos statybos daugiabučiuose, svarsto apie vaizdo telefonspynės.
„Kol kas sulaukiame tik pavienių senesnių daugiabučių administratorių ar bendrijų užklausų pakeisti esamas audio telefonspynes ar kodinius užraktus. Dažniausiai daugiabučių gyventojai nenori tokio sprendimo, kad nereikėtų daryti jokių intervencijų bute – gręžimų, ragelių ar ekranų montavimo ir panašiai, bet iš tiesų tam net nebūtina daryti jokių intervencijų pačiame bute ar namuose, nes vėlgi viską galima valdyti tiesiog per mobilią aplikaciją. Vaizdo telefosnpynės pirmiausia leidžia iškart pamatyti asmenį, kuris prašosi įleidžiamas į pastatą. Kilus įtarimui, galime jo neleisti, pastebėti, jeigu žmogus elgiasi agresyviai. Tai ypač paklausu tarp daugiabučių ir individualių namų gyventojams, kurių tvora ir varteliai yra nutolę nuo namo“, – teigia pašnekovas.
Namų saugos ekspertas tęsia, kad daugumoje butų vis dar išlieka gerai žinomos durų akutės, kurios leidžia pamatyti, kas stovi už durų. Tačiau užsienyje populiarėja ir elektroninės akutės, leidžiančios matyti už durų stovintį žmogų ekrane ar toje pačioje mobiliojoje aplikacijoje, bet Lietuvoje tai kol kas retai pasirenkamas sprendimas.
„Taip pat turime pastebėti, kad dabar itin pažengusios vaizdo apsaugos sistemos – kamerų raiška kur kas kokybiškesnė, todėl teritorijos stebėjimas dabar efektyvesnis nei buvo prieš 5 ar 10 metų. Be to, dabar kamerų fiksuojamas vaizdas jau yra analizuojamas dirbtinio intelekto pagalba. Tai leidžia automatiškai kamerai siųsti aliarmus pagal iš anksto nustatytus nurodymus – kam nors įžengus ar įvažiavus į teritoriją ar kitais programoje numatytais atvejais. Tokiu būdu kameros atlieka ne tik vaizdo stebėjimo ir fiksavimo funkciją, bet ir iškart praneša apie pavojus. Taip pat eliminuojami klaidingo pavojaus suveikimai, užtikrinamas tikslus ir įmanomai greičiausias reagavimas į realius pavojaus signalus. Tokiu būdu gali būti vykdomos specifinės kontrolės funkcijos, reikalingos konkrečiam saugomam objektui (transporto, asmenų srautų kontrolė atitinkanti reikalaujamas sąlygas ir pan.), taip pat gali būti renkami duomenys apie transporto, asmenų judėjimą objekte“, – paaiškina Ž. Bukauskas.
Kainos – nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų
Pašnekovas pažymi, kad lietuviai vis aktyviau domisi naujausiomis saugos sistemomis, dalinasi savo patirtimi. Taip pat informuoja savo kaimynus apie įtartinus asmenis, atsitikimus, o tai, kartais, veikia dar geriau nei modernios saugos sistemos, padeda užbėgti nelaimei už akių.
„Matome pasikeitusią gyventojų elgseną: socialiniuose tinkluose sprendžiami daugiabučių gyventojams aktualūs klausimai – tai veikia tikrai gerai prevenciškai. Kaimynai dalijasi informacija apie įtarimus keliančius automobilius, įtartinus asmenis ir panašiai. Buriasi kartu spręsdami klausimus dėl bendro vaizdo stebėjimo, patekimo į pastatą kontrolės, užtvarų ar kitų apsaugos sprendimų. Taip, beje, ir kur kas labiau finansiškai apsimoka“, – teigia Ž. Bukauskas.
O saugos sistemų kainos yra įvairios. Ekspertas teigia, kad viskas priklauso nuo patalpų, kurioms reikalinga saugos sistema, dydžio, pačios saugos sistemos.
„Kiekvienas atvejis yra individualus, bet, pavyzdžiui, vidutinio dydžio (60-70 kv. metrų) bute standartinės komplektacijos apsaugos sistema gali kainuoti nuo 380 iki 800 eurų, priklausomai nuo to, kas į ją eina. Mažiausios investicijos atveju, tai dažniausiai būna 2–4 patekimą į patalpą kontroliuojantys jutikliai, signalizacijos valdymo klaviatūra, garsinė sirena, centrinis apsaugos įrenginys, o kuo daugiau diegiama didesnės apimties standartinių jutiklių ar kitų papildomų sprendimų, tokių kaip gaisro, dujų nuotėkio, užliejimo aptikimo, stiklo dūžio ar kiti jutikliai, tuo kaina automatiškai ūgteli. Tuo metu vidutinio dydžio (150–180 kv. metrų) name kainos svyruoja nuo 900 iki 1800 eurų, diegiant standartinę apsaugos įrangą. Vaizdo kamerų sprendimai labai individualūs. Pavyzdžiui, vienas dažniausių individualiuose namuose 4 vaizdo kamerų sprendimas gali kainuoti 1400–1900 eurų“, – kainas vardija saugos sistemų ekspertas.
Atranda naujų vagysčių taikinių
Jeigu išvažiuodami užrakinote duris, tai dar nereiškia, kad vagys į jūsų namus nepateks per langą. Tobulėjant saugos sistemoms, „tobulėja“ ir vagys. Ž. Bukausko teigimu, anksčiau, prieš maždaug dešimtmetį ir daugiau, daugiausia įsilaužimų vykdavo per duris, bet dabar per duris patekti kur kas sudėtingiau – praktiškai visuose butuose ar namuose yra šarvuotos durys, įdiegtos geros spynos.
„Tad pastebime, kad dažniau įsilaužimai įvyksta per pirmų aukštų langus ar terasas, bet ir čia jau yra veiksmingų apsaugų, kurias tikrai rekomenduotina įdiegti, pavyzdžiui, papildomai montuojami fiziniai užraktai, taip vadinami blokatoriai, kurie uždedami ant lango rėmo. Jie efektyviai apsunkina galimybes įsilaužti per langus. Taip pat gali būti klijuojamos apsauginės plėvelės bei diegiami magnetiniai kontaktai kartu su vibro davikliais, reaguojančiais tiek į lango atvėrimą įsilaužimo metu, tiek į bandymą langą išdaužti, išimti stiklo paketą ar panašiai“, – aiškina saugos sistemų ekspertas.
Štai bendrosiose patalpose ar lauke paliekamas lengvai prieinamas turtas – dviračiai, kepsninės, paspirtukai ir pan. – itin dažnas taikinys.
„Gyventojai vis dar neretai palieka dviračius, vežimėlius, paspirtukus laiptinėse ar neuždaromoje teritorijoje po daugiabučiu esančiu garažu, o jeigu dar žino, kad apsaugos tarnyba stebi, mano, kad tai savaime garantuoja turto apsaugą. Visgi prisiminkime, kad kameros leidžia stebėti ir užfiksuoti įvykį, tačiau fiziškai nesustabdo vagies nuo jo ketinimų, ypač kai net nereikia niekur laužtis. Tad visada primename žmonėms likti apdairiems, nelaikyti brangaus ir lengvai išnešamo turto bendrose, fiziškai neapsaugotose vietose, ypač ateinant šiltajam sezonui.
Taip pat turime pastebėti, kad vagystėms vykdyti labai gera terpė tampa besiplečiantys rajonai, kvartalai, kurių teritorijose ar netoliese vyksta statybos. Kuo daugiau judėjimo, nepažįstamų žmonių aplink, tuo lengviau piktavaliams įsilieti ir tapti nematomais. Todėl tokioms bendruomenėms, kur šalia vyksta statybos, rekomenduojame būti budresnėms, stebėti savo teritoriją, ar nevažinėja kokie nors įtartini asmenys, dalintis galimais įtartinais atvejais. Čia labai svarbus visų bendruomeniškumas ir taikomi saugios kaimynystės principai“, – komentuoja Ž. Bukauskas.
