„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius gyventojams jau išmokėta daugiau nei 3,4 mln. eurų gaisrų nuostoliams padengti.
„Matome, kad praėjusiais metais per sausio-liepos mėnesius gaisrai žmonėms nuostolių atnešė už daugiau nei 2,5 mln. eurų. Šiemet per tą patį laikotarpį gaisrų padaryti nuostoliai jau viršija 3,4 mln. eurų. Per šį laikotarpį šiemet daugiau nei 600 klientų kreipėsi dėl gaisrų jų būstuose, o vidutinė išmokos suma siekė 4,9 tūkst. eurų“, − pranešime, siųstame žiniasklaidai, komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Pasak eksperto, bendrovės duomenimis, didžiausią nuostolį gaisras atnešė šių metų gegužės mėnesį, kai ugnies padaryta žala buvo įvertinta daugiau nei 114 tūkst. eurų.
Ekspertas dalinasi, kad gaisro priežastys gali būti įvairios. Anot jo, prieš kelerius metus yra nutikęs atvejis, kai po maisto gaminimo lauke žmonės paliko karštas žarijas kibire terasoje ir ši įkaitusi užsidegė.
„Be to, įvykus gaisrui, turtą niokoja ne tik ugnis, bet ir vanduo, dažnai užliejami visi namuose esantys baldai, elektronikos prietaisai, sugadinamos vėdinimo sistemos, šiltinimo medžiagos“, – vardija draudimo ekspertas.
Gaisrai sodybose
A. Juodeikis teigia, kad dažniausiai gaisrus draudimo bendrovė fiksuoja gyvenamuosiuose namuose, taip pat butuose, ūkiniuose pastatuose.
„Visgi, gaisrų pasitaiko ir sodo nameliuose, todėl svarbu apie saugumą pagalvoti ne tik namams, kuriuose gyvenate nuolatos, tačiau ir sodyboms. Šiemet per sausio-liepos mėnesius sodo namų savininkams dėl gaisrų padarytų nuostolių išmokėjome jau daugiau nei 83 tūkst. eurų“, – sako draudimo ekspertas.
Anot jo, į gaisrą sureaguoti labai svarbu kuo anksčiau, o jei aplink sodo namus nėra kaimynų ir patys ten negyvenate – nuostolių sumos gali ženkliai išaugti. Pavyzdžiui šiais metais didžiausia nuostolio suma viršijo 34 tūkst. eurų sumą, sudegė malkinė, joje buvę daiktai, malkos, apdegė ir kito pastato siena. Taip pat nukentėjo ant stogo įrengti saulės elektrinės kolektoriai“, – situaciją komentuoja A. Juodeikis.
Sodyba – atsakingas sprendimas
„Delfi būstas“ jau ne kartą yra rašęs, kad sodybos įsigijimas – atsakingas sprendimas. Neretai gyventojai, susižavėję laiku gamtoje, nusiperka sodybą ir vėliau neberanda laiko ir finansinių resursų ją prižiūrėti.
Nekilnojamojo turto brokere Ieva Baniulytė pabrėžė, kad prieš renkantis sodybą, reikėtų gerai apgalvoti, kam ji bus skirta, kiek laiko joje bus leidžiama. Nuo to priklauso ir sodybos dydis, įrengimas, kaina, kitos su sodyba susijusios išlaidos.
Pasak I. Baniulytės, jeigu pirkėjas nori įsigyti sodybą pigiai, reikia susitaikyti su tuo, kad patogumų joje bus mažai. Ji pabrėžė, kad perkant sodybą tik vasarai, joje neprivalo būti visa kasdien naudojama buitinė technika, tačiau jeigu planuojama joje leisti daugiau laiko, reiktų atsižvelgti, kokių prietaisų gali prireikti. Taip pat reikėtų pasirūpinti sodybos apsauga, jeigu ji yra toliau nuo kaimynų, o jeigu nėra galimybės to padaryti, geriau sodybą rinktis miesteliuose, kur yra išvysta infrastruktūra. Apsauga reikalinga ir dėl gaisro tikimybės, antraip gali tekti gerokai paploninti piniginę, jeigu sodyboje įvyktų tokia nelaimė.
Pašnekovė taip pat ragino lietuvius apsvarstyti, ar jiems tikrai reikia nuosavo turto poilsiui, ar užtektų kelių savaičių nuomotoje kaimo turizmo sodyboje.
„Nerekomenduoju sodybos pirkti tiems, kurie į ją važiuotų tik savaitgaliais ar net rečiau, ypač tokių, kurios nutolusios nuo gyvenviečių. Rekomenduoju tokiais atvejais ieškoti namelių gyvenvietėse. Privatumo tikrai bus, užteks, o kaimynų buvimas suteiks daugiau saugumo. Be to, komunikacijas lengviau įsivesti, jeigu jų nėra. O namelių miesteliuose, kuriuose nėra komunikacijų, vis dar nemažai. Bet miesteliuose jie kainuoja pigiau nei sodybos, nutolusios nuo gyvenviečių“, – sakė pašnekovė.
A. Juodeikis savo ruožtu pataria vasarą elgtis itin atsakingai ir atsargiai, nepalikti karštų žarijų tiek prie namų, tiek ir gamtoje, kad neįsipliekstų gaisras. Taip pat būtina prižiūrėti laužus ar ugniavietes, kad ugnis neišplistų ir netaptų nekontroliuojama.
„Taip pat rekomenduotume jau iš anksto ruoštis šildymo sezonui, nes itin daug gaisrų įvyksta dėl netvarkingų kaminų bei šildymo katilų. Todėl tikrai laimėsite, jei turėdami laisvo laiko jau dabar išsivalysite ir susitvarkysite šildymo įrangą“, – pastebi A. Juodeikis.
Draudimo ekspertas taip pat pabrėžia ir dūmų detektorių naudą. Ši priemonė gelbėja gyvybes, ir ypač svarbu ją prijungti prie bendros signalizacijos sistemos – tokiu atveju pavojaus signalą gauna saugos bendrovė, kuri gali iškviesti ugniagesius.
Neatsargus elgesys gali užtraukti ir baudą
Kepsninę naudoti net ir nuosavame kieme (terasoje) reikia vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, o kepti kepsnius balkone apskritai yra draudžiama, išskyrus vieną aplinkybę.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyrius vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis „Delfi būstas“ sakė, kad naudojant grilius, kūrenamus kietu kuru, privaloma laikytis šių Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų: Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija.
„Vadovaujantis minėtų punktų nuostatomis pastatų balkonuose, terasose naudoti kietu kuru kūrenamus grilius draudžiama. Atvirose teritorijose minėti griliai galėtų būti naudojami tik ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Pastatų terasos traktuotinos kaip pastatų dalys, todėl 6 m atstumas turi būti išlaikomas ir iki jų. Analogiški reikalavimai taikytini ir grilių naudojimui privačiuose sklypuose“, – atsakyme pabrėžė ekspertas.
Aukščiau išvardintų reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 70 Eur. Tiesa, K. Skrickis akcentuoja, kad elektrinius ar dujinius grilius galima naudoti be minėtų apribojimų tiek balkonuose, tiek terasose. „Todėl siūlytume gyventojams rinktis būtent tokio tipo grilius, kepsnines ir pan.“, – sakė pašnekovas.
