„Kelerius metus ieškojome sodybos, ilgai neradome to, kas mums būtų miela širdžiai. Mūsų vienintelis kriterijus sodybai buvo, kad ji būtų ne daugiau nei valanda iki Vilniaus. Pamatę šią, mes iškart pasakėme – mums tinka, mes norime šitos“, – per pandemiją sodybos paieškas prisimena D. Charpenet.
Dovilė sako, kad ši sodyba ją ir jos vyrą suviliojo ir dėl to, kad buvo gana geros būklės, buvo matyti, kad griauti namo nereikės, bus galima jį tiesiog sutvarkyti.
„Pasikvietėme žmogų, kuris supranta tuos dalykus, nes patys esame visiški miesčionys ir nieko nesuprantame, kaimo nebuvome matę“, – apie sodybos atnaujinimo pradžią laidoje „Kada įkurtuvės“ juokauja pašnekovė.
Sodyba, kurią įsigijo Dovilė ir jos šeima, yra statyta 1938 metais. Tačiau ji stovi dar šiandien, tai liudija, su kokia meile ir pastangomis mūsų proseneliai statydavo savo namus. Pašnekovė sako, kad spręsdama dėl sodybos ateities ji konsultavosi ir su specialistais, daug skaitė, domėjosi, sužinojo, į ką atkreipti dėmesį, renkantis tokį seną pirkinį, kad jis nenuviltų.
„Pirmiausia, reikia įvertinti, ar nėra supuvę balkiai. Dažniausiai supuvę būną balkiai prieš pamatą ir po langais. Patikrinti, ar nevarva stogas“, – pataria senos sodybos šeimininkė.
Darbų netrūksta
Trobos viduje, kaip pasakoja Dovilė, šeima įsirengė grindinį šildymą, atsivedė kanalizaciją ir vandentiekį.
„Kai pirkau sodybą, sakiau, kad labai noriu išsaugoti autentiką, palikti kuo daugiau, atsivežiau ne vieną pečių specialistą ir visi patvirtino: pečiai išdegę, juos reikia griauti. Vienas siūlėsi remontuoti, bet vieno pečiaus remonto kaina – 2500 Eur“, – sako pašnekovė.
Šiandien troboje nugriauti visi keturi buvę autentiški pečiai, tačiau yra vienas naujas, atliekantis ne tik šildymo, bet ir maisto virimo funkciją.
Pasak pašnekovės, trobą ji tvarko vadovaudamasi tvarumo idėja – dauguma baldų, daiktų čia yra iš antrų rankų. Ji juos restauruoja pati. Kaip ir pačią trobą: moteris sako nevengianti dalį darbų atlikti pati, pavyzdžiui, sienų apdaila, kuriai ji taip pat naudoja ilgaamžią, natūralią, tvarią medžiagą - molį. Visgi, Dovilė pripažįsta, kad šis projektas – ilgas ir nežinia, kada pavyks padaryti visus norimus, planuojamus darbus sodyboje. Tačiau Dovilei jie – tikra atgaiva širdžiai. Kaip ir buvimas gamtoje, jausti jos virsmus. Todėl ji ragina saugoti lietuvišką paveldą, lietuvišką kaimą ir mūsų gamtą.
Visą pokalbį apie sodybą su Dovile žiūrėkite laidoje „Kada įkurtuvės“.
Laidą „Kada įkurtuvės“ žiūrėkite šeštadieniais, 13 val. per Delfi TV.
