Pašnekovai laidoje „Kada įkurtuvės?“ sako, kad sprendimas ieškoti namų užmiestyje gimė natūraliai dėl noro būti gamtos ramybėje. Jų teigimu, sodybą, kurioje dabar jiedu jau įsikūrę, rado visiškai atsitiktinai – skelbimų portaluose, tačiau tuomet ji jų nesužavėjo dėl būklės. Visgi, atsitiktinai važiavę pro šalį ir pamatę, kokioje vietoje stovi troba, Adelė ir Paulius priėmė sprendimą dar net neapžiūrėję jos vidaus.
„Vaizdas buvo toks, kad sodybos teritorija kažkokioje migloje, aptirpęs buvo jau sniegas, mus tas labai patraukė. Mes namo važiavome ir galvojome, iš kur gauti tuos pinigus sodybai, nes kainavo nemažai. Sodybos kaina buvo 57 tūkst. eurų. Mums reikėjo pradinio įnašo ir imti paskolą iš banko, nes tiek pinigų mes neturėjome“, – apie finansinius iššūkius pasakoja Adelė.
Paulius priduria, kad sodybos namo būklė nebuvo gera. Kiauras stogas, aptrupėjusios pastato sienos išdavė, kad šiam projektui prireiks nemažai investicijų. Taip pat teko taisyti buvusių sodybos šeimininkų sprendimus, kurie naujakuriams jau netiko. Sodyboje niekas negyveno apie 20 metų, iki naujų šeimininkų ji buvo naudojama tik vasaros poilsiui. Paulius pasakoja, kad didelę dalį didžiųjų darbų atliko pats, tačiau tai naujakurių šeimą atvedė iki „perdegimo“.
„Vienas sudėtingiausių dalykų yra savo jėgų pervertinimas. Apsiimti darbus, kurie labai sudėtingi, tada truputį „perdegi“, – akcentuoja pašnekovas.
Pasak šeimos, sklypo, kuriame driekiasi sodybą, dydis 27 arai. Porą iškart sužavėjo arti tekanti Vilnelė. Ji pasiekiama vos keliais žingsniais, perėjus siaurą kaimo keliuką. Savo naujus namus Adelė ir Paulius tvarko jau trejus metus. Pirmiausia jiedu ėmėsi svarbiausių ir, ko gero, brangiausių darbų: keitė stogą, tvarkė fasadą, įsivedė geoterminį šildymą. Vien geoterminis šildymas, pasak Adelės, kainavo 20 tūkst. eurų. Šeima skaičiuoja, kad šiandien į sodybos atnaujinimą ji jau yra investavusi tiek, kiek už ją mokėjo – apie 57 tūkst. eurų.
„Po fasado tvarkymo praėjusiais metais mes nieko nebedarėme, palikome viską taip, kaip yra. Laukiame įkvėpimo. Gal natūraliai norėsis jau imtis darbo“, – apie „perdegimą“ ir tolimesnius planus pasakoja Adelė.
Ar galima gauti paskolą sodybos pirkimui ir remontui?
„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius laidoje „Kada įkurtuvės?“ paaiškina, kad planuojant įsigyti sodybą, reiktų įvertinti, ar tai šeimai yra emocinis pirkinys, ar finansiškai pamatuotas.
„Pagal mūsų praktiką, sodo namai nėra labiausiai restauruoti, renovuoti, jie reikalauja papildomų išlaidų. Tai čia labai svarbu, ar tas sodo namas reikalauja sąlyginai nedidelių išlaidų, pavyzdžiui, atnaujinti langus, galbūt perdažyti, kažką pakeisti viduje, ar reikia rekonstruoti pamatus, pakeisti stogą. Nuo to priklauso, dėl kokio kredito reikėtų kreiptis į banką. Jeigu tai yra pakankamai minimalūs darbai, pavyzdžiui, 20-30 tūkst.. eurų vertės, tokiu atveju galbūt užtektų pasiskolinti remontui. Tokiu atveju nereikia daryti turto įkeitimo, mažiau dokumentacijos, bet tas turtas jau turi būti įsigytas“, – aiškina pašnekovas.
Ekspertas tęsia, kad tais atvejais, kai pirkėjui reikia didesnės sumos, lieka tik paskola su įkeitimu. Ją galima skolintis ilgesniam laikotarpiui – iki 20 metų.
„Kad galėtume sodo namui skolinti lėšas, dažniausiai prašome turėti kitą gyvenamosios paskirties turtą tam, kad tai būtų tinkamas turtas įkeitimui. Tad skolinantis pinigus sodo namui reikia įsivertinti jo esamą vertę ir kokios vertės galėčiau tikėtis ateityje. Tai galima padaryti pasižiūrėjus į kito turto, esančio apylinkėse, skelbimuose galbūt yra kažkokių panašių turtų, kurie jau yra suremontuoti ir galbūt panašios vertės galime tikėtis ateityje“, – akcentuoja E. Jurevičius.
Kaip atrodo Dranseikų namai, kokie darbai buvo sunkiausi ir kas šeimos dar laukia, žiūrėkite laidoje „Kada įkurtuvės?“.
