Dažniausias taikinys – juvelyriniai dirbiniai ir išmanieji įrenginiai
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis atskleidžia, kad šaltuoju sezonu gyventojams reikėtų labiau susirūpinti savo namų saugumu, mat, jei vasarą ilgapirščiai labiau linkę apšvarinti kiemus ar sandėliukus, rudenį ir žiemą jie dažniau taikosi į pačius gyventojų namus – tokių vagysčių per 9 šių metų mėnesius jau registruotos 546.
Tokią tendenciją taip pat patvirtina ir apsaugos tarnybos „GRIFS AG“ duomenys. „Kaip keistai beskambėtų, vagys šventėms irgi ruošiasi – jiems reikia pinigų, todėl padažnėja įsilaužimai ir į nuosavus būstus. Tokią tendenciją pastebime kiekvienais metais“, – žiniasklaidai platintame pranešime aiškina įmonės Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.
Ir policijos, ir apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad dažniausiai vagys iš gyventojų namų neša juvelyrikos gaminius. Ž. Bukauskas prisimena situaciją, kai vagims nepavyko sėkmingai išsinešti juvelyrinių dirbinių, tačiau išeidami vagys pasičiupo ką kitą.
„Jie išlaužė gyvenamojo namo duris, bandė išnešti seifą su pinigais ir juvelyriniais dirbiniais. Vis tik tai jiems nepavyko, tad išeidami vagys pasisavino planšetinį kompiuterį“, – atskleidžia pašnekovas.
Ir iškart dalijasi patarimais, kaip apsaugoti savo brangų turtą.
„Dažniausiai juvelyriniai dirbiniai yra laikomi stalčiuose, dėžutėse, ant lentynų ir kitose lengvai pasiekiamose vietose. Sprendimas tokiam turtui apsaugoti – laikyti jį ankeruotame – pritvirtintame – aukštos saugumo klasės seife, kurio išsinešti praktiškai galimybių nėra, o išlaužti labai sudėtinga. Seife pravartu sumontuoti smūgio daviklį, indikuojantį seifo daužymą, bandymą įsilaužti“, – aiškina Ž. Bukauskas.
Iš namų išneša ir dešimtis tūkstančių eurų
Policija taip pat pastebi, kad į gyventojų namus įsibrovę vagys taip pat dažnai pasisavina juose laikomus grynuosius pinigus. Kaip pastebi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Jurij Skuder, vagys dažniausiai grynuosius pasisavina iš tų žmonių, kurie ilgapirščių žiniomis jų turi. Kaip tik tokį atvejį užfiksavo Lietuvos policija – ilgapirščiai apšvarino žmonių, dirbančių vienoje Vilniaus turgavietėje, namus, mat puikiai žinojo, kad pas juos gali rasti grynųjų.
„Šeimininkams atostogaujant, išlaužus 2 terasos duris buvo įsibrauta į namo vidų ir iš miegamojo pavogta apie 10 tūkst. eurų, iš tamsaus kambario – 3 tūkst. eurų ir investicinio aukso luitai, gulėję apatiniame spintos stalčiuje. Vagys taip pat apgadino katilinės langą, kurio vertė – 1000 eurų. Iš viso dėl apgadintų langų, pavogtų pinigų ir aukso luitų padaryta apie 60 tūkst. eurų turtinė žala“, – pasakoja pareigūnas.
Vis tik, anot Ž. Bukausko, tokie atvejai – vis retesni, mat grynųjų pinigų žmonės namuose dažniausiai tiesiog nebelaiko. Tai vagys kompensuoja iš namų nešdami kitus aukštos vertės daiktus – kompiuterinę techniką, išmaniuosius įrenginius, kuriuos vėliau gali bandyti parduoti.
Be priežiūros palikti daiktai ir technika
Dar vienas dažnas vagių grobis – daiktai, kuriuos žmonės paprastai laiko sandėliukuose, garažuose, o neretai ir tiesiog palieka lauke be priežiūros. Dažniausiai tai – įvairi technika, ypač sodo reikmenys, žoliapjovės, dviračiai, paspirtukai, kepsninės. Tokių vagysčių nuostoliai gali siekti ir gana apvalią sumą.
„Ilgapirščiai įsilaužė į gyvenamojo namo teritoriją. Savininkas rado sugadintus įvažiavimo vartus. Iš kieme esančio nesaugomo sandėlio vagys pavogė kabelius ir įrankius. Nuostolį žmogus apytiksliai įvertino apie 2000 eurų“, – pavyzdį pateikia Ž. Bukauskas.
Jis pataria įvairius brangius, įprastai lauke paliekamus daiktus laikyti patikima spyna rakinamoje patalpoje, geriausia – apsaugota apsaugos sistema.
Tiesa, anot policijos atstovų, svarbu nepamiršti ir elementariausių apsaugos priemonių – tokių kaip užrakinti namų, garažų duris, uždaryti langus, antraip aplaidumas gali brangiai atsieiti.
„Nors, atrodytų, užrakinti namų duris yra elementaru, kasdieniai pavyzdžiai iškalbingi. Štai dienos metu, Švenčionių rajone, galimai dvi moterys, apie 50 metų amžiaus, pateko pro neužrakintas duris į namo vidų. Iš svetainėje stovinčios spintelėje buvusios metalinės dėžutės, nukentėjusiajai nematant, pavogė apie 100 tūkst. eurų grynųjų pinigų“, – apie įspūdingus nuostolius kalba J. Skuder.
Domisi naujausiomis saugos technologijomis
Ž. Bukauskas, kiek anksčiau „Delfi būstas“ kalbintas, kokiomis saugos sistemos šiandien domisi lietuviai, teigia pastebintis nuolat augantį poreikį diegti sprendimus, kurie leidžia susieti apsaugos sistemas su įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis.
„Dabar mobilioji aplikacija naudojama nuotoliu įjungti ar išjungti signalizaciją, atidaryti ir uždaryti vartus, stebėti teritoriją. Taip pat tokiose aplikacijose diegiami pavojaus mygtukai, kai žmonės gali patys, pavyzdžiui, įtardami įsilaužimą, paspausti mygtuką ir iškviesti apsaugos ekipažą. Tuo naudojasi ne tik privačių namų, bet ir daugiabučių gyventojai“, – sakė pašnekovas.
Jis tęsia, kad šiuo metu jau stipriai yra pažengusios bevielės apsaugos sistemos, jas gyventojai pamėgo, nes sumontavimas nekeičia patalpų estetinio vaizdo, nereikia bute daryti matomų intervencijų, gręžti sienų ar panašiai.
„Tokios sistemos paprastai irgi valdomos per mobilias aplikacijas. Belaidės sistemos apima pavojaus (įsilaužimo, gaisro, užpuolimo, užliejimo, kt.) aptikimo ir signalizavimo saugos tarnybai ar pačiam būsto savininkui, namų vaizdo stebėjimo, taip pat namų įrenginių valdymo, netgi namų energijos suvartojimo valdymo (energiją taupančios išmaniosios rozetės) funkcijas. Šiandieną tokios sistemos, be turto apsaugos, apima kur kas daugiau namų priežiūros sričių“, – komentuoja Ž. Bukauskas.
Dar viena, pasak apsaugos eksperto, matoma tendencija – išaugęs poreikis diegti ne tik judesio ir gaisro, bet ir dujų, vandens nuotėkių ir kitų sistemų valdymo daviklius, kurie ištikus galimam pavojui leidžia maksimaliai sumažinti arba išvengti nuostolių bei apsaugo ne tik turtą, bet ir žmonių gyvybes.
„Tiesa, nepaisant to, kad dabar išmanių sprendimų yra išties daug, praktikoje vis dar kartais susiduriame su atvejais, kai žmonės, palikdami namus ilgesniam laikui, kliaujasi „buitiniais“ sprendimais – pavyzdžiui, palieka šviesą, kai kurie dar nustato ir laikmatį, tam tikru laiku įjungiantį ir išjungiantį šviesą namuose – siekiant sudaryti įspūdį, kad kažkas yra namuose. Nesakome, kad toks būdas yra visiškai neveiksmingas, bet visgi patariame rinktis efektyvesnius sprendimus, galinčius suvaldyti kur kas daugiau grėsmių namų turtui. Tokie buitiniai apsaugos sprendimai namų savininkui nesuteikia kontrolės ir užtikrintumo jausmo, kad namų ir turto saugumu bus pasirūpinta. Įvairios apsaugos sistemos šiandien apie galimas grėsmes realiu laiku informuoja ne tik saugos tarnybas, bet ir namų savininkus, šie gali būti tikri, kad į pavojaus signalus bus nedelsiant sureaguota, informacija apie reagavimo į namus rezultatus bus pateikta ir visų priemonių apsaugoti turtui bus imtasi“, – pabrėžia pašnekovas.
Jo teigimu, apsaugoti būstą renkasi vis daugiau gyventojų. Kasmet šis skaičius nuosekliai auga.
„Jeigu 2022 metais namų apsaugos paslaugų aktyvavome kone penktadaliu daugiau, nei 2021 metais, tai per septynis šių metų mėnesius aktyvavome tiek pat namų apsaugos paslaugų, kaip per visus 2022 metus“, – sako Ž. Bukauskas.
