Tikėtina, kad jau netrukus natūralios medžiagos, pavyzdžiui, kanapės ir grybiena, taip pat sintetinės medžiagos, pavyzdžiui, anglies pluoštas ir aukštos kokybės plastikas, gali užimti reikšmingą vietą statybos projektuose, rašo dezeen.com.
Bioanglies danga
Vokietijoje įsikūręs startuolis iš miško ir žemės ūkio pramonės įmonių atliekų gamina bioplastiką, kuris izoliuoja anglį ir gali būti panaudotas gaminant įvairius daiktus, pavyzdžiui, apdailos konstrukcijas.
Anglies pluoštu armuotas betonas
Naujojo tipo betonas yra sutvirtinamas anglies pluoštu ir jo prireikia daug mažiau nei įprasto tokio paties tvirtumo konstrukcijai išlieti.
Drezdeno Technikos universiteto mokslininkai kartu su Vokietijos architektūros įmone ėmėsi bendro projekto – pastato iš angies pluoštu armuoto betono statybos.
Ypač tvirtas plastikas
Masačusetso technologijų instituto chemijos inžinierių sukurta medžiaga 2DPA-1 yra lengva ir lengvai modeliuojama – lygiai kaip bet kurio kito tipo plastikas, bet tvirtumu ne tik nenusileidžia, bet netgi lenkia plieną.
Vykdant naujovišką polimerizacijos procesą susintetintą medžiagą iš pradžių ketinama naudoti kaip itin ploną daiktų ilgaamžiškumą didinančią dangą, bet kada nors iš jos galbūt pavyks sukurti pastatams tinkamus konstrukcinius sutvirtinimus.
Trimatis spausdinimas naudojant micelį
Yra galybė būdų, kaip panaudoti micelį, arba grybieną, – somatinę tinklo pavidalo grybų struktūrą. Micelį galima panaudoti ir statybos pramonėje.
Tai įrodė Londone veikiančios įmonės entuziastai. Trimačiu spausdintuvu jie išspausdino dviejų metrų aukščio koloną, kurią galima panaudoti kaip laikantįjį architektūrinį elementą.
Kanapių armatūra
Tokia armatūra galėtų būti nebrangi ir mažai anglies dioksido išskirianti alternatyva standartinėms plieno konstrukcijoms. Minėtina ir tai, kad ji išlaisvintų nuo korozijos keliamų problemų, vadinasi, padidintų betono konstrukcijų ilgaamžiškumą.
Anglį sekvestruojantys betono gaminiai
Kanados įmonė pasiūlė anglies sekvestravimo betone metodą. Bendrovės atstovai teigia, kad jų sukurtas produktas sulaiko daugiau anglies dioksido negu išskiria.
Vietoje kalcio pagrindu pagaminto cemento, kuris išskiria daug anglies dioksido, įmonė naudoja plieno pramonės šlako atliekas ir iš pramonės įmonių surinktą anglį. Ši medžiaga jau išmėginta liejant betono blokus ir surenkamuosius betono gaminius.
Plytos iš statybos pramonės atliekų
Jau yra gaminamos plytos, kurių 90 proc. sudėties sudaro statybinės atliekos. Svarbu ir tai, kad šių plytų nereikia degti.
Mažo anglies dioksido pėdsako gaminys – puikiausia alternatyva įprastoms plytoms.
Smulkinių plokštės iš bulvių lupenų
Dizaineriai iš Londono sukūrė ekologišką alternatyvą vienkartinėms konstrukcijoms, tokioms kaip vidutinio tankio plaušo (MDF) ir smulkinių plokštės.
Anot išradėjų, iš bulvių lupenų, be to, nenaudojant formaldehido ar kitų toksiškų dervų, pagamintos plokštės galėtų būti panaudojamos kaip statybinė medžiaga.
Žaliosios medžio anglies ir plaušenės pluošto plytos
Mumbajuje mokslininkų sukurtos plytos – tai gaminys iš žemės, cemento, medžio anglies ir organinių šiūruoklinės plaušenės (augalo, iš kurio vaisių gaminamos plaušinės) plaušų.
Statybinės plokštės iš popieriaus atliekų
Jau pasaulyje egzistuoja plokštės, kurios pagamintos iš popieriaus, jau perėjusio kelis perdirbimo ciklus. Tai toks popierius, kurio celiuliozės plaušeliai yra per trumpi, kad susijungtų, todėl dar kartą pagaminti iš jo popieriaus jau neišeina.
Plokštės gaminamos celiuliozės pluošto atliekas sumaišant su vandeniu ir fermentais. Tokia produkcija gali būti naudojama montuojant vidines pertvaras arba atliekant apdailos darbus.
Statybų sektoriaus Lietuvoje laukia iššūkiai
Apie medinės architektūros galimybes ir kitų organinių medžiagų statybose naudojimą Lietuvoje kalbama jau ne vienerius metus. Kitąmet statybų sektoriuje numatomi dideli pokyčiai.
50 proc. medžiagų, iš kurių bus statomi visuomeniniai pastatai, turės būti organinės. Taip Lietuva projektuotojus, architektus, statytojus nori paskatinti statant pastatus naudoti medieną, pluoštines kanapes, linus, šiaudus ir kitas bioskaidžias medžiagas.
Sprendimas statant visuomeninius pastatus naudoti 50 proc. organinės kilmės medžiagų architektų ir statybų bendruomenėje priimtas nevienareikšmiškai. Vieni teigia, kad pastatai, kurių konstrukcijoms, apdailai naudojama mediena, yra pavojingesni, juose yra didesnė gaisrų tikimybė. Tuo tarpu medinės architektūros šalininkai sako, kad toks požiūris yra pasenęs ir grįstas mitais. Statyba iš medienos ir kitų organinių medžiagų prasiskynė kelią ir nuo kitų metų jų naudojimas projektuojant ir statant visuomeninius pastatus bus privalomas.
Visgi, statybų sektoriuje permainos yra būtinos, nes jis yra vienas taršiausių sektorių pasaulyje. Europos komisijos duomenimis jis atsakingas už daugiau nei 35 proc. ES teršalų. Nors dažniausiai tarša yra vertinama pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijas, tai nėra visiškai teisinga. Apskaičiuota, kad dėl medžiagų gavybos, statybos produktų gamybos, taip pat pastatų statybos ir renovacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES sudaro 5-12 proc. Bet yra ir kitų teršalų, kaip NOx , SO2 , O3, kietosios dalelės ir kt. Kartais net pasitelkiamas jungtinis rodiklis – oro kokybės indeksas, vertinti poveikį aplinkai. Taigi, remiantis Europos komisijos duomenimis statybų sektorius čia jau atsakingas už daugiau kaip 35 proc. visų ES atliekų.
