Sena sodyba – jauna šeima
G. Kancytės žodžiais, pora niekada ir negalvojo apie gyvenimą naujos statybos name.
„Mes neturime to įsitikinimo, kad viskas turi būti nauja, kad būtinai reikia gyventi naujų statybų name, kuriame apstu naujovių. Juk seną daiktą galima ir atnaujinti. Taip daug tvariau ekologijos atžvilgiu, o ir iš finansinės pusės tai buvo daug protingesnis sprendimas. Esame jauni, pinigų daug neturime, finansinių įsipareigojimų nenorime, o savo lizdelio norisi“, – samprotavo 25-erių mergina.
Gabrielė ir Benas ieškojo būtent tokios sodybos.
„Ieškojome senos statybos namo, tačiau vengėme griuvėsių. Rinkomės iš daugybės variantų. Ir šią sodybą gan anksti nusižiūrėjome, tačiau iš pirmo žvilgsnio ji ne visai mums patiko. Bet vis grįždavome prie skelbimo, pasižiūrėdavome darkart ir taip pamėgome namą, kol galų gale jį nusipirkome“, – pasakojo G. Kancytė.
Miesto ritmas nepatiko
Tiek Benas, tiek Gabrielė augo mažuose miesteliuose ir jau anksti žinojo, kad gyvens gamtoje.
„Kai susipažinome ir pradėjome draugauti, po kurio laiko apsigyvenome vieno kambario bute Panevėžyje. Labai nepatiko“, – prisimena mergina.
„Mes jau vaikystėje daugmaž suvokėme, kad didmiesčio ritmas – ne mums. Bet metus pagyvenome bute, pasižiūrėjom vienas į kitą ir tarėme – varom iš čia“, – vaizdingai apie gyvenimą mieste pasakojo Gabrielė.
Abu sodybos gyventojai turi darbus mieste, tačiau jiems tai netrukdo – Gabrielė ir Benas turi automobilius ir nemato problemos pavažiuoti kiek didesnį atstumą.
„Žinoma, juokingas tas atstumas. Gyvenam aštuoniolika kilometrų nuo miesto, todėl didelių problemų nebūna“, – pridūrė G. Kancytė.
Modernūs ir tradiciniai akcentai
Sodybos svečią pasitiks ne tik svetinga ir draugiška pora, bet ir tarpukario dvasia dvelkianti, tuo pat metu moderni sodyba. Tiek eksterjero, tiek interjero dalys derintos su senosios sodybos tradiciniais ir moderniais akcentais.
„Siekėme sukurti tokį derinį, nes norime išlaikyti sodybos dvasią. Pradžiai planavome išlaikyti tik daugiau tradicinių detalių, tačiau atsirado įvairių niuansų atnaujinimo metu. Bet dabar taip pat esame labai patenkinti rezultatu, nes atradome tiesiog puikų derinį tarp visiškai skirtingų stilių. Viduje pasidarėme europietiško stiliaus elementą, išlaikant tam tikras medienos dalis ir pasipuošiant lietuviškais siuviniais“, – kalbėjo G. Kancytė.
Sodyboje yra ir senas ūkinis pastatas bei sandėliukas.
„Su sandėliuku esu labai užsidegusi. Noriu klijuoti plyteles, atlikti visą remontą. O sename ūkiniame pastate norime įrengti pirtelę, tačiau jau nebe šiais metais. Taip pat planuojame įsirengti tvorą, na ir gyvenimo eigoje turėti šiek tiek gyvuliukų, įsirengti tvenkinį. Planų tiesiog daug“, – svajojo Gabrielė.
Kiemą puošia sodas su senomis obelimis ir beržais.
Gyvenimas vienkemyje
Anksčiau vietovėje, kurioje pora gyvena, būdavo apie 30 panašių sodybų, tačiau dabar liko tik trys.
„Todėl nelabai šią vietą ir kaimu pavadinsi, kai iš viso tik trys sodybos belikę. Tačiau esame labai patenkinti tuo, kad gyvename kone vienkiemyje. Mieste būdami net kuo greičiau namo grįžti norime – čia vėsiau, gaiviau, o gamtos vaizdai pasakiški. Stebėti saulėlydžius ir saulėtekius – tai tikras malonumas, kurį galbūt ir įmanoma patirti mieste, tačiau efektas visiškai kitoks, kai girdi medžių ošimą ir veidą glosto malonus vėjelis“, – šypsojosi mergina.
