Havajuose – gyvenamųjų namų krizė
Vaiva kartu su šeima yra įsikūrusi nedideliame Captain Cook miestelyje. Iš pradžių ji su vyru būstą, kuriame ir šiandien gyvena, nuomavosi, o vėliau nusipirko.
„Havajuose nėra taip, kad renkiesi vietą, tiksliau pasirinkimai itin riboti – šiuo metu saloje yra didelė gyvenamųjų namų krizė, nėra nei ką nuomotis, nei ką pirkti, todėl žmonės čiumpa ką radę. Mums labai pasisekė tinkamu laiku surasti tinkamus namus“, – pasakojo V. Rykštaitė.
Anot jos, Havajuose yra visiškai normalu nuomotis būstą, netgi daugiau šeimos draugų jį nuomojasi nei gyvena nuosavuose namuose. Pašnekovės tikinimu, tai lemia aukštos kainos, mažas pasirinkimas ir didelė konkurencija.
„Galiausiai namus susiperka turtingi žmonės iš Kalifornijos, kurie vėliau juose net negyvena. Bet čia jau politiniai ir moraliniai turto reguliavimo klausimai, į kuriuos vienareikšmiško atsakymo nežinau. Viena vertus esu kapitalistė – tai, ką uždirbome, tas mūsų. Tačiau lygiai taip pat suvokiu ir vis absurdiškesne tampančią situaciją, kai saloje šimtai milijonierių namų visus metus stovi tušti, o tuo tarpu vietiniai gyventojai neranda sau kur net kambario išsinuomoti“, – kalbėjo Vaiva.
Bando rasti savo interjero stilių
Pašnekovė džiaugiasi, kad būsimą būstą nuomai pavyko nusipirkti už gerą kainą strategiškai neblogoje vietoje. Jai su vyru yra svarbu, kad namas yra netoli Konos miesto, oro uosto, vandenyno ir visai prie pat gražaus atogrąžų miško.
V. Rykštaitė papasakojo, kad šio būsto nereikėjo kurti nuo nulio – namas jau buvo pastatytas, o kai kurių sienų netgi nebuvo galima griauti.
„Kai kuriuos dalykus keisti mums pasirodė per brangu, todėl kūrėme interjerą pagal tai, kas jau buvo. Nesu interjero dizainerė, tai daug ko nežinau, bet bandau atrasti savo stilių. Daugiausiai įkvėpimo ir idėjų gaunu iš instagramo, visų numylėtas pinterest mano atveju nepasiteisino“, – sakė Vaiva.
Ji tikina interjerui dėmesio skirianti nedaug. „Tiesiog įrengiu namus ir palieku juos ramybėje. Nekeičiu nieko bent keletą metų, namie mėgstu pastovumą. Man patinka, kai daiktai atlieka kokią nors funkciją, nemėgstu nereikalingai apsikrauti. Nors kartais atrodo, kad daiktai patys dauginasi – daug jų į namus patenka prieš mano valią, visokios anytos dovanos ir pan. Todėl reguliariai apsivalau.
Kadaise, kai viena keliavau po Indiją tik su kuprine, pajutau daiktų neturėjimo laisvę ir lengvumą. Anuomet pažadėjau sau jais neapsikrauti. Todėl dabar jaučiuosi truputį save išdavusi ir vis mėginu sugrįžti prie minimalizmo, bet turint vaikų tai nėra paprasta“, – atviravo pašnekovė.
Kita vertus, ji vertina namus, kurie atskleidžia šeimininkų individualumą, todėl ji jų neįsivaizduoja be meno kūrinių, knygų, smilkalų, geros patalynės. Rašytoja Havajuose esančių būstų interjeruose kokio nors vyraujančio stiliaus nepastebinti. Kaip pati sako: „Čia gyvena labai skirtingo amžiaus, skirtingų pajamų žmonių, todėl, kaip ir kiekvienoje šalyje, yra visko: milijonierių vilos su milžiniškais krištolo šviestuvais, hipiški jaunimo būstai, rytietiškų rakandų pilni japonių ar havajiečių močiučių nameliai. Kaip tai įdomu! Esu už įvairovę, būtų labai nuobodu, jei visi paisytų madų ir turėtų tik gerą skonį“, – kalbėjo rašytoja.
Daug daiktų perka iš sekondhendo
Vaiva namą, kuriame gyvena, su vyru nusipirko su įmontuotais baldais – sieninėmis spintomis, komodomis, lentynomis, virtuvine įranga. Pasak pašnekovės, jei ji savo būstą būtų kūrusi nuo nulio, jis būtų atrodęs kitaip.
„Visgi nemėgstu švaistytis vien dėl estetikos, mano tikslas įrengiant namus yra dirbti su tuo, ką turiu, kas jau yra, ir prie to pritaikyti naujus dalykus taip, kad galiausiai viskas derėtų. Tai yra kompromisas, bet tuo pačiu ir iššūkis, kuriuo mėgaujuosi. Nuo tada, kai įrengėme mūsų namus, jie beveik nesikeičia. Man patinka beveik viskas kaip yra. Aš ne iš tų, kuri kas mėnesį perstumdo baldus“, – patikino V. Rykštaitė.
Tiesa, beveik viską namams rašytoja perka iš antrų rankų, todėl visų daiktų nusipirkti vienu sykiu nepavyksta. Anot pašnekovės, baldų paieškos kartais užtrunka ir metus ar ilgiau. Paskutiniai daiktai, kurie papildė šiuo metu įrenginėjamų antrų namų interjerą, buvo geltonas medinis laiptelis ir Gogeno paveikslo reprodukcija.
„Nėra taip, kad nuvažiavau ir nusipirkau. Tiesiog ieškome, dairomės ir perkame, ką randame. Užtat itin dažnai būna, kad ateinu ir sužinau, kad man to daikto reikia, nors prieš tai nieko panašaus net neketinau pirkti. Taip nutiko su Tongos salų genčių ginklais – jais puošiu svetainės sienas“, – sakė ji.
V. Rykštaitės tikinimu, pirkimas iš antrų rankų jos gyvenimo filosofija yra jau gana seniai. Londone ji turėjo savo vintažinių drabužių verslą, o studijų metais Kaune buvo atidariusi dėvėtų drabužių parduotuvę „Skudurinė Onutė“.
Namuose – ypač brangus daiktas
Dabar Vaiva su vyru daug dėmesio ir finansų skiria naujo namo, kurį įsigijo kaip investiciją, įrengimui. Tačiau artimiausiu metu pasibaigus šiems darbams, Vaiva prasitarė planuojanti gyvenamojo būsto pokyčius.
„Noriu svečių kambarį paversti vaikų kambariu ir pakeisti galeriją ant svetainės sienos. Ji moraliai paseno, atsibodo“, – savo planus atskleidė V. Rykštaitė.
Vaiva atskleidė namuose turinti daiktą, kuris jai yra ypatingas. Tai – jos proprosenelės skambutis, kuriuo ji XIX a. kviesdavo tarnus.
„Skambutis sunkus, iš marmuro ir kažkokio metalo. Gali būti, kad sidabrinis, tik nuo laiko pajuodęs. Jis man yra ir šeimos reliktas ir priminimas, kad laikų visokių būna – ir klestėjimo, ir karo. Bei kad iš gyvenimo tik tiek telieka – keletas daiktų, kuriuos proprovaikaičiai gal priglaus…“, – atviravo pašnekovė.
