Modernias gyvenvietes sostinėje įrengti padedantis amatininkas pastebi augantį mažosios architektūros elementų, šalia namų tekančio vandens poreikį.
„Lietuvoje ši tendencija, kaip įprasta, vėluoja. Įgyvendindamas užsakymus Vakarų Europos šalyse, pastebėjau grįžimą prie ištakų jau prieš gerą dešimtmetį. Mes atsigręžiame atgal į gamtą tik pastaraisiais metais“, – kalbėjo R. Vaitkūnas, rašoma įmonės pranešime.
Daugiau mažosios architektūros
Daugiau nei du dešimtmečius kalvyste užsiimantis vyras teigia, kad žmonės kalviui yra linkę papasakoti net smulkiausius savo norus – svarbi kiekviena detalė. Tad amatininkas turi galimybę perprasti, kokioje aplinkoje jie iš tiesų pageidauja gyventi. Pasak jo, daugeliu atžvilgių aktyviai sekame Vakarų pasaulio pėdomis.
R. Vaitkūnas tvirtina, jog, jei anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pastatų puošybai, o vėliau – modernioms plieno ir stiklo konstrukcijoms, tai pastaruoju metu lietuviai yra vis labiau linkę savo gyvenamąją aplinką paįvairinti mažosios architektūros elementais, tokių užsakymų skaičius sparčiai auga.
Tokias pat tendencijas amatininkas teigia pastebintis ne tik pavienių klientų, bet ir nekilnojamojo turto plėtotojų užsakymuose – paskutinis pavyzdys nauja ir jau baigiama kurti „Užupio krantinių“ gyvenvietė.
Fontanų „atgimimas“
Populiariausi prašymai – gamtos, senovės, Baltų genčių motyvais puošti kūriniai. Kalvis pastebi pastaruoju metu vėl sugrįžtantį ir fontanų populiarumą.
„Kadaise Vilniuje jų turėjome daug. Tačiau pamažu visi išmirė – beliko miestą darkančios tuščios betono ir geležies konstrukcijos. Tačiau privačiose valdose kuriamų fontanų skaičius pastaruoju metu ir vėl ėmė augti – tokių prašymų sulaukiame vis daugiau“, – teigė R. Vaitkūnas.
Pasak jo, tekantis vanduo – vis aktyviau klientų kartojamas motyvas. Amatininko tai nestebina: jis įsitikinęs, kad tekančio vandens poreikis yra įtvirtintas kiekvieno žmogaus prigimtyje, o mes tiesiog ilgą laiką buvome pernelyg įsitraukę į pastangas atitrūkti nuo gamtos, kuo toliau pažengti nuo savo ištakų, kad tai pastebėtume.
„Tačiau atkreipkite dėmesį, ko mes ieškome norėdami pabėgti nuo darbų, atsipalaiduoti, pasikrauti naujos energijos – mes ieškome vandens. Važiuojame prie upių, ežerų, jūrų. Nuo senų laikų esame įpratę kurtis ten, kur netoliese čiurlena koks upeliukas, pastaruoju metu ir vėl vis dažniau išgirstu šį pageidavimą. Vientisas betonas žmones slegia, o vanduo simbolizuoja gyvybę“, – svarstė jis.
Naujakuriai domisi aplinkos kokybe
Ilgametę patirtį turinčio kalvio R. Vaitkūno nuomone, šiuolaikiniams naujakuriams svarbu turėti ne tik kokybišką būstą, bet ir aplinką, kurioje norisi leisti laisvalaikį, susitikti, bendrauti. Todėl savo kūriniais jis siekia kurti būtent tokią atmosferą: jaukią ir vienijančią.
Panašias būsto pirkėjų nuotaikas teigia pastebintys ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Pasak vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) kompanijų „MG Valdos“ pardavimų vadovo Manto Umbraso, gyventojų reikalavimai išskirtinei aplinkai, gamtos motyvams, simboliams nuolat auga.
„Kiekviename plėtojamame projekte ieškome neįprastų, išskirtinių sprendimų aplinkos įrengimui. Matome, kad tai tampa vis svarbesniu gyvenamosios vietos pasirinkimo aspektu. Naujakuriai ieško būsto mieste, kuriame galėtų jaustis esantys gamtos apsuptyje, tai labai gerai atspindi „Užupio krantinių“ gyvenvietė“, – teigia jis.
„Todėl nieko nuostabaus, kad ir mes iš užsakovų gavome reikalavimą – daug investuoti į kokybę. Reikia pripažinti, kad šiais laikais tai yra pakankamai reta, tačiau akivaizdu, kad besikeičiantys gyventojų poreikiai ir reikalavimai privers vis daugiau mūsų užsakovų kelti kokybės kartelę“, – įsitikinęs amatininkas.
