Įsigijus seną ar naują būstą, naujakuriai susiduria su tais pačiais procesas. Pirmasis – būsto įsirengimas arba atnaujinimas, jeigu to reikia. Šio proceso metu galvojama apie interjero dizainą – meną ir mokslą, padedantį suprasti žmonių elgesį, kuriant funkcines erdves namuose. Visi kiti darbai, kurie atliekami po būsto suplanavimo, įrengimo jau yra interjero dekoravimas – erdvės apstatymas arba papuošimas dekoratyviniais elementais, siekiant tam tikros estetikos.
Dekoravimas yra detalesnis kiekvienos zonos stilizavimas. Namų dekoravimas yra nesibaigiantis procesas. Jis prasideda dar tik būsto planavimo pradžioje, o baigiasi tuomet, kai išsenka naujakurio fantazija arba ištuštėja piniginė. Mat interjero dekoravimas apima viską: nuo tapetų sienoms pasirinkimo iki nuotraukų rėmelio ant lentynos.
„Elegant Home“ salonų įkūrėja Gustė Pocevičienė interjero studijos „Blank Page“ organizuotame seminare naujakuriams pažymėjo, kad dekoravimas yra nuolatinis eksperimentavimas, kuriam reikia tik drąsos ir daug bandymų. Visgi, žinoma, žinoti kelias taisykles, kurios padės nepasiklysti, pravers.
Svarbiausi dekoravimo žingsniai:
1. Įvertinti situaciją. Kur yra dekoruojama erdvė, kokio dydžio, ar turite išskirtinių architektūrinių vietų, kurias norite paryškinti arba paslėpti. Ką turite savo erdvėje, kokie baldai ar detalės lieka, kokie parenkami naujai. Reikia įsivertinti kiekvieną atskirą paviršių, kuris galėtų būti dekoruojamas ir jam sukurti užduotį.
2. Apsispręsti dėl galutinio varianto. Ką norime sukurti, kokia nuotaika, koks stilius, ką norime transliuoti?
3. Pasirinkti tinkamas priemones. Įvertinti, kokių priemonių reikės pagrindiniam tikslui.
4. Praktikavimasis. Būtina eksperimentuoti, bandyti vis iš naujo ir nesitikėti, kad pirmas ir vienintelis bandymas turėtų būti idealus.
Dekoravimo elementai, kuriuos turėtų žinoti, kiekvienas, norintis geriau susipažinti su dekoravimo subtilybėmis, anot specialistės, yra šie:
Augalai/vazos. Augalai erdvei įneša ne tik organinę formą, bet ir gyvybę. Dekoratoriui tai nėra tik skambūs žodžiai, jo misija erdvėje kurti tam tikrus scenarijus ir nuotaikas. Ypač dekoratoriui svarbu dinamika, o erdvė, kurioje nėra gyvybės, yra nuobodi bei depresyvi. Džiugu tai, kad augalai gali būti labai lengvai randami ir į namus parnešami iš gamtos. Tokiu dekoro elementu puikiai gali tapti tiesiog vazoje pamerkta šaka, parsinešta iš kiemo.
Meno kūriniai. Meno kūrinių vis daugėja interjeruose ir tai džiugina, bet visada reikia prisiminti, kad meno kūriniai yra privalomas dekoro elementas. Jie įneša ne tik savo dinamikos, bet užpildo vertikalias namų plokštumas, kurios dažnai paliekamos tuščios. Paveikslai įveda ne tik papildomas spalvas, formas, bet ir medžiagiškumus.
Knygos. Knygų yra kiekvienuose namuose, tik ne visuomet susimąstome, kad jas galima panaudoti kūrybiškai ir jų spalvingus viršelius „įdarbinti“, kaip dekoro elementus. Duokit sau laisvę kurti: galbūt jūs neturite sienos, kur galėtų atsirasti tapybos darbas, bet ant kavos staliuko atsiradęs tapybos darbų albumas gali būti miela detalė, kuri subtiliau įveda į namų erdvę meno kūrinius, tik kita forma.
Dubenys. Dubenys užpildo horizontalią kompozicijos erdvę.
Skulptūros. Nebūtina priimti šio elemento tiesiogiai. Jeigu nemėgstate skulptūrų, galima jas keisti skulptūriškais elementais, pavyzdžiui, žvakidėmis, žvakėmis, kriauklėmis ir kitais organiškais namų elementais.
Visi šie elementai atrodo labai paprasti, tačiau jie parinkti neatsitiktinai: kartu jie gali sukurti harmoningą kompoziciją. G. Pocevičienė pabrėžia, kad svarbu nebijoti turėti namuose daiktų, kurie atsiranda tik dėl grožio.
„Kiekvienas daiktas turi teikti gyventojams džiaugsmo. Daiktas turi būti svarbus ir vertingas jums asmeniškai. Svarbu pabrėžti, kad nebūtinai brangus daiktas bus tai, kas brangu jums. Minimalistams rekomenduojama į šį elementų sąrašą žiūrėti prioriteto tvarka nuo viršaus į apačią. Jeigu atrodo, kad visi elementai smarkiai apkraus jūsų erdvę pradėti galima nuo pirmojo ir pridedant papildomai po vieną, bandyti pajausti, koks kiekis jums būtų optimalus“, – rekomenduoja dekoravimo ekspertė.
Ji tęsia, kad dekoruojant namus labai svarbu ieškoti įvairovės. Dažniausiai matomos dekoravimo klaidos namuose, ekspertės teigimu, yra didelės plokštumos, sukurtos naudojant vienodas medžiagas.
„Svarbu suprasti, kad „derinimas“ nėra vienodų medžiagų parinkimas. Priešingai – tai pajautimas, kokios skirtingos medžiagos turi bendrumo tarpusavyje. Derinimas taip pat gali būti atliekamas kontrasto principu. Niekuomet nesuklysite tarpusavyje derindami skirtingas natūralias medžiagas. Svarbu kaupti skirtingų dekoravimo objektų biblioteką ir drąsiai eksperimentuoti medžiagų deriniais“, – pabrėžia G. Pocevičienė.
Pašnekovė siūlo namuose turėti bent 10 skirtingų tekstūrų. Kad jaustumėtės užtikrinčiau, įkvėpimo visuomet galite semtis iš geriausių dekoratorių. Raskite sau patinkančius profesionalus ir paanalizuokite jų darbus. Atkreipkit dėmesį, kaip jie dirba, ar naudoja vienodas, o gal visiškai skirtingas medžiagas, kokie deriniai, kokias nuotaikas sukuria.
„O svarbiausia būkit drąsūs ir supraskit, kad dekoravimas – tai procesas. Pajauskite jame malonumą“, – linki dekoravimo ekspertė.
