Pasak studentų, gyvenančių Vilniaus universitetui priklausančiuose bendrabučiuose Saulėtekyje, gyvenimo sąlygos iš esmės pagerėjo – pasidarė daug šilčiau, nebereikia naudoti šildytuvų.
VU studentas Edvinas sako, kad šis pokytis ir yra pagrindinis. „Po renovacijos dabar tikrai galima gyventi. Kadangi šilčiau, sumažėjo sumąstančių vienu metu įjungti šildytuvą, arbatinuką, mikrobangų krosnelę ir plaukų džiovintuvą, dėl ko išmušdavo saugiklius. VU bendrabučiuose atnaujino tik išorę, dėl VGTU nieko negaliu pasakyt. O apibendrinus galiu pasakyti tiek: jei už 50 eurų per mėnesį tikiesi kažkokių stebuklų, tai jų nerasi. Norėsi gero kambario - niekas nedraudžia pačiam susiremontuoti su minimaliomis investicijomis“, - pasakoja jis.
Kita studentė Viktorija tvirtina, kad bendrabutyje sudarytos visai neblogos gyvenimo sąlygos, nes dabar yra daug šilčiau ir jaukiau. Viskas, ko trūksta – tvarkos.
Tačiau ne visi studentai linkę renovaciją vertinti teigiamai. Vilniaus universitete besimokanti Milda teigia, kad jos kambaryje atliktas apšiltinimas nelabai jaučiasi – nepatvarūs langai, pro kuriuos smelkiasi vėjas ir šaltis, nepakeisti, todėl prastesniu oru būna labai šalta.
„Manau, kad vertėtų atsižvelgti ne tik į atliktą darbą, tačiau ir į rezultatus, kurie nelabai džiugina persikėlus į kitą kambarį. Verčiau būtų tvarkę vidaus problemas, kurių tikrai yra daug daugiau, pavyzdžiui, nuolat besikemšantys kanalizacijos vamzdžiai”, - pasakoja ji.
Vilniaus universiteto viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys teigia, kad renovacijos tikslas ir buvo apšildyti bendrabučių išorę.
„Bendrabučių renovacija atlikta siekiant apšiltinti bendrabučių sienas ir stogus bei didinti energinį efektyvumą, tokiu būdu sutaupant lėšų jų šildymui. Jau per pirmąją žiemą sutaupyta apie ketvirtadaliu daugiau energijos lyginant su būkle prieš renovaciją, vidutinė temperatūra kambariuose pakilo apie 4 laipsnius”, - pasakoja jis.
E. Spūdys taip pat tvirtina, kad šiuo metu universitetas negali sau leisti renovuoti vidines patalpas, nes tam nėra pakankamai lėšų. Be to, tai daryti šiuo metu nėra prasmės.
„Tokie darbai yra itin imlūs finansiniams ištekliams, kurie universitete yra labai riboti. Be to, universiteto vertinimu, remontuoti bendrabučių vidines patalpas paprasčiausiai neapsimoka – ateityje, atsiradus tokiai galimybei, būtų racionaliau statyti naujus, Vakarų Europos standartus atitinkančius bendrabučius bei ten apgyvendinti būsimus studentus. Vis dėlto dabar tokių darbų universitetas atlikti negali – visos pastangos yra nukreipiamos akademinių darbuotojų sąlygų gerinimui“, - sako pašnekovas.
Bendra projekto vertė siekia apie 4,29 milijonus eurų. Dėl iškilusių nesklandumų su darbų rangovu, renovacijos darbai nusikėlė vienais metais vėliau nei buvo tikimasi ją užbaigti. Bankrutavus IĮ „Jonas“, pastatų renovaciją perėmė kitos statybos įmonės, tačiau, kokia tiksli suma išleista bendrabučių atnaujinimui, E. Spūdys įvardinti negalėjo.
