aA
Atgaivinti unikalią Kūnos upės senvagę ir pasiūlyti originalų sprendimą, kaip Švenčionių centre besidriekiančius upės slėnius paversti šiuolaikiška rekreacine bei edukacine teritorija, net ir turistams patrauklia erdve, – Švenčionių siekis.
Švenčionėliai
© Structum

Tai įgyvendinti padės projekto „Išmanusis miestas IV“ dalyviai, norintys atgaivinti Lietuvos rajonus. Apie mažų miestelių gyvenimą, jų žmones ir galimybes pasakoja architektė Guoda Bardauskaitė, kartu su kūrybininkų komanda „Miško uostas“ atsikėlusi iš Vilniaus į Švenčionėlius gyventi ir kurti.

– Atvykote į Švenčionėlius, nedidelį, bet gražų miestelį. Atrodytų, visai šalia Vilniaus, bet kartu ir toli. Kiek jau laiko esate čia?

Švenčionėliai yra 100 km nuo Vilniaus. Važiuojant automobiliu, tai, atrodytų, nemažai, tačiau didžiulis pranašumas yra Švenčionėlius kertanti Turmanto krypties geležinkelio linija. Jai esant, Vilniaus širdyje galime atsidurti per valandą, o pati kelionė tampa tarsi poilsiu, malonumu. Geležinkelis čia labai svarbus, tarsi Švenčionėlių ašis. Jis yra ir priežastis, kodėl buvo įkurtas miestelis, ir vieta, kur dirba nemaža dalis vietos gyventojų.

Būtent geležinkelis ir padėjo mums atrasti šį miestą. Prieš porą metų Šarūnas („Miško uosto“ įkūrėjas), vykdamas namo iš draugo, gyvenančio Visagine, pro traukinio langą pamatė įspūdingą Švenčionėlių traukinių stotį. Sukilęs smalsumas paskatino grįžti į šią vietą, kur labai greitai jį apėmė namų jausmas. Praėjus pusei metų, susituokęs su Marija, čia ir įsikūrė, o dar po pusmečio prisijungiau ir aš. Taigi savo mažą bendruomenę čia pradėjome kurti trise: Šarūnas, Marija ir Guoda. Dabar draugų būrys auga, prisijungia vietiniai gyventojai. Jie ne tik įsitraukia į mūsų veiklas, bet ir imasi iniciatyvos, padeda organizuojant renginius. Šarūnas mėgsta sakyti, kad pradėti galima bet kur. Švenčionėliai mums visiems – tarsi baltas lapas, nauja pradžia.

Švenčionėliai
Švenčionėliai
© Structum



– Kultūros centrai, pramogos centralizuojasi didžiuosiuose miestuose. Daugiau pliusų ar minusų, kad, norint aplankyti parodą, nueiti į koncertą, reikia nuvažiuoti 100 kilometrų?

– Visi mes atsikraustėme iš Vilniaus, tad mažo miestelio ramybė tikrai kontrastuoja su Vilniaus kultūrine „centrifuga“. Kita vertus, pastebėjome, kad, gyvendami Vilniuje, pačiame įvykių sūkury, dažnai perdegdavome anksčiau, nei spėdavome kur nors sudalyvauti. Stebėdamas Vilnių per atstumą, spėji nuoširdžiai pasiilgti kultūrinio gyvenimo, turi laiko išsirinkti renginius, parodas, kurias nori pamatyti, ir nuvykęs iškart koncentruotis į tave dominantį turinį. Aš asmeniškai atsikrausčiusi čia ne tik dažniau dalyvauju kultūriniuose renginiuose, bet ir atsakingiau juos atsirenku, skiriu jiems daugiau dėmesio ir energijos, ilgiau juos reflektuoju. Tad, sakyčiau, kad pliusų daugiau.


– „Išmaniojo miesto“ komanda pastebi gražią tendenciją, kad konkurse dalyvaujantys studentai renkasi atgaivinti savo gimtųjų miestų teritorijas. Kaip manote, ką reikėtų atgaivinti Švenčionėliuose ir Švenčionyse?

– Mudvi su Marija esame architektės, aš taip pat turiu urbanistinio dizaino magistro diplomą. Tad dažnai kalbamės apie tai, ką norėtųsi pakeisti, atnaujinti. Švenčionių planai atkurti upę skamba įspūdingai. O Švenčionėliuose labiausiai pasiilgstame patogesnių perėjimų per geležinkelį, kad galėtume greičiau pasiekti mišką, pasivaikščiojimo takų palei upę, miške – nužymėtų maršrutų žygiams dviračiais ir pėsčiomis. Pačiame miestelyje daug potencialo turi buvę geležinkelio infrastruktūros pastatai: ne pagal mastelį didelė geležinkelio stotis, traukinių depas ir pačioje Švenčionėlių širdyje esanti, tačiau mažai naudojama, traukinių mechaninių dirbtuvių teritorija. Virš miestelio iškilęs apleistas garvežių vandens bokštas mūsų svajonėse galėtų tapti tikru „Miško uosto“ švyturiu – pavyzdžiui, hosteliu su kavine ir biblioteka. Apskritai Švenčionėliams labai reikia naujos vizijos, idėjos, identiteto, nes sąvokos „buvęs kurortas“, „pramonės centras“ ir „nemažas geležinkelio mazgas“ šiuo metu neatitinka tikrovės. Naujai vizijai kurti būtų galima pasitelkti šiuos išskirtinius, miestelio identitetą formuojančius istorinius pastatus, užpildant juos naujomis funkcijomis.

– Kokia jūsų siūloma veikla labiausia domina vietos gyventojus ir dėl ko pas jus atvyksta žmonių iš didmiesčių?

– Kol kas patys bandome tai suprasti, eksperimentuodami su įvairiomis veiklomis. Organizuojame „darbadienius“ – dienas, kai kviečiame žmones iš miesto atvykti padirbėti mūsų erdvėje, penktadienių vakarais žiūrime filmus ir bendraujame, o vieną ar porą savaitgalių per mėnesį rengiame paskaitas, koncertus. Visos šios veiklos paklausios, tačiau kol kas lengviau sekasi pritraukti žmonių iš miesto, nei išjudinti vietinius. Matome, kad yra darbo erdvės, kurioje tilptų daugiau žmonių, jaukios kavinės su geru maistu, nakvynės vietų poreikis.


– Gyvenate ir kuriate ramioje aplinkoje – be automobilių spūsčių, triukšmo lauke, gryname ore. Bet vis dėlto, kokio architektūrinio ar urbanistinio konteksto trūksta, kad būtų dar patogiau?

– Labiau trūksta ne architektūrinio, o žmogiškojo konteksto. Įvairių erdvių šiame miestelyje užtenka, tereikia jas kuo nors užpildyti. Net pasaulinės architektūros tendencijos dabar tokios – projektuoti naujai darosi nebemadinga, vyrauja kur kas intelektualesnis ir nuosaikesnis požiūris – pritaikymas. Tokiuose nykstančiuose miesteliuose tai ir yra didelis iššūkis: ką daryti su apleista rusų mokykla, su tuojau ištuštėsiančiu gimnazijos pastatu, pustušte stotimi? Mes patys savo darbo erdves įsikūrę geležinkelio depo erdvėse, svajojame apie tai, kad prisijungę bendraminčiai padėtų mums išplėsti šio pastato funkcijų įvairovę: įsirengti čia bendruomenės virtuvę, pirtį, plūduriavimo kamerą, dirbtuves su įrankiais. Gali būti, kad daug kas taip ir liks tik svajonėse. Apskritai mes čia esame laimingi su tuo, ką turime, ir mėgaujamės gyvenimo procesu. Tuščios erdvės, suteikiančios erdvės svajonėms ir kūrybai, mums ir yra didžiausias džiaugsmas.

Švenčionėliai
Švenčionėliai
© Structum

– Kokia jūsų patirtis? Kokios kultūrinės aplinkos trūksta mažiesiems mūsų miestams?

– Mums atrodo, kad labiausiai trūksta ne tiek kultūrinės aplinkos, kiek iniciatyvos, bendruomeniškumo. Paradoksas, nes mažuose miesteliuose žmonės tarsi ir yra arčiau vienas kito, bet jų nuostatos, įpročiai, įsitikinimai dažnai trukdo nuoširdžiai, atvirai bendrauti tarpusavyje. Mes „Miško uoste“ kultūrinius renginius organizuojame kaip pretekstą susiburti, susipažinti, pasidalyti. Patys esame suinteresuoti susirasti bendraminčių, tačiau neretai pavyksta ir tarpusavyje supažindinti vietinius šviesuolius. Kultūra turi gimti iš žmonių, o po vieną mes mažai ką galime, tad visų pirma svarbu susijungti.

– Gabiausi kūrybininkai keliasi į mažuosius miestelius sąmoningai, nes siekia juos paversti traukos centrais? Kuriama ypatinga vieta, atmosfera?

– Mums Švenčionėliai – tai vieta, kur randame savo standartus atitinkančią gyvenimo kokybę: ramų ritmą, daug gražios gamtos, būtiniausias paslaugas bei parduotuves ir pėsčiomis įveikiamus atstumus. Tai, ką čia veikiame, darome nesiekdami į Švenčionėlius atkraustyti Vilniaus, tiesiog kuriame įdomią ir įvairią kasdienybę sau patiems. „Miško uostas“ mums yra tarsi nišinis, partizaniškas gyvenimo būdas, kuriuo siekiame parodyti, kad gyvenimas vyksta ne tik Vilniuje. Taip pat padrąsinti žmones imti iniciatyvą į rankas nelaukiant, kol kas nors ką nors pasiūlys.


– Jūsų linkėjimas Švenčionims ir apskritai mažiesiems miesteliams.

– Mažiems miesteliams norisi palinkėti nekompleksuoti prieš didmiesčius ir branginti savo turimus pranašumus, o juose gyvenantiems žmonėms – dažniau burtis ir žiūrėti vieni kitiems į akis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po daugelio metų stato pirmąjį modernų daugiabutį: tikisi privilioti jaunų specialistų (15)

Rokiškyje po 28 metų pertraukos turėtų iškilti pirmasis daugiabutis . Jį statysiančios verslo...

Pasikeitė sezonas, o kartu su juo ir spalvos: kaip atrodo rudens įkvėptas interjeras (12)

Atėjus rudeniui, ryškias spalvas pamažu keičia ramesnės, pastelinės. Kupini vasaros įspūdžių...

Vietoj senų gamybinių pastatų – nauji būstai: paaiškino, kaip maži vystytojai pritraukia pirkėjus (2)

Pastaruoju metu galima išgirsti įvairių debatų NT rinkos tematika: vieni jau pradeda dejuoti,...

Ekspertai: logistikos ir pramonės NT išgyvena renesansą

Gamybos ir logistikos nekilnojamojo turto sektorius atgimė – gamybininkai, siekdami išlikti...

Praėjusio amžiaus atradimai augina NT vertę ir traukia pirkėjus (6)

Lietuvos miestų aplankyti atvykstančius turistus traukia ne tik barokinės ar klasicizmo stiliaus...

Top naujienos

Vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė: vaikai nebuvo atimti dėl paprasto pliaukštelėjimo ir kol kas lieka pas laikinus globėjus pildoma (141)

Nors kauniečiai, iš kurių atimti du mažamečiai vaikai, jau džiaugiasi, kad atžalos šiandien...

Bioekonomika Lietuvai – tamsus miškas: išvežam, vietoj to, kad kurtume vertę (11)

Pažangios Vakarų šalys savo ateitį sieja su bioekonomika , o Lietuvoje daugybė žmonių šio...

Opozicija skalbia valdančiuosius: Karbauskis gūžčioja pečiais atmetė pirmą rezoliuciją  (31)

Opozicija neeiliniame posėdyje svarsto premjero Sauliaus Skvernelio elgesį, ištrinant Vyriausybės...

Langų gamybos milžinė atidarė gamyklą Marijampolėje: įdarbins 1000 darbuotojų (45)

Langų ir lauko durų gamybos įmonė „ Dovista “ antradienį oficialiai atidarė gamyklą...

Po skandalingos kovos Las Vegase prabilęs McGregoras pripažino klydęs: pralaimėjau sąžiningai ir teisingai

Skandalingasis Conoras McGregoras pirmą kartą viešai prabilo apie pralaimėtą kovą Chabibui...

Dėl NATO karinių raumenų demonstravimo Maskva neslepia įtūžio (109)

Apie 50 tūkst. karių ketvirtadienį Norvegijoje pradės didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos...

Smulkusis prekybininkas palygino antkainius: mūsų iki 20 proc., didžiųjų – iki kelių šimtų (376)

Tris parduotuves Marijampolėje valdantis verslininkas tikina, kad nors už įsigytas prekes...

Mokinių vertinimas pažymiais: kodėl dvejetukininkai dažnai pasiekia daugiau (5)

Beveik kiekvienas prisimename dvejetais besimokiusius klasės draugus, kurie dabar savo profesinėje...

Medikai nuogąstauja: greitosios pagalbos automobiliuose sumontuota įranga kelia pavojų pacientams (8)

Dalis Lietuvos greitosios medicinos pagalbos ( GMP ) darbuotojų reiškia susirūpinimą dėl...

Profesorius Stukas: kodėl reikėtų pradėti valgyti daugiau bulvių (151)

Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimantas Stukas primena seniai žinomą tiesą – esame tai,...