Atgaivinti unikalią Kūnos upės senvagę ir pasiūlyti originalų sprendimą, kaip Švenčionių centre besidriekiančius upės slėnius paversti šiuolaikiška rekreacine bei edukacine teritorija, net ir turistams patrauklia erdve, – Švenčionių siekis.
Švenčionėliai
© Structum

Tai įgyvendinti padės projekto „Išmanusis miestas IV“ dalyviai, norintys atgaivinti Lietuvos rajonus. Apie mažų miestelių gyvenimą, jų žmones ir galimybes pasakoja architektė Guoda Bardauskaitė, kartu su kūrybininkų komanda „Miško uostas“ atsikėlusi iš Vilniaus į Švenčionėlius gyventi ir kurti.

– Atvykote į Švenčionėlius, nedidelį, bet gražų miestelį. Atrodytų, visai šalia Vilniaus, bet kartu ir toli. Kiek jau laiko esate čia?

Švenčionėliai yra 100 km nuo Vilniaus. Važiuojant automobiliu, tai, atrodytų, nemažai, tačiau didžiulis pranašumas yra Švenčionėlius kertanti Turmanto krypties geležinkelio linija. Jai esant, Vilniaus širdyje galime atsidurti per valandą, o pati kelionė tampa tarsi poilsiu, malonumu. Geležinkelis čia labai svarbus, tarsi Švenčionėlių ašis. Jis yra ir priežastis, kodėl buvo įkurtas miestelis, ir vieta, kur dirba nemaža dalis vietos gyventojų.

Būtent geležinkelis ir padėjo mums atrasti šį miestą. Prieš porą metų Šarūnas („Miško uosto“ įkūrėjas), vykdamas namo iš draugo, gyvenančio Visagine, pro traukinio langą pamatė įspūdingą Švenčionėlių traukinių stotį. Sukilęs smalsumas paskatino grįžti į šią vietą, kur labai greitai jį apėmė namų jausmas. Praėjus pusei metų, susituokęs su Marija, čia ir įsikūrė, o dar po pusmečio prisijungiau ir aš. Taigi savo mažą bendruomenę čia pradėjome kurti trise: Šarūnas, Marija ir Guoda. Dabar draugų būrys auga, prisijungia vietiniai gyventojai. Jie ne tik įsitraukia į mūsų veiklas, bet ir imasi iniciatyvos, padeda organizuojant renginius. Šarūnas mėgsta sakyti, kad pradėti galima bet kur. Švenčionėliai mums visiems – tarsi baltas lapas, nauja pradžia.

Švenčionėliai
Švenčionėliai
© Structum



– Kultūros centrai, pramogos centralizuojasi didžiuosiuose miestuose. Daugiau pliusų ar minusų, kad, norint aplankyti parodą, nueiti į koncertą, reikia nuvažiuoti 100 kilometrų?

– Visi mes atsikraustėme iš Vilniaus, tad mažo miestelio ramybė tikrai kontrastuoja su Vilniaus kultūrine „centrifuga“. Kita vertus, pastebėjome, kad, gyvendami Vilniuje, pačiame įvykių sūkury, dažnai perdegdavome anksčiau, nei spėdavome kur nors sudalyvauti. Stebėdamas Vilnių per atstumą, spėji nuoširdžiai pasiilgti kultūrinio gyvenimo, turi laiko išsirinkti renginius, parodas, kurias nori pamatyti, ir nuvykęs iškart koncentruotis į tave dominantį turinį. Aš asmeniškai atsikrausčiusi čia ne tik dažniau dalyvauju kultūriniuose renginiuose, bet ir atsakingiau juos atsirenku, skiriu jiems daugiau dėmesio ir energijos, ilgiau juos reflektuoju. Tad, sakyčiau, kad pliusų daugiau.


– „Išmaniojo miesto“ komanda pastebi gražią tendenciją, kad konkurse dalyvaujantys studentai renkasi atgaivinti savo gimtųjų miestų teritorijas. Kaip manote, ką reikėtų atgaivinti Švenčionėliuose ir Švenčionyse?

– Mudvi su Marija esame architektės, aš taip pat turiu urbanistinio dizaino magistro diplomą. Tad dažnai kalbamės apie tai, ką norėtųsi pakeisti, atnaujinti. Švenčionių planai atkurti upę skamba įspūdingai. O Švenčionėliuose labiausiai pasiilgstame patogesnių perėjimų per geležinkelį, kad galėtume greičiau pasiekti mišką, pasivaikščiojimo takų palei upę, miške – nužymėtų maršrutų žygiams dviračiais ir pėsčiomis. Pačiame miestelyje daug potencialo turi buvę geležinkelio infrastruktūros pastatai: ne pagal mastelį didelė geležinkelio stotis, traukinių depas ir pačioje Švenčionėlių širdyje esanti, tačiau mažai naudojama, traukinių mechaninių dirbtuvių teritorija. Virš miestelio iškilęs apleistas garvežių vandens bokštas mūsų svajonėse galėtų tapti tikru „Miško uosto“ švyturiu – pavyzdžiui, hosteliu su kavine ir biblioteka. Apskritai Švenčionėliams labai reikia naujos vizijos, idėjos, identiteto, nes sąvokos „buvęs kurortas“, „pramonės centras“ ir „nemažas geležinkelio mazgas“ šiuo metu neatitinka tikrovės. Naujai vizijai kurti būtų galima pasitelkti šiuos išskirtinius, miestelio identitetą formuojančius istorinius pastatus, užpildant juos naujomis funkcijomis.

– Kokia jūsų siūloma veikla labiausia domina vietos gyventojus ir dėl ko pas jus atvyksta žmonių iš didmiesčių?

– Kol kas patys bandome tai suprasti, eksperimentuodami su įvairiomis veiklomis. Organizuojame „darbadienius“ – dienas, kai kviečiame žmones iš miesto atvykti padirbėti mūsų erdvėje, penktadienių vakarais žiūrime filmus ir bendraujame, o vieną ar porą savaitgalių per mėnesį rengiame paskaitas, koncertus. Visos šios veiklos paklausios, tačiau kol kas lengviau sekasi pritraukti žmonių iš miesto, nei išjudinti vietinius. Matome, kad yra darbo erdvės, kurioje tilptų daugiau žmonių, jaukios kavinės su geru maistu, nakvynės vietų poreikis.


– Gyvenate ir kuriate ramioje aplinkoje – be automobilių spūsčių, triukšmo lauke, gryname ore. Bet vis dėlto, kokio architektūrinio ar urbanistinio konteksto trūksta, kad būtų dar patogiau?

– Labiau trūksta ne architektūrinio, o žmogiškojo konteksto. Įvairių erdvių šiame miestelyje užtenka, tereikia jas kuo nors užpildyti. Net pasaulinės architektūros tendencijos dabar tokios – projektuoti naujai darosi nebemadinga, vyrauja kur kas intelektualesnis ir nuosaikesnis požiūris – pritaikymas. Tokiuose nykstančiuose miesteliuose tai ir yra didelis iššūkis: ką daryti su apleista rusų mokykla, su tuojau ištuštėsiančiu gimnazijos pastatu, pustušte stotimi? Mes patys savo darbo erdves įsikūrę geležinkelio depo erdvėse, svajojame apie tai, kad prisijungę bendraminčiai padėtų mums išplėsti šio pastato funkcijų įvairovę: įsirengti čia bendruomenės virtuvę, pirtį, plūduriavimo kamerą, dirbtuves su įrankiais. Gali būti, kad daug kas taip ir liks tik svajonėse. Apskritai mes čia esame laimingi su tuo, ką turime, ir mėgaujamės gyvenimo procesu. Tuščios erdvės, suteikiančios erdvės svajonėms ir kūrybai, mums ir yra didžiausias džiaugsmas.

Švenčionėliai
Švenčionėliai
© Structum

– Kokia jūsų patirtis? Kokios kultūrinės aplinkos trūksta mažiesiems mūsų miestams?

– Mums atrodo, kad labiausiai trūksta ne tiek kultūrinės aplinkos, kiek iniciatyvos, bendruomeniškumo. Paradoksas, nes mažuose miesteliuose žmonės tarsi ir yra arčiau vienas kito, bet jų nuostatos, įpročiai, įsitikinimai dažnai trukdo nuoširdžiai, atvirai bendrauti tarpusavyje. Mes „Miško uoste“ kultūrinius renginius organizuojame kaip pretekstą susiburti, susipažinti, pasidalyti. Patys esame suinteresuoti susirasti bendraminčių, tačiau neretai pavyksta ir tarpusavyje supažindinti vietinius šviesuolius. Kultūra turi gimti iš žmonių, o po vieną mes mažai ką galime, tad visų pirma svarbu susijungti.

– Gabiausi kūrybininkai keliasi į mažuosius miestelius sąmoningai, nes siekia juos paversti traukos centrais? Kuriama ypatinga vieta, atmosfera?

– Mums Švenčionėliai – tai vieta, kur randame savo standartus atitinkančią gyvenimo kokybę: ramų ritmą, daug gražios gamtos, būtiniausias paslaugas bei parduotuves ir pėsčiomis įveikiamus atstumus. Tai, ką čia veikiame, darome nesiekdami į Švenčionėlius atkraustyti Vilniaus, tiesiog kuriame įdomią ir įvairią kasdienybę sau patiems. „Miško uostas“ mums yra tarsi nišinis, partizaniškas gyvenimo būdas, kuriuo siekiame parodyti, kad gyvenimas vyksta ne tik Vilniuje. Taip pat padrąsinti žmones imti iniciatyvą į rankas nelaukiant, kol kas nors ką nors pasiūlys.


– Jūsų linkėjimas Švenčionims ir apskritai mažiesiems miesteliams.

– Mažiems miesteliams norisi palinkėti nekompleksuoti prieš didmiesčius ir branginti savo turimus pranašumus, o juose gyvenantiems žmonėms – dažniau burtis ir žiūrėti vieni kitiems į akis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Saulėlydžio“ gerbėjams metas suklusti: parduodamas namas, kuriame buvo filmuojamas kultinis filmas (7)

Nuo šiol galite įsigyti gabalėlį „Saulėlydžio“ istorijos, nes namas, kuriame gyveno filmo...

Brokerės išvada: Vilniuje visi gali rasti būstą už prieinamą kainą (11)

Artėjant rudeniui Lietuvos didmiesčiuose būsto rinka yra akivaizdžiai aktyvesnė – butų...

Apleistiems pastatams regionuose – milijonai lėšų paramos iš ES (16)

23 Lietuvos miestai pasinaudojo galimybe modernizuoti viešąsias erdves ir atnaujinti...

Mamos pagalbos šauksmas: į darželį vaikus priėmė, bet jo dar net nepradėjo statyti (15)

DELFI redakciją pasiekė pasipiktinusios vilnietės Olgos laiškas, kuriame ji skundžiasi, jog per...

Vilniaus savivaldybė dar daugiau dėmesio skirs stoties rajonui: žada ne tik patogesnį susisiekimą (3)

Vilniaus stoties rajone per kelerius metus planuojama įrengti naujas laisvalaikio erdves ir patogią...

Top naujienos

Pirmą kartą prabilo Osamos bin Ladeno motina jų namai – turtų ir įtakos atspindys (80)

Ant kampinės erdvaus kambario sofos įsitaiso ryškiai apsirengusi moteris. Sekcijos stikle, už...

Mįslinga tatuiruote pasipuošusi Meilutytė praleis beveik visą pasaulio taurės sezoną (51)

Glazge (Jungtinė Karalystė) vykusiame Senojo žemyno čempionate Rūta Meilutytė demonstravo ne...

Artimiesiems – šokas: vyrą po medikų vizito namuose rado ištiktą insulto (176)

Insultas, bet atvykote pavėluotai – tokius žodžius išgirdo sesuo, atvežusi savo brolį į...

Kaune grupės „G&G Sindikatas“ nario tuoktuvės: balto aukso žiedus išliejo iš tėčio vestuvinio žiedo (25)

Šeštadienio popietę Kauno rotušėje susituokė vienos populiariausių Lietuvoje hip-hopo grupių...

Mirė Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JT vadovas Kofis Annanas papildyta 13.30 (12)

Buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Kofi Annanas...

Blažytė: Galkinas pasišaipė labai laiku ir labai taikliai (19)

Labai laiku ir labai taikliai – taip Rusijos komiko Maksimo Galkino pokštus apie Dalią...

Voveraitės triskart per dieną: ir rafinuotam, ir paprastam skoniui (6)

Turiu prisipažinti, kad dievinu Dzūkijos kraštą ir visas jo gėrybes. Nuo žmonių, jų akcento...

Toma Vaškevičiūtė: kai jaučiu nepakantumą žmonėms ir aplinkai – jaučiuosi purvina ir labai skurdi (38)

Toma Vaškevičiūtė , 2008 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos teatro ir muzikos...

Apmokestino fotosesijas Palangos botanikos parke (207)

Jeigu rengiatės Palangos botanikos parke rengti vestuvinę fotosesiją, pasiruoškite papildomus 60...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (905)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...