aA
Viena iš trijų Idėjų Lietuvai – padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Vyriausybės siūlymas – suteikti 15 proc. kompensaciją būsto įsigijimui, tačiau tik tiems, kurie ketina įsikurti regionuose. Nuo pat idėjos paskelbimo netyla diskusijos, ar ši parama tokiu atveju apskritai turi prasmės.
Daugiabutis
© DELFI / Domantas Pipas

DELFI domėjosi, ką apie šią idėją mano NT rinkos žaidėjai.

Vardija kaimyninių šalių pasiekimus

UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, komentuodamas šią idėją pirmiausia atkreipia dėmesį į užsienio šalių pavyzdžius. Pasak jo, net ir tokios šalys kaip Rumunija daug efektyviau sugeba įgyvendinti paramos būstui programą.

„Rumunija, kuri kaip Lietuva kovoja su masine gyventojų emigracija, jaunoms šeimoms pirmo būsto įsigijimui taiko lengvatinį PVM tarifą – vietoj 19 proc. taikomas 5 proc. PVM mokestis. Taip pat papildomai įgyvendinama „Pirmojo būsto programa“, kuri numato valstybines garantijas būsto įsigijimo kreditui iki 70 tūkst. eurų“, – sako A. Avulis.

Jis taip pat nurodo, kad kaimynai latviai yra nuėję dar toliau: 10 metų garantija būsto paskolai iki 50 tūkst. eurų vertės (garantuojant 20 proc. paskolos sumos) suteikiama ne tik jaunoms šeimoms, tačiau ir jauniems specialistams iki 35 metų, mat siekiama juos išlaikyti šalyje, nepriklausomai nuo to, ar jie sukūrę šeimas ar ne. Minimos valstybinės programos turi visus saugiklius, kad būsto įsigijimo lengvatos nekaitintų NT rinkos, bet realiai padėtų jauniems žmonėms: numatomi amžiaus, būsto vertės bei kiti apribojimai.

Arvydas Avulis
Arvydas Avulis
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvoje tuo tarpu jaunos šeimos arba remtini asmenys gali pretenduoti į būsto nuomos ar būsto kredito dalies apmokėjimo kompensaciją, tačiau tokią paramą gauna toli gražu ne visi, kuriems jos reikia.

„Paskutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio kompensaciją gavo šiek tiek daugiau nei 400 šeimų, dar 600 šeimų gavo būsto kredito dalies kompensaciją. Tai neišsprendžia daugelio jaunų šeimų problemos – kaip nuomojantis būstą ar gyvenant pas tėvus sukaupti 15 proc. būsto vertės siekiantį pradinį įnašą būsto kreditui gauti“, – tvirtina jis.

Reikalingos tinkamos priemonės

NT įmonės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda mano, kad vien paramos būstui neužtenka tam, kad sulaikytų žmonės šalyje, o tuo labiau regionuose.

„Idėja yra sveikintina, tik pradžiai reiktų sutarti, ar ji yra tikslas savaime, ar tuo pačiu ir priemonė kitam, aukštesniam, tikslui pasiekti. Būsto prieinamumas gali būti suprantamas kaip priemonė emigracijai mažinti, tačiau ji veikia tik esant kitoms būtinoms sąlygoms, tokioms kaip galimybei gauti tinkamą išsilavinimą bei gerai apmokamą darbą. Juk Lietuvoje turime ne vieną dešimtį miestų, kuriuose būsto įperkamumas yra daug geresnis nei didmiesčiuose, tačiau žmonių migravimo srautai yra priešingi“, – dalinasi savo įžvalgomis jis.

Pasak jo, šią idėją galima vertinti įvairiai. Būsto prieinamumas jaunimui gali būti suprantamas ir kaip priemonė šeimų skaičiaus bei gimstamumo didėjimui, tai galėtų veikti ir kaip priemonė pritraukti tam tikros specializacijos specialistus konkrečiose savivaldybėse. Išsigryninus minėtus aukštesnio lygio tikslus, būtų lengviau pasirinkti priemones jų įgyvendinimui.

Martynas Žibūda
Martynas Žibūda
© DELFI / Karolina Pansevič

„Bendraudami su jaunais žmonėmis mes aiškiai matome, jog didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą – nepakankamos santaupos pradiniam įnašui suformuoti. Manome, kad valstybės parama pradinio įnašo formavimo etape būtų vienas efektyvesnių būdų padidinti būsto prieinamumą Lietuvoje. Iš savo klientų taip pat žinome, jog daugelis nėra informuoti apie, pavyzdžiui, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo programą, kurios tikslas tas pats – būsto prieinamumo didinimas socialiai jautriai visuomenės daliai“, – pasakoja M. Žibūda.

Pašnekovas teigia, kad iš socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ataskaitų akivaizdu, jog kol kas pagal minėtą programą parama pasiekia labai nedidelę dalį visuomenės, o parama aktyviau naudojasi tik kelios savivaldybės Lietuvoje.

„Kyla natūralus klausimas, ar tai yra dėl nepakankamo programos finansavimo, jos viešinimo trūkumo ar keliamų reikalavimų paramos gavėjams selektyvumo. Galbūt galima šią programą naudoti kaip atspirties tašką, išplečiant tiek jos gavėjų skaičių, tiek ir apimtis?“, – kalba jis.

Jauna šeima
Jauna šeima
© Shutterstock

NT įmonės „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas mano, kad subsidijavimas nebūtų efektyvus. Geriausia paskata būtų lengvata. „Vienas iš didžiausių barjerų būsto įsigijimui šiuo metu yra pradinio įnašo dydis, būstą finansuojant banke. Tai yra būtina priemonė rizikos valdymui, tačiau daliai žmonių susitaupyti tokią sumą yra sudėtinga – ypač gaunantiems santykinai nedidelį darbo užmokestį, mokantiems už būsto nuomą“, – teigia jis.

Pasak M. Vanago, pagrindinis šios idėjos įgyvendinimo aspektas galėtų būti reikšmingas pradinio įnašo reikalavimo jaunoms šeimoms sumažinimas su valstybės garantija. Pavyzdžiui, priklausomai nuo būsto vertės ir kitų kriterijų (šeimos pajamų, būstas mieste ar regione) pradinio įnašo reikalavimas galėtų siekti 1-5 proc., o likusius 10-14 proc. paskolos dydžio apdraustų valstybė – panašiai kaip ir indėlių draudimo sistemoje. Tokiu atveju, bankų rizika nedidėtų, o bendrą riziką nusvertų paskatos svarba ir sukuriamos galimybės.

Parama – ne vien regionams

M. Vanago nuomone, būsto parama turėtų apimti kuo didesnį ratą žmonių – tik tokiu būdu ji įgaus mąstą ir bus galima kalbėti apie realų pokytį. Anot jo, bet kokie apribojimai sunkintų idėjos įgyvendinimą ir menkintų jos sukuriamą vertę.

„Sąlygos pagal tam tikrus aspektus – pajamas, gyvenamąją vietą, šeimos dydį ar panašiai – galėtų skirtis, tačiau į bendrą paskatą turėtų pretenduoti visos jaunos šeimos. Pirmiausia, nemanau, kad vertėtų apsiriboti šeimos pajamomis – visoms jaunoms šeimoms yra aktualus būstas. Taip pat labai neteisinga būtų orientuotis į būstą regionuose, o ne didmiesčiuose. Toks barjeras sudarytų sąlygas priverstiniam persikėlimui į mažiau patrauklias vietas, todėl sprendimas nebūtų tvarus“, – teigia jis.

Pašnekovas tikina, kad visame pasaulyje auga miestų svarba ir matoma vėl stiprėjanti miestų augimo regionų sąskaita tendencija.

Mindaugas Vanagas
Mindaugas Vanagas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvai daug vertingiau būtų plėtoti 2-3 ypač stiprius miestus, galinčius konkuruoti dėl investicijų, intelekto ir darbo jėgos plačiame regione nei bandyti dirbtinai kompensuoti gyventojų regionuose mažėjimą. Priminsiu, kad šiuo metu vienintelis augantis miestas Lietuvoje yra Vilnius, o sudarant geresnes sąlygas jauniems žmonėms sėkmingai galėtų plėstis dar bent du miestai, nes potencialą tikrai turi Kaunas, Klaipėda“, – savo nuomone dalinasi M. Vanagas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius mano priešingai. Pasak jo, prioritetą reikėtų teikti tų specialybių atstovams, kurių šiuo metu labiausiai trūksta.

„Valstybė turėtų nusistatyti prioritetus: profesijos, kurios gyvybiškai svarbios. Galbūt Vilniuje trūksta medikų, Kaune mokytojų, o Klaipėdoje gaisrininkų ar policininkų. Valstybė yra darbdavys, o šios profesijos žmonės neretai būna vieni pirmųjų, kurie emigruoja, ieško darbo užsienyje“, – sako jis.

Viena iš išeičių – municipalinis būstas

Pasak M. Statulevičiaus, viena iš būsto paramos formų galėtų būti municipalinio būsto suteikimas. Municipalinis būstas paprastai yra savivaldybei priklausantis būstas, kurį galima nuomotis ilgam laikui už paprastai žemesnę nei rinkos kainą.

„Municipalinis būstas tai sistema, kuri yra stipriose Vakarų valstybėse, tačiau Lietuvoje, deja, neveikia. Tai yra savivaldybės ir valstybės parama jauniems profesionalams, jaunoms šeimoms, kurių profesijų trūksta tame mieste ar regione. Tie būstai nėra kažkur užmiestyje, pakraščiuose ar kažkokie labai apleisti, kokie dažnai būna socialiniai būstai, kuriuos dar reikia remontuoti ir apskritai jie nelabai palankioje socialinėje terpėje yra, bet municipaliniai būstai paprastai būna patogiose susisiekimui vietose“, – teigia jis.

Specialistas sako, kad vyriausybė pavasarį bandys siūlyti skatinti žmones tam tikromis sąlygomis kurtis regionuose, kuriuose trūksta jaunimo ir darbo rankų. Tačiau privalu suprasti, kad žmonių taip lengvai nepavyks išvaryti iš miesto – jiems pirmiausia reikia pasiūlyti darbą.

„Jaunoms šeimoms taip pat turi pasiūlyti, kur jų vaikus vesti į darželį, mokyklą, turi užtikrinti tam tikrą jų socialinę raidą, infrastruktūrą, kuri reikalinga jaunoms šeimoms aktyviam, kokybiškam gyvenimui. Kad nereikėtų važinėti 50 ar 100 kilometrų iki miesto, jog gauti tas paslaugas. Jaunų šeimų gyvenimas regione dažnai yra kupinas iššūkių, kaip tą šiuolaikinę jauno žmogaus, jaunos šeimos gyvenimo kokybę pasiekti. Kol bus galvojama, kaip pasiūlyti paramą būstui, bet nebus siūlomos darbo vietos, nebus koncentruojamasi į rajonus, kuriuose pats verslas kuriasi, tol tokia paramos programa nesuveiks“, – aiškina jis.

Anot M. Statulevičiaus, sudaryti geras sąlygas reikėtų nebūtinai pačioms šeimoms, bet ir verslo kūrimuisi. Reikia paskatinti infrastruktūros įrengimą, galbūt taikyti lengvesnius mokesčius vien tam, kad ateitų verslas, o tada savivaldybių pajamos išaugtų, nes žmonės pirktų ir statytų būstus, mokėtų mokesčius.

„Per 7-10 metų tie pinigai keleriopai sugrįžtų valstybei ir savivaldybei, kuri tame regione investuotų. Be to, reikia pagalvoti, ar nereikia suteikti kažkokios paramos žmonėms, kurie jau gyvena mieste, kurie ten nori likti ir nenori išvykti“, – teigia M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Įmonės prisideda pačios

Eksperto teigimu, kol konkrečios valstybės paramos nėra, pačios įmonės stengiasi kaip nors prisidėti prie paramos bei paskatinimo. Kai kurios pačios atsiveža darbuotojus arba randa laikiną būstą, kurį gali išnuomoti.

„Yra atvejų, kai įmonės pačios kompensuoja atvežimą, transportą, tiek apgyvendinimo dalį išlaidų dengia. Dar yra pasiūlymas būstą įsigyti su išsipirkimu, nes dalis žmonių negali sukaupti pradinio įnašo, todėl jiems lieka pasirinkimas važiuoti į kitą miestą arba nuomotis būstą. Didelė dalis nuomos yra šešėlyje, nemokami mokesčiai, yra neskaidrumas, neužtikrintumas, gali bet kuriuo momentu iškraustyti. Dėl to jiems pasiūlyta tokia išeitis, kad per du metus sukauptų tą pradinį įnašą“, – aiškina M. Statulevičius.

Pasirenkant būsto įsigijimą su išperkamosios nuomos sutartimi, po dviejų metų vėl padaromas žmogaus kreditingumo vertinimas ir jeigu jis atitinka tuo metu galiojančias skolinimosi taisykles, jam sukaupta nuomos suma yra užskaitoma kaip pradinis įnašas, o žmogus gali toliau gyventi tame būste. Toks variantas įvardijamas kaip verslo būsto prieinamumo skatinimą. Tokių projektų, siūlančių įsigyti butą su išperkamąja nuoma, yra keli, pora šimtų butų jau yra pasiūlyta žmonėms, kurie kitu atveju buto nebūtų galėję įsigyti.

„Kaip premjeras sakė, šita idėja yra pati realiausia ir pati pirma turi šansą būti įgyvendinta. Žiūrėdami iš savo, kaip verslo, kuris teikia apgyvendinimo paslaugas, pozicijos, matome, kad tai tikrai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės kartais priima sprendimą nelikti Lietuvoje. Dabar, kai tai yra iškelta kaip viena iš idėjų Lietuvai, akivaizdu, jog šie dalykai mums yra labai svarbūs. Ne alkoholio ribojimas, ne dar kokios nors problemos, kuriomis mūsų valstybė šiuo metu labai gyva, bet žmonės patys šaukia ir sako, kad tai yra prioritetas, todėl laikas juos girdėti. Visos priemonės yra, mes nepasiūlėm kažkokio stebuklo – dalis žmonių sakė, kad tos priemonės yra į vyriausybės programą įtrauktos. Reikia tiesiog imti ir įgyvendinti“, – sako M. Statulevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Architektų rūmai nesitaikstys su istorinio pastato sudarkymu: viešąjį interesą gins teisme (1)

Lietuvos architektų rūmai , siekdami apginti viešąjį interesą, pateikė ieškinį Vilniaus...

Vienas pirmųjų blokinių namų rajonų: dėl besilankančių turistų neleisdavo net skalbinių džiauti balkonuose (67)

Lazdynai – Vilniaus mikrorajonas dešiniajame Neries krante, kalvotoje vietovėje apsupta miško....

Ginčas dėl statybų Šeškinėje užbaigtas taikiai: darbai vyks pagal išduotą leidimą

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ( VTPSI ), Vilniaus miesto savivaldybės...

Istorinis Lietuvos laimėjimas: atnaujinama Kauno aikštė pelnė aukščiausią įvertinimą prestižiniame konkurse (46)

Kauno Vienybės aikštės atnaujinimo architektūrinė koncepcija pelnė aukščiausią įvertinimą...

Įnoringoji tūkstantmečio karta visiškai keičia NT rinką: miegamųjų rajonų jau nebesirenka (113)

Dideli ir erdvūs butai lietuvių nebegundo – tendencijos rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį...

Top naujienos

Kodėl Skvernelis tapo profsąjungų taikiniu: šita valdžia iš kokios pusės bepažiūrėsi atrodo blogai (531)

Mokytojų profesinių sąjungų veiksmai sukūrė precendentą, kuris yra linkęs kartotis ateityje,...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (43)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Teismas patvirtino: Kručinskų vaikai buvo paimti teisėtai (628)

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie...

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (156)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (68)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (395)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

Kauną drebinusiems „Ryto“ fanams liūdna net ne dėl rezultatų – apgailestauja dėl klubo vadovų (81)

Po LKL dvikovos Kaune, kur Vilniaus „Rytas“ nusileido „Žalgirio“ komandai 86:95, sostinės...

Vilniuje rengiamasi statyti unikalų pėsčiųjų tiltą per Nerį (64)

Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir...

Nešioja klastotes patys to nesuprasdami: ekspertas paaiškino, kaip nepasimauti ant sukčių kabliuko

Artėjančios Kalėdos – šeimos, draugų, puikiai praleisto laiko ir žinoma, dovanų metas. Ar...

Po antrojo dvynukų gimtadienio Zvonkai namuose pasigedo vietos: teko imtis gudrybių (28)

Pirmąją žiemos dieną – gruodžio 1-ąją – Katažinos ir Deivydo dvynukai atšventė savo...