„Esame susirūpinę žaliųjų zonų stygiumi. Apsižiūrėjome, kad kvartale nėra valstybinės žemės, kurioje galėtume tikėtis parko ar kažko panašaus. Visa žemė privati, statybos vykdomos, atsižvelgiant į minimalius reikalavimus. Esame tankiausiai apgyvendintas kvartalas Vilniuje, tačiau tolesnei daugiabučių „be kiemų“ ir žemės priklausinių statybai pabaigos nėra“, – sako besikuriančios Perkūnkiemio bendruomenės atstovė Liuda Michalkevičienė.

Bendruomenė pradeda susitikinėti ir su politikais, kurie galėtų palaikyti jų siekius.

Prašo stabdyti vystymą

L. Michalkevičienės žodžiais tariant, kvartalas pilnas piktų žmonių, kurie, pagal esamą infrastruktūrą, turėtų keltis ryte, eiti į darbą ir grįžti vakare tik pernakvoti, nes jokios rekreacinės veiklos Perkūnkiemyje vykdyti praktiškai neįmanoma.

Valdininkai ir verslininkai su viskuo sutinka, tačiau permainų į gerą nežada.

Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad Perkūnkiemis liks paminklu laukinio kapitalizmo epochai, nes daugelio problemų, kurios kamuoja šį rajoną, išspręsti paprasčiausiai nebegalima. Architektas nevynioja žodžių į vatą – Perkūnkiemis niekada netaps geru ir gyventi patogiu rajonu, jo problemos tik gilės.

Kol kas ten gyvena jauni žmonės, kurie pirko pigesnį būstą. Po keliolikos metų jie arba iš ten išsikels, arba ten pasens. Tokie projektai, kuriuose nėra visuomeninių erdvių, patogios infrastruktūros, tampa socialiai silpnesnių visuomenės grupių gyvenimo vieta.

Šitame kvartale gyvenantys žmonės išreiškė ir reikalavimus, ko jie norėtų iš miesto.

„Po iniciatyvinės grupės susitikimo, sutarėme dėl bendros problemos apibrėžimo ir mūsų siekių: per didelis gyventojų tankis, netinkama infrastruktūra: nėra numatyta parkų ar kitų poilsio zonų laisvalaikiui. Perkūnkiemio socialinis klimatas jau dabar yra labai prastas, o dar tankiau apgyvendinta teritorija, neišsprendus viešųjų erdvių klausimo, šią problemą tik pagilintų“, – sako L. Michalkevičienė.

Ji tikina, kad norime prašyti Vilniaus savivaldybės Teritorijų planavimo skyriaus laikinai stabdyti Perkūnkiemio kvartalo vystymą, bet kokius projektinius svarstymus ir statybas iki naujo Bendrojo plano patvirtinimo. Tuo pačiu gyventojai nori prašyti pripažinti Perkūnkiemio kvartalą atskiru mikrorajonu, naujajame bendrajame Vilniaus plane numatyti mokyklą, darželį bei viešųjų erdvių t.y. parką, skverą.

Mindaugas Pakalnis

Perkūnkiemis – įsisenėjusi klaida

Valdininkai savo ruožtu sako, kad šiandien Perkūnkiemis - įsisenėjusi problema. Vargu ar ten pavyks iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę.

„Kai buvo statomas Perkūnkiemis, architektai kalbėjo, kad tai didžiulė klaida. Miesto centre žioji tušti sklypai, apleistos gamyklos, o mes einame į žalią pievą ir hiper tankiai be infrastruktūros statome vis naujus namus. Visi suprato, kad tai klaida, tačiau verslo interesai nugalėjo“, – dėlioja M. Pakalnis.

Pasak architekto, skirtingai nuo kitų rajonų, šiame beveik visi sklypai privatūs ir norint sukurti visuomeninę infrastruktūrą juos tektų išpirkti bendrais visų miestiečių pinigais. Šiandien čia visuomeninei infrastruktūrai palikti trys sklypai, tačiau tik vienas iš jų priklauso savivaldybei ir ten planuojama statyti vaikų darželį.

Bendruomenė prašys iš naujo įvertinti arba teiks pastabas šiems projektams:

Girulių g. 21, 22.
Eitminų g.15
Leičių g.9,
Perkūnkiemio g. 49.
Perkūnkiemio bendruomenė

Trigubai tankiau

„Pagal detalųjį planą, Perkūnkiemio užstatymo tankumas tris kartus didesnis nei Pilaitėje. Istorija tokia, kad Pilaitėje teritoriją planavo savivaldybė ir planavo valstybinėje žemėje. Užteko vietos plačioms gatvėms, želdynams. Perkūnkiemyje žemė jau buvo grąžinta ir buvo planuojama pagal sklypų savininkų, bet ne visuomenės, interesus“, – aiškina M. Pakalnis.

Dėl to, kad tai buvo privatūs sklypai ir norint dalį jų skirti rekreacinėms zonoms ar kitiems visuomenės poreikiams juos būtų reikėję išpirkti. Savivaldybė sklypų išpirkinėti nepanoro.

„Dabar ten likę sklypų, kurie turi visus reikalingus leisimus, atitinka detalųjį planą. Jų užstatymo tankumas atitinka detalųjį planą. Teisiškai sustabdyti šiuos projektus neturime kaip. Išeitis būtų nebent kompensuoti vystytojams nuostolius“, – aiškina M. Pakalnis.

Architektas prisipažįsta, jog mėgino diskutuoti su vystytojais, jiems aiškinti, kad šie projektai nebus patrauklūs ir gyvenimo kokybė naujuose namuose nebus gera. Tačiau ekonominiai argumentai nusveria.

Vilnius - augantis miestas, kuris plečiasi. Šiandien matome problemą, kad jaunimas bėga iš senos statybos namų. Toliau bus Perkūnkiemio eilė“, – šviesios perspektyvos šiai vietai nepiešia architektas.

Mindaugas Statulevičius

Vystytojai perspektyvų nemato

Nekilnojamojo turto vystytojai apie šį kvartalą kalba kiek kitaip.

„Perkūnkiemio vizija buvo, kad jis taps pavyzdine teritorija, kurioje bus atspindimi tiek vieši, tiek privatūs interesai. Savivaldybė turėjo planą vystyti infrastruktūrą, formuoti sklypus, juos teikti vystytojams plėtoti ir taip sukurti socialinę infrastruktūrą. Tačiau savivaldybė to proceso tiesiog nesuvaldė“, – aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Vystytojų atstovas sako, kad būtent per Perkunkiemio vystymo pradžią gimė socialinės – inžinerinės infrastruktūros mokestis. Tada skaičiuota, kad norint išvystyti ir pilnai aptarnauti visą kvartalą, pastatyti pramogų centrus, darželius, mokyklas, nuo kiekvieno parduodamo buto kvadratinio metro reikėtų rinkti po 174 eurus (600 litų).

„Tai buvo nereali suma ir visi tai suprato. Kompromisas 8,7 euro (30 litų už kvadratinį metrą). Dalį infrastruktūros turėjo vystyti savivaldybė, dalį verslas. Tokio bendro darbo pradžia buvo daug žadanti, tačiau vėliau procesai užstrigo. Socialinė infrastruktūra nebuvo sukurta. Liko pakloti keliai, inžineriniai tinklai ir atėjo krizė. Plėtra sustojo“, – pasakoja M. Statulevičius.

Įmonės pradėjo bankrutuoti, pažadai įrengti kvartalines parkavimo aikšteles nerealizuoti. Pasak vystytojų atstovo, nors Perkūnkiemis savo užstatymu intensyvus projektas, tačiau tuo metu rinkoje tokio reikėjo ir tai pasiteisino.

„Šiandien dėl privataus kapitalo iniciatyvos kuriasi privatūs darželiai, mažos parduotuvėlės. Tačiau tai ne tas mastelis, apie kurį kalbėta pradžioje, kai kvartalas tik buvo projektuojamas“, – sako M. Statulevičius.

Asociacijos vadovas sako, kad dabar, kai savivaldybė biudžetą aptvarkė, gali skirti lėšų gerbūvio gerinimui. Ar Perkūnkiemis turi tapti prioritetiniu kvartalu, jis mano esant politine diskusija. Antra vertus, ši vieta kartu su Pilaite buvo numatyta kaip prioritetinė.

„Valstybinės žemės ten praktiškai nėra. Kurti parkus, mokyklas ar kitas viešas ir socialines erdves kainuotų pakankamai brangiai, nes tuos sklypus tiesiog tektų išpirkti“, – perspektyvas įvardina M. Statulevičius.

Perkūnkiemio gyventojai planuoja savo problemas pristatyti ir Seimo nariams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (623)