aA
Vieno iš tankiausiai užstatytų Vilniaus miesto kvartalų – Perkūnkiemio – gyventojai mėgina telktis ir kovoti dėl geresnės gyvenimo kokybės bei stabdyti vis naujas statybas. Tuo tarpu valdininkai ir vystytojai jiems nieko gero nežada ir šį rajoną tiesiog vadina „paminklu laukinio kapitalizmo epochai“.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Esame susirūpinę žaliųjų zonų stygiumi. Apsižiūrėjome, kad kvartale nėra valstybinės žemės, kurioje galėtume tikėtis parko ar kažko panašaus. Visa žemė privati, statybos vykdomos, atsižvelgiant į minimalius reikalavimus. Esame tankiausiai apgyvendintas kvartalas Vilniuje, tačiau tolesnei daugiabučių „be kiemų“ ir žemės priklausinių statybai pabaigos nėra“, – sako besikuriančios Perkūnkiemio bendruomenės atstovė Liuda Michalkevičienė.

Bendruomenė pradeda susitikinėti ir su politikais, kurie galėtų palaikyti jų siekius.

Prašo stabdyti vystymą

L. Michalkevičienės žodžiais tariant, kvartalas pilnas piktų žmonių, kurie, pagal esamą infrastruktūrą, turėtų keltis ryte, eiti į darbą ir grįžti vakare tik pernakvoti, nes jokios rekreacinės veiklos Perkūnkiemyje vykdyti praktiškai neįmanoma.

Valdininkai ir verslininkai su viskuo sutinka, tačiau permainų į gerą nežada.

Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad Perkūnkiemis liks paminklu laukinio kapitalizmo epochai, nes daugelio problemų, kurios kamuoja šį rajoną, išspręsti paprasčiausiai nebegalima. Architektas nevynioja žodžių į vatą – Perkūnkiemis niekada netaps geru ir gyventi patogiu rajonu, jo problemos tik gilės.

Kol kas ten gyvena jauni žmonės, kurie pirko pigesnį būstą. Po keliolikos metų jie arba iš ten išsikels, arba ten pasens. Tokie projektai, kuriuose nėra visuomeninių erdvių, patogios infrastruktūros, tampa socialiai silpnesnių visuomenės grupių gyvenimo vieta.

Šitame kvartale gyvenantys žmonės išreiškė ir reikalavimus, ko jie norėtų iš miesto.

„Po iniciatyvinės grupės susitikimo, sutarėme dėl bendros problemos apibrėžimo ir mūsų siekių: per didelis gyventojų tankis, netinkama infrastruktūra: nėra numatyta parkų ar kitų poilsio zonų laisvalaikiui. Perkūnkiemio socialinis klimatas jau dabar yra labai prastas, o dar tankiau apgyvendinta teritorija, neišsprendus viešųjų erdvių klausimo, šią problemą tik pagilintų“, – sako L. Michalkevičienė.

Ji tikina, kad norime prašyti Vilniaus savivaldybės Teritorijų planavimo skyriaus laikinai stabdyti Perkūnkiemio kvartalo vystymą, bet kokius projektinius svarstymus ir statybas iki naujo Bendrojo plano patvirtinimo. Tuo pačiu gyventojai nori prašyti pripažinti Perkūnkiemio kvartalą atskiru mikrorajonu, naujajame bendrajame Vilniaus plane numatyti mokyklą, darželį bei viešųjų erdvių t.y. parką, skverą.

Mindaugas Pakalnis
Mindaugas Pakalnis
© DELFI / Karolina Pansevič

Perkūnkiemis – įsisenėjusi klaida

Valdininkai savo ruožtu sako, kad šiandien Perkūnkiemis - įsisenėjusi problema. Vargu ar ten pavyks iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę.

„Kai buvo statomas Perkūnkiemis, architektai kalbėjo, kad tai didžiulė klaida. Miesto centre žioji tušti sklypai, apleistos gamyklos, o mes einame į žalią pievą ir hiper tankiai be infrastruktūros statome vis naujus namus. Visi suprato, kad tai klaida, tačiau verslo interesai nugalėjo“, – dėlioja M. Pakalnis.

Pasak architekto, skirtingai nuo kitų rajonų, šiame beveik visi sklypai privatūs ir norint sukurti visuomeninę infrastruktūrą juos tektų išpirkti bendrais visų miestiečių pinigais. Šiandien čia visuomeninei infrastruktūrai palikti trys sklypai, tačiau tik vienas iš jų priklauso savivaldybei ir ten planuojama statyti vaikų darželį.

Bendruomenė prašys iš naujo įvertinti arba teiks pastabas šiems projektams:

Girulių g. 21, 22.
Eitminų g.15
Leičių g.9,
Perkūnkiemio g. 49.
Perkūnkiemio bendruomenė

Trigubai tankiau

„Pagal detalųjį planą, Perkūnkiemio užstatymo tankumas tris kartus didesnis nei Pilaitėje. Istorija tokia, kad Pilaitėje teritoriją planavo savivaldybė ir planavo valstybinėje žemėje. Užteko vietos plačioms gatvėms, želdynams. Perkūnkiemyje žemė jau buvo grąžinta ir buvo planuojama pagal sklypų savininkų, bet ne visuomenės, interesus“, – aiškina M. Pakalnis.

Dėl to, kad tai buvo privatūs sklypai ir norint dalį jų skirti rekreacinėms zonoms ar kitiems visuomenės poreikiams juos būtų reikėję išpirkti. Savivaldybė sklypų išpirkinėti nepanoro.

„Dabar ten likę sklypų, kurie turi visus reikalingus leisimus, atitinka detalųjį planą. Jų užstatymo tankumas atitinka detalųjį planą. Teisiškai sustabdyti šiuos projektus neturime kaip. Išeitis būtų nebent kompensuoti vystytojams nuostolius“, – aiškina M. Pakalnis.

Architektas prisipažįsta, jog mėgino diskutuoti su vystytojais, jiems aiškinti, kad šie projektai nebus patrauklūs ir gyvenimo kokybė naujuose namuose nebus gera. Tačiau ekonominiai argumentai nusveria.

Vilnius - augantis miestas, kuris plečiasi. Šiandien matome problemą, kad jaunimas bėga iš senos statybos namų. Toliau bus Perkūnkiemio eilė“, – šviesios perspektyvos šiai vietai nepiešia architektas.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Vystytojai perspektyvų nemato

Nekilnojamojo turto vystytojai apie šį kvartalą kalba kiek kitaip.

„Perkūnkiemio vizija buvo, kad jis taps pavyzdine teritorija, kurioje bus atspindimi tiek vieši, tiek privatūs interesai. Savivaldybė turėjo planą vystyti infrastruktūrą, formuoti sklypus, juos teikti vystytojams plėtoti ir taip sukurti socialinę infrastruktūrą. Tačiau savivaldybė to proceso tiesiog nesuvaldė“, – aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Vystytojų atstovas sako, kad būtent per Perkunkiemio vystymo pradžią gimė socialinės – inžinerinės infrastruktūros mokestis. Tada skaičiuota, kad norint išvystyti ir pilnai aptarnauti visą kvartalą, pastatyti pramogų centrus, darželius, mokyklas, nuo kiekvieno parduodamo buto kvadratinio metro reikėtų rinkti po 174 eurus (600 litų).

„Tai buvo nereali suma ir visi tai suprato. Kompromisas 8,7 euro (30 litų už kvadratinį metrą). Dalį infrastruktūros turėjo vystyti savivaldybė, dalį verslas. Tokio bendro darbo pradžia buvo daug žadanti, tačiau vėliau procesai užstrigo. Socialinė infrastruktūra nebuvo sukurta. Liko pakloti keliai, inžineriniai tinklai ir atėjo krizė. Plėtra sustojo“, – pasakoja M. Statulevičius.

Įmonės pradėjo bankrutuoti, pažadai įrengti kvartalines parkavimo aikšteles nerealizuoti. Pasak vystytojų atstovo, nors Perkūnkiemis savo užstatymu intensyvus projektas, tačiau tuo metu rinkoje tokio reikėjo ir tai pasiteisino.

„Šiandien dėl privataus kapitalo iniciatyvos kuriasi privatūs darželiai, mažos parduotuvėlės. Tačiau tai ne tas mastelis, apie kurį kalbėta pradžioje, kai kvartalas tik buvo projektuojamas“, – sako M. Statulevičius.

Asociacijos vadovas sako, kad dabar, kai savivaldybė biudžetą aptvarkė, gali skirti lėšų gerbūvio gerinimui. Ar Perkūnkiemis turi tapti prioritetiniu kvartalu, jis mano esant politine diskusija. Antra vertus, ši vieta kartu su Pilaite buvo numatyta kaip prioritetinė.

„Valstybinės žemės ten praktiškai nėra. Kurti parkus, mokyklas ar kitas viešas ir socialines erdves kainuotų pakankamai brangiai, nes tuos sklypus tiesiog tektų išpirkti“, – perspektyvas įvardina M. Statulevičius.

Perkūnkiemio gyventojai planuoja savo problemas pristatyti ir Seimo nariams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekspertai pataria: kaip sutaupyti perkant būstą?

Kuo didesnį turtą perkame, tuo svarbesnė tampa jo galutinė kaina. Būsto atveju, ypač, kai tenka...

Ekonomistas pataria, kaip sutaupyti pradiniam įnašui: viena klaida pakiša koją (93)

Nemaža dalis žmonių, nusprendę įsigyti būstą, iškart susiduria su pirmuoju iššūkiu –...

Net pusė lietuvių bijo būti apvogti: kas geriausiai padeda nuo to apsisaugoti (3)

Kas antras šalies (51 proc.) gyventojas ilgesniam laikui palikdamas namus baiminasi vagysčių, 49...

Vilnietis palygino senos ir naujos statybos butus: kainų skirtumas neadekvatus (555)

Kiekvienas žmogus ieškantis naujo būsto, kelia sau ne vieną klausimą, o vienas iš jų, kokios...

Kaip atgaivinti didžiųjų miestų miegamuosius rajonus? (1)

Antras pagal dydį Suomijos miestas Tamperė praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje nusprendė...

Top naujienos

Kol partijos švenčia, įsivyrauja joms nepalanki tendencija – ir tai tik pradžia

Po antrojo rinkimų į merus turo paaiškėjo, kad labiausiai Lietuva pasitikėjo Gintauto Palucko...

Miško broliai. Paskutinis atviras pokalbis su partizanu Uosiu: ne už tokią Lietuvą kovojom

Su partizanu Vytautu Balsiu-Uosiu susitikome jo namuose, Kaune. Būtent čia 95 metų vyras sakė...

Leonidas Beršidskis: Viktoras Orbanas skolingas Europai daugiau atsiprašymų (2)

Apsukrusis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas stengiasi visomis išgalėmis įrodyti, kad...

Broliai Lavrinovičiai – apie pakištą Jankūno koją, sunkius FIBA burtus ir „šventą karvę“ Prienuose laida „Krepšinio zona“ (24)

„Jei tau trisdešimt devyni, telefonas guli tyliai – tyli ant kėdės/Gal jau užteks liūdėt,...

Mirė partizanas Vytautas Balsys-Uosis (413)

Pirmadienį netekome Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio...

Po triuškinamos pergalės Lazdijų r. naujoji merė žada paviešinti visus buvusio mero darbelius (250)

Visi prieš vieną. Tokia situacija Lazdijų rajone lėmė, kad po daugybės metų mero poste jį...

Termometrų stulpeliai rodys tikrą pavasarį – savaitės viduryje mėgausimės šiluma (8)

Žemo atmosferos slėgio sūkurys lėtai nuo Lietuvos traukiasi ir nyksta, tačiau atsisveikindamas,...

„Real“ dokumentų klastojimo skandalas gali kainuoti titulus ir Mačiuliui

Buvęs Madrido „Real“ klubo krepšininkas Marcusas Slaughteris artimiausiu metu turėtų stoti...

Po rinkimų skaičiuojami tikrieji laimėtojai ir pralaimėtojai: situacija tarp lyderių jau netrukus gali pasikeisti (406)

Pasibaigę rinkimai į politinę areną atnešė ne vieną staigmeną. „ DELFI Dienoje “...

Ledesma įširdo dėl teisėjavimo Klaipėdoje: per 15 metų nesu matęs tokių bjaurių sprendimų (7)

Sekmadienį A lygos autsaiderių dvikovoje tarp „Palangos“ ir „Panevėžio“ nugalėtojai...