Gyvenamoji statyba pasitraukė į paraštes
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasitaiko gyventojų pastabų, kad dabartinė gyvenamojo būsto architektūra tampa vienoda ir nuobodi. Architektas Linas Naujokaitis laidoje „Keturios sienos“ sako, kad visos architektūrinės tendencijos, deja, tačiau labai priklauso nuo ekonomikos situacijos. Šiemet tai ypač aiškiai buvo matyti 16-ą kartą Darnios plėtros akademijos ir LNTPA organizuojamame konkurse „Už darnią plėtrą“, kuriame dalyvavo įvairių paskirčių NT objektai – nuo gyvenamosios iki gamybinės.
„Gyvenamosios paskirties statinių visais metais būdavo labai daug ir jų vertinimas užimdavo daug laiko, bet šiemet turime labai daug visuomeninės, pramoninės paskirties NT projektų. Tai yra labai įdomu, nes tokie projektai tampa ne tik pramonės, bet ir architektūros objektais, reiškiniais. Kalbant apie architektūros tendencijas, pastebime tokį vienodėjimą. Tai labiau liečia gyvenamąją statybą, kalbant apie gamybinius, pramonės pastatus, čia jau atsiranda didesnė įvairovė, priklausomai nuo to objekto funkcijos ir, aišku, užsakovo požiūrio, nes yra pramoninių objektų, atrodančių labai prastai, yra ir keliančių bendrai architektūros lygį“, – apie tendencijas pasakoja architektas ir ilgametis konkurso „Už darnią plėtrą“ komisijos narys L. Naujokaitis.
Pašnekovo teigimu, šiandien verslininkai, ypač stambios bendrovės, jau yra pakeitusios arba keičia požiūrį į gamybinius objektus, pačius gamybos procesus, produkto atsiradimą ir žmogų, kuris dirba toje gamykloje. Todėl per pastaruosius metus galima pastebėti ne tik gamybinių, pramoninių objektų architektūrinių sprendimų tobulėjimą, bet ir įdomios, patrauklius vidaus erdvių įrengimo, suplanavimo sprendimus.
„Mes daug kalbėjome, kad gamybinių pastatų išorė šiandien išskirtinė, bet ir jų viduje diegiami modernūs sprendimai, pavyzdžiui, administracinės patalpos, maitinimo patalpos, buitinės patalpos, kuriose tikrai geros sąlygos darbuotojams dirbti, interjeras įdomus. Tai yra bendrinė tendencija, kuri keičia užsakovų mąstymą apie gamyklinius pastatus“, – įsitikinęs architektas.
Gamybiniai ir pramoniniai objektai išgyvena architektūrinį renesansą
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pažymi, kad būtent gamybinių, pramoninių statinių vystyme labiausiai matomas architektų ir užsakovų (vystytojų) noras pastatyti išskirtinį objektą. Pašnekovas pabrėžia, kad vystytojai šiame segmente leidžia sau skirti papildomą milijoną ar du eurų tik tam, kad architektai galėtų sukurti ką nors originalaus.
„Tai yra dovana darbuotojams ir apskritai visuomenei“, – teigia M. Statulevičius.
Visgi jis pripažįsta, kad gyvenamoji statyba šiandien daugiau orientuota į pardavimus, bet ne į originalius architektūrinius sumanymus.
„Ji šiandien supanašėjo, tačiau tam yra objektyvių priežasčių. Atsiranda poreikis turėti prieinamą būstą. Jeigu norime, kad būstas didmiesčiuose, ypač centrinėse miestų dalyse, būtų įperkamas, reikia ieškoti sprendimų. Tai yra automatizuojami statybų procesai, jų didelė dalis jau padaroma gamyklose ir todėl gyvenamieji pastatai virsta panašūs vieni į kitus. Ne visą laiką visuomenė tuo yra patenkinta, bet jeigu mes norime turėti įperkamą būstą, turime tokį sprendimą. Yra išskirtinių projektų, kuriuose siūlomas premium klasės būstas, išskirtiniai sprendimai, ir žmonės, kurie nori ir gali mokėti 7-8 tūkst. eurų/kv. m., tokį turtą ir perka.
Tačiau šiandien, jeigu nori pasiūlyti prieinamą būstą, reikia ieškoti sprendimų. Neiti į kompromisą su kokybe, bet tam tikrose vietose, kur galima paieškoti taupančių sprendimų, tai ir daroma“, – pažymi M. Statulevičius.
Priima sprendimą atsisakyti įdomios architektūros
Kaip atrodys gyvenamieji kvartalai po kelerių metų? Pasak M. Statulevičiaus, iššūkių yra ir gali būti. Statyba brangsta ne tik dėl bendros ekonominės situacijos, bet ir nuolat keičiamų, kuriamų teisės aktų, dėl kurių statytojams atsiradusios papildomos išlaidos gula ant pirkėjų pečių. Pašnekovas sako, norint sumažinti būsto statybų kainą, į procesus turėtų įsitraukti ir valstybė.
„Iššūkis yra nemažas, nes daugiabučius Lietuvoje stato tik verslas. Tai norisi palinkėti, kad valstybė skirtų daugiau dėmesio, pavyzdžiui, atsirastų kažkokios paramos programos ne tik būsto pardavimui, bet ir nuomai, nes tada ta ekonomika atrodytų kitaip, būtų galima paieškoti sprendimų architektūrinei išraiškai, kurią paslaugos pirkėjas – valstybė – galėtų ir formuoti. Nes verslas konkuruoja labai ir pinigai dabar labai brangūs, ir skaičiavimas kartais neleidžia išskirtinių sprendimų. Reikalavimai Lietuvoje statytojams tik auga, tai brangina būstą, tai jeigu dar norima, kad būstas būtų įperkamas, reikia kažkur spaustis, paprastai taupoma kažkokiems architektūriniams sprendimams“, – pažymi LNTPA prezidentas.
Architektas L. Naujokaitis priduria, kad šiandien keičiasi ir gyventojų požiūris į būstą, jų gyvenimo būdas. Pašnekovo teigimu, žmonės renkasi netradicinius gyvenamosios vietos variantus, pavyzdžiui, gyvena co-living būstuose ir pan. Prie tokių pokyčių prisitaiko ir verslas.
„Atsiranda projektų, kuriuose be būsto bandoma sukurti ir darbo aplinką, kuriasi tokie tarsi miesteliai, kuriuose būtų ir gyvenimas, ir darbas, ir poilsis, ir pramogos. Tai, matyt, ateitis yra tokia. Tai gali leisti stambios įmonės, verslai, kurie nori pritraukti darbuotojų, jie tokį būstą stato, kuria, planuoja“, – teigia architektas.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.
Primename, kad gruodžio 6 dieną iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje komisijos išrinktų geriausių NT objektų vystytojams ir architektams buvo įteiktos tai simbolizuojančios statulėlės. Kas buvo šių metų geriausieji, skaitykite ČIA.
