Skelbime nurodyta, kad „tai ypatingas istorinis namas pačiame pušyno viduryje, Kačerginėje! Privati, ant kalvos viršūnės, apsupta aukštų pušų nuostabi namo aplinka!
Ši medinė vila, projektuota architekto E. A. Fryko, išsiskiria įdomia architektūra, buvo statoma pagal Teklės Dambravičienės, dar kitaip vadinamos Kačerginės įkūrėja, užsakymą“.
Taip pat patikinama, jog į kultūros vertybių registrą įtraukos vilos rekonstrukcijos leidimų suderinimas įstaigose, visų būtinų komunikacijų atvedimas į objektą, sklypo formavimas prie pastato ir kvalifikuotų rekonstrukcijos specialistų atranka yra įtraukta į pasiūlymo kainą.
Kurorto kultūros paveldas
1920 m. įsigijusi žemės sklypą, savininkė Teklė Dambravičienė čia pasistatė poilsio namelį, skirtą nuomai. Po karo pastatas buvo nacionalizuotas ir perduotas Žemės ūkio akademijai (vėliau Vytauto Didžiojo universitetui).
KVR dokumentuose įvardijama, kad 1929 metais pastatytos E. A. Fryko suprojektuotos vilos stogo forma ir danga, aukštų išplanavimas, durų, langų, sienų angos, netaisyklingos fasado formos, apdaila ir puošyba ir dar daugelis kitų namo dalių turi vertingų savybių, kurios turėtų būti saugojamos rekonstruojant šią vilą.
Vila ant kalnelio traukia akį dėl savo neįprasto asimetriško fasado ir nedidelio bokštelio. Į bokštą veda mediniai laipteliai, o kitoje pastato pusėje įrengtas erdvus, pailgas balkonas.
Trijų aukštų pastate yra 15 kambarių. Fasadas dengtas medinėmis dailylentėmis.
Betoniniame pamate su cokoliu galima rasti įspaudą su data „1929“.
Poilsiautojų pamėgtas kurortas
Šis namas – vienas pirmųjų Kačerginės vasarnamių. Vasarnamyje dvarininkė T. Dambravičienė be kambarių nuomos teikė ir maitinimo paslaugas.
Jos sūnus viloje mokė griežti Vincą Kudirką.
Kačerginė tarpukariu buvo pamėgta lietuvių inteligentų. Čia vasarojo Jonas Biliūnas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Jablonskis, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, taip pat Kačerginę mėgo ir premjeras Juozas Tūbelis.
Kačerginėje buvo įkurti du paplūdimiai, veikė teniso aikštelė, paviljonas šokiams, kur vykdavo dūdų orkestro šokių vakarai, futbolo aikštė.
Visi galėjo nemokamai paplaukioti valtimis Nemune. Poilsiavietėje lankytojai mėgdavo grybauti, uogauti, o žiemą ir slidinėti.
Kačerginės istorijos vingiai
Kaip rašoma Kačerginės seniūnijos archyvuose, vasarvietė pradėjo augti XX a. pradžioje. Dar 1906 m. grįžęs iš Šveicarijos gyveno ir kūrė J. Biliūnas.
„Sako, kad pirmasis prie Nemuno kranto apsigyveno vienišas ūkininkas Kačergis. Nuo jo pavardės vietovė pavadinta Kačergine“, rašoma seniūnijos istorijos aprašyme.
1933 m. gegužės 16 d. Ministrų kabinetas Kačerginę pripažino ir patvirtino kurortu. Pirmuoju kurorto direktoriumi paskirtas Antanas Grigalauskis.
Heraldikos komisijoje svarstant miestelio herbo idėją, buvo nutarta pavaizduoti kankorėžius, išreiškiančius miestelio-kurorto specifiką, kuris 1999 m. rugpjūčio 12 d. LR prezidento Valdo Adamkaus pasirašytu dekretu Nr. 556 patvirtintas miestelio herbas.
Kankorėžis, pušis rytietiškoje simbolikoje reiškia nemirtingumą ir ilgaamžiškumą. Dievo Dionizo (Bakcho) tirsas – skeptras vaizduojamas su pušies kankorėžio antgaliu. Mėlyna spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, tvirtumą, sąžiningumą.
