Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) yra elektroninių ryšių, pašto paslaugų veiklą, geležinkelių transporto rinką reguliuojanti, patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūrą atliekanti savarankiška valstybės įstaiga.
O elektromagnetinis suderinamumas – elektrinio įrenginio arba sistemos geba normaliai funkcionuoti savo elektromagnetinėje aplinkoje, nesukeliant neleistinų trikdžių kitiems tos aplinkos įrenginiams, bei dirbti be veikos blogėjimo veikiant elektromagnetiniams trikdžiams.
„Darome rinkos priežiūrą. Mūsų inspektoriai tikrina rinką, parduotuves ir pagal planą ima prekes bandymams į laboratoriją. Lietuvai užtenka vienos laboratorijos, nes ta rinka nėra didelė. Dabar Europos Komisija pasirašė direktyvą, pagal kurią mūsų laboratorija paskirta Europos Sąjungos radijo ryšio įrenginių bandymų įstaiga, todėl ir norime išsiplėsti, turėti modernią įrangą“, – apie naujosios laboratorijos prielaidas kalbėjo A. Giedraitis.
Beaidė kamera nuo 3 iki 10 metrų
Šiuo metu laboratorijoje įrengta 3 metrų pusiau beaidė kamera „Albatross Projects“, kurioje atliekami prietaisų bandymai. Kamera sugeria iki 40 GHz radijo bangas, kad atliekant testus nebūtų iškraipomi rezultatai. Jos sienos išklotos feritinėmis plytelėmis, kurios radijo bangas sugeria iki 1 GHz, o sumontuoti absorberiai – nuo 1 iki 40 GHz dažnio bangas.
Kameroje stovi kilnojama kintamos poliarizacijos antena – ja nustatoma, iš kurios testuojamo prietaiso vietos sklinda daugiausiai spinduliuotės. Uždarius duris, telefonai kameroje neveikia.
„Mes imituojame išorinių radijo bangų nebuvimą, nes jos trukdo. Nežinotume, ar žaislas spinduliuoja, ar iš lauko eina tos bangos“, – apie išskirtinę patalpą laboratorijoje kalbėjo pašnekovas. Visi bandymai stebimi šalimais esančiame kambaryje, kuriame stovi įranga, fiksuojanti visus bandymų parametrus.
A. Giedraitis pastebėjo, kad nustačius prietaiso neatitikimus, gamintojai dažniausiai nusiteikę geranoriškai ir neginčija rezultatų. Jiems duodama 30 dienų, per kurias galima atlikti prietaiso korekcinius veiksmus arba pašalinti jį iš rinkos.
Naujoji pusiau beaidė kamera bus kelis kartus didesnė, joje daiktai galės būti bandomi net 10 metrų atstumu, bus įmanoma sutalpinti ir išbandyti didelius medicinos aparatus, net automobilius, elektromobilius.
Dabartinėje kameroje specialistai per metus išbando per 200 prietaisų. Įrengus naują, tikisi išbandyti dvigubai daugiau, nes galės naudoti abi kameras vienu metu.
Darbai prasidės kitąmet
Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas viliasi, jog pirmuosius bandymus naujoje kameroje bus galima pradėti kitų metų pabaigoje. Konkursą kameros įrengimui laimėjusi įmonė „Satela“, atstovaujanti pasaulinio lygio beaidžių kamerų gamintojui „ETS-Lindgren“, žada optimistišku scenarijumi darbus užbaigti rugsėjo mėnesį, bet gali užsitęsti ir iki gruodžio.
„Kitais metais pradės montavimą, taip žada. Vyks keliais etapais, kalibruos juos, padarys metalinę dėžę, pažiūrės ar ekranavimas geras, tada absorberius darys. Absorberiai bus ilgesni nei dabartinėje kameroje, kad slopintų žemųjų dažnių bangas. Pagal naujausius standartus, dabar jau reikalauja nuo 9 kHz matuoti spinduliuotę“, – apie naujosios kameros pajėgumus kalbėjo A. Giedraitis.
Kaune kitąmet atsirasianti kamera bus pirmoji ir vienintelė tokio dydžio elektromagnetinio suderinamumo bandymų kamera Baltijos šalyse. Jos įrengimas pagal šių metų lapkritį pasirašytą viešojo pirkimo sutartį RRT kainuos beveik 1,8 mln. eurų. Pigiau atsiėjo UAB „Inti“ atlikti naujosios laboratorijos statybų darbai – kiek daugiau nei 1,4 mln. eurų.
Masažuoklis, trukdantis žiūrėti televiziją
A. Giedraitis prisiminė, koks prietaisas nustatytas ribas viršijo 30 decibelų ir kaip gamintojai bandė išvengti prietaiso išėmimo iš rinkos, bet galiausiai turėjo paklusti.
„Buvo tokie Vokietijos gamintojų elektriniai masažuokliai, jie labai trukdė televizijai. Išbandėm laboratorijoj, 30 decibelų viršijo ribas, vos ne rekordinis dydis buvo. Parašėm gamintojui, informavom vokiečių reguliuotojus, kad negeras tas daiktas. Pradžioj parodė kinų bandymus, neva gerai, bet jie atlieka bandymus, kuriais matuojama tik iki 300 ribos, o mes išmatavom iki 800, kur televizijai trukdo.
Viską sutvarkė, modelį pakeitė, o iš Lietuvos per 2000 aparatų išsiuntė atgal. Labiausiai bijo gamintojai, kad paskelbsime visoje Europoje ir pradės šalint. Nėra to bendradarbiavimo kartais, vieningumo tarp šalių, todėl vienos griečiau reaguoja, kitos ne“, – apie kylančius iššūkius kalbėjo A. Giedraitis.
Pasak jo, Lietuvos tarnybos irgi neskuba skirti griežtų bausmių, stengiasi susitarti gražiuoju ir gamintojai dažniausiai nesiginčija.
Laboratorijoje – klozeto bandymas
Pasiteiravus, kokių keisčiausių prietaisų teko išbandyti, skyriaus vedėjas nusišypsojo, prisiminęs, kai teko bandyti traukinio sanitarinį mazgą, kitaip tariant – klozetą.
„Jis buvo automatizuotas ir kėlė trikdžius. Tai juokingai atrodė, kai čia bandėm jį. Iš Latvijos gavom“, – komišką situaciją nupasakojo A. Giedraitis.
Anot jo, laboratorijoje tikrinami visi elektroniniai prietaisai, turintys maitinimo šaltinį ar jungiami į tinklą.
Ateityje – poveikio sveikatai tyrimai
Visiškai įrengus naująją laboratoriją, RRT tikisi galėsianti įsigyti įrangą, kuri leis tirti prietaisų poveikį sveikatai. Iki šiol Lietuvoje tai nebuvo daroma.
„Įsigysim SAR (angl. specific absorption rate) įrangą. Bandysim būtent mobiliuosius, maršrutizatorius, tuos, kurie skirti spinduliuoti. Yra tokių, kurie neskirti, kaip mikrobanginės, bet jos būna trikdo Wi-Fi kanalus.
Visi nori greičio, tai tie greičiai didėja, dažniai aukštėja, 5G, po to 6G. Didesni dažniai išskiria daugiau energijos su fotonais. Yra griežtos poveikio sveikatai ribos, 4 vatų kilogramui negali viršyti – dabar tai nekontroliuojama“, – pastebėjo A. Giedraitis.
Pasak jo, šiuolaikinių telefonų spinduliuotė nejonizuojanti, iki 300 GHz, todėl turėtų išskirti tik šilumą, bet įvairios teorijos teigia, kad sveikatai tai gali turėti įtakos, todėl verta pasisaugoti ir naudoti atsakingai.
Monitoringas visą parą
Ant naujojo pastato į 10 metrų aukštį stiebiasi antena, kuri atlieka regiono monitoringą visą parą. Antena fiksuoja įvairius dažnius, o aptikus įtartiną, į signalo lokaciją vyksta stebėsenos automobilis, kuris taip pat turi anteną, padedančią nustatyti trukdžių šaltinį.
„Čia mūsų mobili laboratorija, viduje įranga, kuri matuoja trikdžius. Tokius automobilius naudojame visoje Lietuvoje“, – autobusiuko funkciją paaiškino Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas.
Vietiniai gyventojai rūpinosi dėl iškeltos antenos, jiems kilo klausimų, ar tankiai apgyvendintose apylinkėse nebus skleidžiama pavojinga spinduliuotė. Bet A. Giedraitis patikino, jog ši antena skirta tik signalų priėmimui.
