Pasak architekto ir Feng Shui specialisto Rolando Sakalausko, Lietuvą užkariauja vakarietiškos tendencijos: namas turi tarnauti ne visą gyvenimą, o tik tam tikrą laiko tarpą.
„Drįstu sakyti, kad namas kokybiškai ir funkcionaliai turėtų tarnauti 10 metų. Juokauju, kad jis jau tampa kažkuo panašiu į mobiliojo ryšio telefoną ar automobilį – daiktus, kuriuos keičiame gana dažnai. Dauguma žmonių ieško pigesnio būsto, kuriame galėtų kuo greičiau apsigyventi. Todėl namas turi būti greitai pastatomas ir kainuoti iki 100 tūkst. eurų“, – pranešime, platintame žiniasklaidai, akcentuoja pašnekovas.
Kodėl verta namą „timptelėti už ausų“
Į naujas tendencijas orientuojasi ir architektai: pasaulyje rengiami konkursai projektuoti mažus namus vienišiems žmonėms, poroms arba jaunoms šeimoms. Siekiant nedidelės kainos ir greitos būsto statybos, jau projektuojami ir 40 kvad. metrų gyvenamojo ploto namai.
„Toks namas irgi gali tapti jaukiu ir širdžiai maloniu būstu, tik žmonėms reikia pakeisti seną mąstymą, kad kiekvienam namo gyventojui būtinas atskiras kambariukas. Įrenginėjant atskiras patalpas virtuvei ir svetainei arba voniai ir tualetui, prarandama bendra namo erdvė. Idealiai suprojektuotame name atskirų patalpų turėtų būti kuo mažiau, nebent jų reikėtų darbui. Ir atvirkščiai: neprikūrus atskirų kambarių, galima gauti didesnę erdvę, kurioje žmogus nesijaus suspaustu.
Tereikia 70–100 kvad. metrų naudingo gyvenamojo ploto namą „timptelėti už ausų“ metru, o negailint pinigų – pora metrų aukščiau, ir vaizdas jame pasikeičia kardinaliai. Statybos kainą toks „timptelėjimas už ausų“ padidina menkai – apie 10 proc., o privalumų atsiranda labai daug. Padidėja vidinės erdvės tūris, name atsiranda daugiau deguonies. Ir vizualiai toks būstas yra kur kas erdvesnis. Aišku, erdvės pojūtį gali sukurti ir veidrodžiai, apdailos medžiagų spalva, interjero detalės“, – aiškina R. Sakalauskas.
Vieno aukšto namų privalumai
Į klausimą, kokį namą geriau rinktis – vieno ar dviejų aukštų, architektas nedvejodamas atsako: vieno.
„Tokiame name daug patogiau gyventi, jis ergonomiškesnis, jį lengviau eksploatuoti. Nematau jokių dviaukščio namo pliusų. Lietuva dar ne Japonija, Kinija ar Singapūras, kad negalėtume sau leisti prabangos visas funkcijas išdėlioti viename aukšte. Todėl kai į mane kreipiasi užsakovai, visada jiems patariu rinktis vieno aukšto namą. Dviejų aukštų namas gal tiktų senamiestyje, kur nėra daug vietos, arba namo reikėtų gausesnei šeimai.
Kita vertus, klysta galvojantys, kad namo vertę ženkliai pakelia jo apdailai naudotos medžiagos. Žmonės be reikalo tiek daug lėšų investuoja į apdailą. Betonines grindis galima nušlifuoti ir ant jų nebedėti jokios dangos. Sienas taip pat galima palikti ne tik nedažytomis ir neglaistytomis, bet netgi netinkuotomis, tik reikėtų paprašyti statybininkų tvarkingiau jas sumūryti. Apdaila yra brangi, todėl jos atsisakius galima sutaupyti daug pinigų“, – konstatuoja architektas.
Sėkmę nešantys namai
Jau tris dešimtmečius architektu dirbantis R. Sakalauskas teigia, kad jam visada rūpėjo daugiau, nei tik suprojektuoti gražų namą.
„Gilinausi, kaip pastatai veikia jame gyvenančius žmones. Projektuodamas statinius, ėmiau remtis Feng Shui mokslu. Tai pasiteisino – dabar kuriu tuos sėkmę nešančius namus ir galiu patvirtinti, kad pastatas ir aplinka labai stipriai veikia žmogų. Ir tai ne juokai, tai – sudėtingas mokslas, kaip žmogui pritraukti papildomos energijos iš aplinkos, kurioje jis gyvena“, – tvirtina Feng Shui žinovas.
Pasak jo, jei važiuotume sėkmę nešančių namų kvartalu, tai gražiausias šių namų vaizdas mūsų akims atsivertų būtent iš gatvės pusės. Mes matytume gražiausius fasadus, plačius vitrininius langus, matytume, kas vysta kieme: kaip žaidžia vaikai, kaip laiką leidžia šeimininkai.
„O kol kas Lietuvoje dažnas namas aptvertas aklina tvora, jų vitrininiai langai žvelgia į veją vidiniame kieme. Mes baiminamės parodyti kitiems, kaip gyvename, kad tik kas ko nepamatytų, kad ko nepavogtų. Uždarumas būdingas lietuviams. Bet taip gyvendami, mes uždarome kelią sėkmei ir laimei. Bijodami kažko, sekiname save“, – tvirtina architektas.
Žemės vertė išaugs
Norintys kuo greičiau įsigyti būstą, nelabai žvalgosi į jo vietą. Svarbiausiu kriterijumi tampa būsto kaina: mažiau kainuojantį būstą lengviau įsigyti. Dar atsižvelgiama į susisiekimo su miestu galimybę. Tenkinant tokią paklausą, aplink Vilnių ėmė dygti tankūs nedidelių namų kvartalai.
„Ko neįvertina naujakuriai – tai žemės, ant kurios stovi jų būstas, vertės. Augant žmonių skaičiui, žemės vertė nepaliaujamai auga. Ateis laikas, kai jos vertė pakils ne dešimtimis procentų, o kartais. Todėl planuojant įsigyti būstą, galbūt apsimokėtų jo ieškoti dešimčia kilometrų toliau nuo dabar siūlomų namų tankumyno, užtat turėti ne tik namą, bet ir erdvų sklypą, kurio vertė bėgant laikui išaugs. Jau nekalbu apie grynesnį orą ir gamtai artimesnę aplinką. <...> Gal erdvė ir grynas oras yra svarbiau už dešimt papildomų kilometrų iki didmiesčio? Prieš įsigyjant būstą verta to savęs paklausti“, – ragina R. Sakalauskas.
