Veikiausiai ne vienas vairuotojas yra girdėjęs ar net pats pasakęs, kad „trikojis“ pastatytas netinkamoje vietoje. Tokioje, kurioje niekada neįvyksta eismo įvykiai, tačiau mažėja leistinas važiavimo greitis, todėl laiku jo nesumažinusiems skiriama „premija“.
Ir nors mobilūs greičio matuokliai iš tiesų neretai įrengiami avaringuose ruožuose, eismo įvykiai įvyksta ir tose vietose, kur toks greičio matuoklis niekada nestovėjo ir vargu ar kas būtų pamanęs, kad ten jo reikėtų.
Neteisingų vietų būti negali
Klausimą, ar yra greičio matuokliams tinkamų ir netinkamų vietų, kėlė ir vairavimo instruktorius bei saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas, kuris referuodamas į spalio 29 dieną sostinės Žvėryno mikrorajone įvykusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjusio vairuotojo automobilis buvo sumaitotas, svarstė, kodėl apskritai visuomenėje susiformavęs požiūris, jog kai kuriose vietose greičio matuoklių įrengti nedera.
„Žvėryne leistinas greitis yra 40 km/val., tačiau vaizdas po įvykusios avarijos liudija, kad kaltininkas toli gražu važiavo ne tokiu greičiu. Ten avarijų nebūna, bet ar tai reiškia, kad Žvėryne negalima pastatyti greičio matuoklio? Nesuprantu, kodėl kalbant apie greičio matuoklius nuolat akcentuojamos avarijos. Net ir pareigūnai dažnai tai pabrėžia. Tačiau greičio matuokliai skirti darbui ne tik avaringuose ruožuose. Jie naudojami, kad paskatintų visus vairuotojus visur ir visada laikytis leistino greičio. Taip jų pagalba kovojama su avaringumu. Akivaizdu, kad kažkas kažkada pasakė, kad „trikojus“ reikia statyti avaringuose ruožuose – kitur negalima, net ir Seime tokių pasisakymų buvo, o vairuotojai greitai tai „pasigavo“ ir dabar piktinasi, kad neva tai greičio matuoklis pastatytas ne vietoje“, – pastebėjimais dalijosi saugaus eismo ekspertas.
Vairavimo instruktorius taip pat atkreipė dėmesį, kad būtent įtikėję, jog greičio matuokliams yra tinkamos ir netinkamos vietos, dažniausiai ir piktinasi, kad jie įrengiami tokiose vietose, kur būtų siekiama pasipinigauti.
„Supraskite, niekas iš jūsų pinigų neprašo. Važiuokite leistinu greičiu ir už nieką mokėti nereikės. Tačiau jei lekiate, pažeidžiate Kelių eismo taisykles ir dėl to sulaukiate atsakomybės – nėra ko piktintis“, – sakė vairavimo instruktorius.
Įtampą kelia ir nelogiški greičio ribojimai
Tiesa, A. Pakėnas teigė, kad iš dalies vairuotojų pasipiktinimą galima suprasti. Saugaus eismo ekspertas pabrėžė, kad iš tiesų reikėtų atsižvelgti, ar visur nustatytas leistinas važiavimo greitis atitinka logiką, mat, anot jo, kai kuriuose ruožuose nustatytas greitis iš tiesų galėtų būti didesnis.
„Reikėtų peržvelgti greičio ribojimus, nes kai kur, galbūt, yra per daug sumažintas greitis. Pateiksiu pavyzdį. Pasižiūrėkite į susiaurintą Naugarduko gatvę, kurioje buvo nutrenktos dvi mergaitės, kurią patys gyventojai vadina nesaugia. Šioje gatvėje leistinas greitis yra 50 km/val. Tuo pat metu pažvelkite į Justiniškių gatvę turinčią po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Tai magistralės tipo gatvė su skiriamąja juosta, tačiau čia leistinas greitis taip pat yra 50 km/val. Tai ar niekas neįžvelgia jokio šių gatvių skirtumo? Viena gatvė, galima teigti, kad turi pusantros juostos, kita – keturias, tačiau nustatytas greitis yra toks pat“, – tai, kodėl kyla vairuotojų pasipiktinimas greičio ribojimais, aiškino A. Pakėnas.
Saugaus eismo ekspertas pirštu baksnoja ir į valstybinės reikšmės keliu. Važiuojantys į Kauną žino, jog greitis magistralėje mažinamas iki 70 km/val. Anot A. Pakėno, toks leistino greičio pokytis argumentuojamas prasta tilto būkle, tačiau eilę metų niekas veiksmų nesiima, kad tokio ženklaus greičio mažinimo nereikėtų.
„Vieną kartą reikėtų paimti ir padaryti taip, kad tiltų būklė atitiktų keliamus reikalavimus ir vairuotojai galėtų sklandžiai važiuoti nekeisdami greičio privažiavę kažkokį tiltą. Analogiška situacija yra ir ties nusukimais. Pasižiūrėkite, Vilniaus vakariniame aplinkkelyje greičio ribojimai keičiami ties kiekvienu nusukimu – tai 90 km/val., tai jau 70 km/val., tai vėl 90 km/val., kiek pavažiavus vėl mažinamas greitis. Vairuotojai galiausiai ima nepaisyti, nes praktikoje tokie ribojimai neveikia ir vargu ar jų reikia“, – sakė A. Pakėnas.
Vis dėlto, saugaus eismo ekspertas pabrėžė, kad laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių yra svarbu, todėl ir greičio matuoklių darbas šalies keliuose atlieka svarbų vaidmenį.
„Pasižiūrėkite, kokia visuomene tampame. Jei tik nėra radarų, tai vairuotojai lekia kaip išprotėję. Sąmoningumo vis dar trūksta, todėl, kad ir kaip bebūtų, greičio matuokliai ir baudos už greičio viršijimą vis dar išlieka pagrindinėmis priemonėmis tokiems vairuotojams tramdyti. Ir negali būti pasisakymų, kad greičio matuoklis pastatytas ne vietoje. Negali būti palyginimų, kad kitose šalyse taip nėra, nes kitose šalyse vairuotojai laikosi nustatytų greičio ribojimų ir be radarų. Kita vertus, jų keliuose nėra įspėjamųjų ženklų prieš kiekvieną greičio matuoklį – įrengtas tik vienas pranešimas, kad ruože gali būti vykdoma greičio kontrolė ir jiems to užtenka.
Dirba, kad avarijos neįvyktų
Donatas Mankauskas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pirmo poskyrio vyriausiasis specialistas, teigė, kad šis klausimas – dėl neva ne vietoje statomų greičio matuoklių – nagrinėjamas nuo pat „trikojų“ atsiradimo dienos.
„Tokių nusiskundimų vis sulaukiame, nes požiūris į šiuos greičio matuoklius yra labai subjektyvus. „Nusifotografavę“ vėliau turi įvairių nuoskaudų, o dėl to kyla ir skundų. Vis dėlto, greičio matuoklius dažniausiai iš tiesų statome ten, kur yra avaringiausios vietos, tačiau tai ne vienintelis kriterijus kuriuo vadovaujamės. Sulaukiame ir žmonių skundų, todėl kai kuriais atvejais vietos parenkamos atsižvelgiant ir į visuomenės prašymus“, – komentavo D. Mankauskas.
Tiesa, pareigūnas atkreipė dėmesį, kad iš tiesų ne visur mobilūs greičio matuokliai gali būti statomi ten, kur prašo žmonės, mat vieta taip pat turi atitikti tinkamam įrangos darbui reikiamus kriterijus.
„Mes negalime „trikojų“ statyti gyvenamosiose zonose, ten, kur yra laikinieji kelio ženklai. Kai kur „trikojo“ negalime statyti dėl kelio savybių – toje vietoje yra posūkis ar prastas matomumas, todėl neatitinka atstumo reikalavimų“, – nurodė pareigūnas.
D. Mankauskas teigė, kad nepaisant to, kad iš tiesų pagrindiniu kriterijumi parenkant vietas įvardijamas avaringumas, greičio matuokliai prevenciškai neabejotinai statomi ir kitose vietose.
„Tai nėra vien tik kažkokia panacėja, kai kuriose vietose „trikojai“ statomi ir prevenciškai. Pavyzdžiui, jei pažvelgtume į avaringumo situaciją Nemenčinės plente, tai prieš 4–5 metus nebūdavo metų, kada šiame kelyje neturėdavome skaudžių avarijų, kurių metu žūdavo netgi po kelis žmones. Kai šiame kelyje po kelis kartus per savaitę pradėjo dirbti „trikojis“, situacija pasitaisė. Galbūt reikėtų pabelsti į medį, tačiau jau trejus metus Nemenčinės plente neturime nė vieno tokio skaudaus įvykio“, – pasakojo D. Mankauskas.
Tiems, kurie piktinasi, kad neva tai „trikojai“ iš tiesų ne visur yra reikalingi, pareigūnas taip pat pabrėžė, kad tų, kurie važiuoja pagal taisykles, turėtų visiškai negąsdinti faktas, kad kažkur kelyje gali stovėti greičio matuoklis.
„Ta vairuotojų diskusija apskritai yra labai keista. Jei aš greičio neviršiju, Kelių eismo taisyklių nepažeidžiu, tai koks man skirtumas, kur tas „trikojis“ stovi. Analogiška situacija yra ir su vidutinio greičio matuokliais, jei aš greičio neviršiju, tai jokio skirtumo, kiek jų bus įrengta šalies keliuose“, – sakė pareigūnas.
Matuokliai statomi taip, kad neblaškytų
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareigūnai mobiliųjų greičio matuoklių paslėpti nesistengia, tačiau siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie iš tiesų nestatomi prie pat kelio.
„Sutikime, kad vairuotojai visada atkreipia dėmesį į matuoklius, nukreipia žvilgsnį nuo kelio ir taip išsiblaško. Dėl to stengiamės neblaškyti vairuotojų. Kartais greičio matuoklis pastatomas taip, kad pažeidimus fiksuoja „stebėdamas“ ne atvažiuojantį, o nuvažiuojantį transportą. Tokia taktika naudojama prevenciškai, kad vairuotojai įprastų, jog leistinu greičiu reikia važiuoti ne tik pamačius greičio matuoklį, kurį pravažiavus vėl didinamas greitis, tačiau visą laiką“, – komentavo D. Mankauskas.
Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad užsienio šalyse dažniausiai vairuotojai tik įvažiuodami į kelią įspėjami, kad jame gali būti vykdoma greičio kontrolė, tačiau nepateikiama jokia tiksli informaciją, kur jos galima tikėtis. Vis dėlto, anot D. Mankausko, net ir turėdami tokias sąlygas, vairuotojai užsienyje nesiskundžia ir laikosi nustatytos eismo tvarkos.
„Lietuvoje mes kartais priartėjame prie absurdo, kai kyla diskusijos, jog ekipažui naudojant rankinius greičio matuoklius, netgi tokiais atvejais turėtume įrengti laikinus įspėjamuosius ženklus, kad už 50 metrų pareigūnai vykdo greičio kontrolę“, – aiškino pareigūnas.
Apibendrindamas D. Mankauskas pabrėžė, kad greičio matuokliai iš tiesų gali stovėti bet kuriame kelyje ir bet kurioje vietoje, kuri atitinka darbui reikalingas sąlygas, mat jie naudojami ne tik avaringuose ruožuose, tačiau ir vietose, kurios dažnai minimos gyventojų skunduose, o taip pat ir keliuose, kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai.
O kokia jūsų nuomonė? Savo mintimis pasidalinti kviečiame el. paštu pilieciai@delfi.lt
