Džiaugėsi neilgai
Prieš dvejus metus persėdęs į naują elektromobilį, klebonas džiūgavo ir vardijo jo privalumus, tačiau suprato, kad komfortiškas automobilis netinka tolimoms kelionėms.
„Tylus, greitas, komfortiškas, tačiau kelia stresą neapskaičiavus, kiek kilometrų pavyks nuvažiuoti su įkrauta baterija. Tolimos kelionės elektromobiliu – iššūkis. Turi skaičiuoti, kiek galėsi nuvažiuoti pakrautu automobiliu. Juolab kad Lietuvoje įkrovimo stotelių plėtra – lėta, nepakanka viešų ir nemokamų stotelių. Supratau, kad nuvažiavęs į Vilnių, norėdamas grįžti į Krekenavą, turiu skaičiuoti, ar pakaks energijos“, – prisipažino dvasininkas ir paaiškino, kodėl teko parduoti elektromobilį ir pirkti benzinu varoma automobilį.
Grįžo prie klasikos
„Su elektromobiliu negalėjau atlikti savo tarnystės, nes nesu pririštas tik prie Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos. Turiu važiuoti į seminariją, dar esu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kapelionas. Įvertinau esamą situaciją. Be to, tapo aišku, kad įkrovimo stotelių tinklas neišplėtotas Lietuvoje. Ypatingai daug nemalonumų sukeldavo žiemą, todėl elektromobilį iškeičiau į vidaus degimo automobilį – grįžau prie klasikos“, – sakė klebonas ir tvirtino, kad elektromobiliai – didmiesčių mašinos.
Nusipirko tinkamą automobilį
„Kadangi gyvenu provincijoje ir tenka nemažai važinėti dideliais atstumais, teko, nors ir labai apgailestavau, atsisakyti ir parduoti elektromobilį. Dabar įsigijau „Škoda Karoq“, keturiais varomais ratais. Automobilis patogus ir tinkamas mano kelionėms – galiu be didelio vargo pasiekti tolimas vietas iš Krekenavos. Nebereikia stresuoti dėl automobilio pakrovimo. Esu labai užimtas žmogus ir taupau laiką, todėl dabartinis automobilis atitinka mano poreikius“, – aiškino klebonas G. Jankūnas.
