Trečiąjį savo elektrifikacijos knygos skyrių „Volvo“ pradėjo sukviesdama žurnalistus į savo namus Geteborge, Švedijoje ir prastatydama tokią gausybę įdomių naujienų, kad nė nežinau, ką reikėtų išskirti. Parodė savo testuojamą bevielio elektromobilio įkrovimo įrangą, leido pačiupinėti naująjį elektrinį flagmaną EX90 ir davė pravažiuoti atnaujintais „XC40 Recharge“ ir „C40 Recharge“ modeliais, kurie, kaip vos pamatęs juos pagalvojau, neverti daugiau dėmesio, nes atrodo lygiai taip pat, kaip iki šiol, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jie išgyveno didelę chirurginę intervenciją į techninę dalį. Įdomybių daug, norisi papasakoti apie viską, tai taip ir padarysiu. Ir priešingai nei būna knygose, istoriją pasakosiu atvirkštine tvarka: iš ateities į dabartį.
Belaidis įkrovimas jau veikia, bet dar nepasiekiamas
Pradėkime nuo belaidžio įkrovimo. Stotelių trūkumas, laidų kaišiojimas, laukimas, papildomi nepatogumai elektromobilių vairuotojams. Bent jau taip atrodo vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių savininkams. Juk telefoną galime įkrauti be jokių laidų. Gal tai padėtų išspręsti ir elektromobilių problemas?
„Volvo“ Geteborge, mieste, kur yra įsikūrusi jos gamykla jau daugiau nei metus testuoja bevielį įkrovimą. Ten važinėja 20 „XC40 Recharge“ taksi paslaugas teikiančių elektromobilių, kurie įsikrauti baterijų atvažiuoja į Lindehomo mokslo parką. Jame yra dvi specialios stovėjimo vietos, kurios turi įtaisytus belaidžius įkroviklius. Atvažiuoja, pasistato automobilį, nueina į šalia esančią užeigą rūkytų virtų dešrų užkąsti, ir pasisotinę grįžta į darbą įkrautu automobiliu.
Per metus inžinieriai jau patobulino įkroviklį, dabar ši technologija nuo asfalto automobiliui atiduoda iki 75 kW galią. O tai reiškia didesnį įkrovimo greitį, nei gali pasiūlyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos įkrovimo stotelės mūsų šalies keliuose. Pastatyti automobilį tokioje vietoje nėra paprasta. Ant automobilio dugno sumontuotas energijos imtuvas turi atsidurti lygiai virš mėlyno įkrovimo pado. O jis – po dugnu. Automobilio mums vairuoti neleido, tačiau ir pats patyręs instruktorius net su 360 laipsnių kamerų pagalba ne kartą stumdėsi pirmyn-atgal. Kaip sužinoti, kad pataikei? Iš karto prasideda įkrovimas.
Ši technologija atrodo gana patogi, be to, daug žavesio suteikia aplinkai. Stotelė nukišta gana toli už kampo, negadina vaizdo, nėra laidų. Visi jie – po žeme. Technologija, kaip sako „Volvo“ atstovai – veikia. Automobiliai dirba maždaug po 12 valandų per parą, kai kurie iš jų jau pravažiavo 100 tūkst. km. Problemų buvo tik vienam, kuris ant dugno sumontuotą imtuvą kabino akmeniu. Teigiama, kad tokią sistemą galima montuoti į bet kokį rinkoje esantį elektromobilį. Tereikia ant dugno sumontuoti imtuvą, pravesti kelis naujus laidus ir patobulinti programinę įrangą. Aišku, tai bus brangu. Kaip brangu? Nežinia. Neatsakė. Kada galime tikėtis pirmųjų bevieliu būdu įkraunamų elektromobilių? Irgi neatsakė. Klausimas čia ne vien technologijos kaina. Infrastruktūra gerokai brangesnė. Be to, ir politinių klausimų yra. Pavyzdžiui – įkrovimo standartas. Kaip ir skirtingi kabeliai skirtingose rinkose, taip ir bevielis įkrovimas turėtų turėti vientisą standartą. Bandomoji technologija veikia gerai, tačiau apie jos atsiradimą masinėje gamyboje dar nekalbama. Bent jau naujajame „Volvo“ flagmane EX90, kuris į kelius išriedės kitais metais, jos nereikėtų tikėtis.
Švediškas elektrinis flagmanas. Tik į deklaruojamą atstumą nežiūrėkite
Na, ir taip gražiai pereiname prie kitos naujienos, kurią jau bus galima pačiupinėti. Tai – naujas, didžiausias ir prabangiausias „Volvo“ – EX90. Elektrinė XC90 evoliucija. Nuotraukos jau senai paskelbtos, techniniai duomenys taip pat. Juos tik priminsiu – visi varantys ratai, 408 arba 517 AG, 111 kWh baterija, kurios panaudojama talpa – 107 kWh, iš įkroviklio gali pasiimti iki 250 kW galią ir deklaruojama, kad viena įkrova gali nuvažiuoti iki 600 km. Daugiau nesikartosiu, o pasidalinsiu įspūdžiais automobilį apžiūrėjus gyvai. Leido apvaikščioti, paliesti, pradaryti duris ir įkišti galvą į vidų, bet ne atsisėsti.
Tai pirmasis įspūdis tikrai neblogas. Jis išlaikė klasikines XC90 SUV proporcijas, tik tapo kiek laibesnis. Žemesnis ir su aukštesne prošvaisa, vos ilgesnis. Tokio dydžio automobilyje galvai vietos tikrai nesumažėjo, keleivių kojoms, pilvams ir kitoms kūno dalims – taip pat atrodo pakankamai visose trijose eilėse. „Volvo“ garsėjo tuo, kad automobilius tikriausiai kuria inžinieriai, turintys šeimas, ir trečiosios eilės sėdynes jie deda ne dėl skaičiaus. Užmetus akį per langą panašu, kad tai nepasikeitė.
Grįžkime dar trumpam prie dizaino, kuris tapo švelnesnis, lygesnis ir aptakesnis. Išskyrus tą į taksi plafoną panašią ataugą ant stogo. Ji – būtina saugumo sistemoms. Tai – lidaras, veikiantis daug geriau už bet kokias kameras ir daviklius, kuris užtikrins geresnį saugumo sistemų veikimą ir teoriškai pasiūlys dar aukštesnį autonominio vairavimo lygį. Išorėje nustebino ir Toro kūjo formos priekiniai žibintai, kurie įjungiant tolimąsias šviesas prasidaro. Iki tol – tai subtilūs dienos žibintai. Įspūdingas vaizdas. Sumanu, gražu, stebina.
Salone – dar didesnis centrinis ekranas ir mažesnis, paprastesnis vairuotojo prietaisų skydelis. O kam didelis? Elektromobilyje mažiau duomenų, kuriuos reikia sekti. Gerai atrodo ir atsinaujinusi multimedija. Dabar „Android Automotive“ atrodo, bus patogesnė nei šiandieniniuose modeliuose. Medžiagos – perdirbamos, malonios, kokybiškos. Man asmeniškai labai patinka, kad „Volvo“ nepropaguoja odinių sėdynių. Yra odos apdailos prietaisų skydelyje, bet sėdynės – iš labai malonios medžiagos. Kas jau kas, bet Švedai tikrai žino, kad šaltą žiemą užpakalį padėjus ant odos nėra jokio malonumo net ir su šildomomis sėdynėmis. O vasarą ir jų vėdinimas neužtikrins pakankamo komforto. Išvis, vienintelis praktiškas ordinių sėdynių privalumas yra tik tas, kad jas lengva išvalyti. Jeigu jos nėra perforuotos. Bet kokiu kitu atveju medžiaginės – geriau.
Bendrai pirmasis pasivaikščiojimas aplink EX90 nuteikia gerai. Kaip ir priklauso švedams, jis atrodo santūriai klasiškas, neiššaukiančiai rafinuotas ir solidus. O kaip važiuos, bus matyti. Tik į tuos deklaruojamus 600 km viena įkrova nežiūrėčiau rimtai. Beveik 3 tonų svoris, aukštas kėbulas, 295 mm pločio volai ant visų keturių ratų niekaip nesiderina su efektyvumu. Na niekaip jūs netilpsite į 20 kWh 100-io km energijos sąnaudas, ir išbandęs atnaujintus XC ir C40 „Recharge“ modelius abejoju šio galiūno ekonomija. Jei WLTP matavimai vidaus degimo varikliais varomų automobilių deklaruojamas sąnaudas priartino prie realybės, tai elektromobilių nuvažiuojamas atstumas skiriasi labiau nei NDEC laikais. Lietuviškuose keliuose tikėkitės 400 km geriausiu atveju.
Tiek daug pokyčių, o kur rezultatas?
O dabar pereikime prie tos naujovės, kurią kad ir dabar galite užsisakyti „Volvo“ salone. Tai – XC40 ir C40 elektriniai „Recharge“ modeliai. Iš išorės jūs visiškai nepastebėsite atnaujinimų. Nes čia jų tiesiog nėra. Tad prieš eidami prie pokyčių greitai atkreipkime dėmesį į šių kėbulo tipų skirtumus.
XC40 yra tradicinis kompaktiškas krosoveris. O C40 – krosoverio kupė versija. Kuo jie skiriasi? Kupė turi mažesnę bagažinę, gerokai mažiau vietos galvai sėdintiems gale (žmonėms virš 1,8m jau nebepatogu, virš 1,9 m ištysęs kolega nė nesugebėjo įsėsti) ir kainuoja maždaug 2 tūkst. eurų daugiau. Kokie pliusai? Objektyviai – jokių. Vizualiai – dailesnis užpakaliukas. O su krosoveriu viskas puiku. Jis stebina erdve tiek gale, tiek bagažinėje. Tikrai geras pasirinkimas šeimai.
O dabar – prie reikalo. „Volvo“ iš esmės pakeitė „Recharge“ elektros pavaros sistemą. Viena ašimi varoma versija iki šiol buvo varoma priekiniais ratais, dabar elektros motoras buvo perkeltas ant galinės ašies. Ir jis – visai naujas nuolatinio magneto sinchroninis variklis, kuris bazinėje versijoje pasiekia 238 AG, o galingesnėje – 252 AG. Abiejų versijų sukimo momentas – 420 Nm. Visais ratais varoma versija taip pat gavo tokį naują motorą ant galinės ašies, tik jis ten pasiekia 258 AG. Priekinius ratus varo 150 AG asinchroninis variklis. Bendra galia ta pati – 408 AG. Atsinaujino ir važiuoklė, taip pat modeliai gavo didesnius baterijų paketus. Bazinis – 69 kWh talpos, o su galingesniais varikliais bus montuojamas 82 kWh talpos paketas, kuris pasižymi ir didesniu energijos tankiu. O tai reiškia, kad įkrovimas bus spartesnis. Maksimali įkrovimo galia – 205 kW vietoje buvusių 150 kW DC jungtimi.
Kam reikėjo tokios radikalios pertvarkos? Stefanas Nilssonas, vyresnysis „Volvo“ EV pavarų inžinierius paaiškino, kad taip yra prisitaikoma prie naujos kartos modelių platformos, kurie bus varomi galine ašimi. Be to, naujomis technologijomis jie bandė išgauti geresnį efektyvumą.
O efektyvumas – kone vienintelis dalykas, kurio „Volvo“ elektromobiliams ir trūko. Važiuoja jie tikrai gerai, komfortiškai, maloniai, tyliai, traukia puikiai, pasižymi didele smogiamąja galia kaip „Teslos“ nuspaudus dešinį pedalą. Jie visai gerai valdomi, pasižymi didele erdve salone, o ir interjerai jaukūs. Bet štai efektyvumu nepasižymėdavo. Pralošdavo daugumai konkurentų, ir būdavo vieni daugiausiai elektros suvartojančių elektromobilių. Ir galite jūs sakyti, kad elektros suvartojimas – nusispjauti, galite girtis, kad pinigų neskaičiuojate ar elektrą nemokamai nuo stogo kraunate. Esmė ne čia. Kuo daugiau elektros vartoja automobilis, tuo greičiau baigiasi energija, tuo mažiau nuvažiuojate viena įkrova. Jūsų laisvė tampa ribota.
Deja, nepasirodė, kad šis minusas būtų bent kažkiek pataisytas. Prasivažiavus tiek viena ašimi, tiek abiem ašimis varomais modeliais sąnaudos siekė apie 20 kWh/100km. Jos praktiškai nesiskyrė, nes visais ratais varomas modelis, jei nėra poreikio, motoro ant priekinės ašies net nenaudoja. Ir sąnaudos gali pasirodyti gana racionalios iš lietuviškų kelių perspektyvos. Bet mes važiavome Švediškais keliais Geteborgo apylinkėse. O Skandinavijoje eismas vyksta labai lėtai ir ramiai. Jei taip važiuotumėte lietuviškais keliais, girdėtumėte daug garso signalų ir iš pralenkiančių automobilių vairuotojų matytumėte nepadorius gestus. Mes ekonominiuose žygiuose Lietuvoje važiuojame greičiau. Tad įsivaizduoju, kad normaliu tempu važinėjant Lietuvoje sąnaudos siektų tas pačias 25 kWh/100 km. O tai nedideliam automobiliui yra daug.
Gamintojai skelbia, kad skirtingos versijos viena įkrova įveiks nuo 477 iki 581 km. Skaičiuokite 300–400 km geriausiu atveju.
Iš valdymo perspektyvos, pavyko poroje žiedinių sankryžų įvertinti motoro pozicijos pakeitimą. Tai, kad jis dabar nukeltas ant galinės ašies, išties dar pagerėjo valdymo savybės. Priekinė ašis tikslesnė, geresnis įsukimas į posūkį. Sunku patikėti, bet „Volvo“, ir dar elektrinis, gali būti smagus.
Taigi tai – tik „Volvo“ elektrifikacijos pradžia. Trečiasis skyrius. Veiksmas prasideda. Štai – parodė visiškai naują, mažiausią EX30 elektromobilį, kuris bus lengvesnis, sukurtas elektros pavarai, dėl to, tikėtina, bus efektyvesnis. Laukiame EX90 kelyje ir stebėsime šią istoriją toliau.
