Naujojo „Fiat Tipo“ testas: spjovė į varžybas su „Golf“ ir nuėjo savo keliu

„Tipo“/„Tempra“, „Bravo“/„Brava“/„Marea“, „Stilo“, „Bravo“/„Linea“, „Tipo“. Skamba kaip karinis kodas, bet iš tiesų taip nuo 1988 metų atrodė kompaktinio „Fiat“ modelio hečbeko ir sedano versijų vardo metamorfozės, su naujuoju automobiliu vėl atgavusios savo pirmapradį variantą.

Ir nors „senasis“ „Tipo“ 1989 metais tapo „Europos metų automobilio“ konkurso nugalėtoju, o 1996 m. tą pakartojo „Bravo“/„Brava“ modelis, kiti ainiai nė iš tolo neprilygo pirmtako sėkmei.

Tad tikriausiai ne veltui „Fiat“ gamintojas spjovė į bergždžius bandymus pralenkti Europoje dominuojantį „Volkswagen Golf“, taip pat ne mažiau populiarius „Ford Focus“ ir „Opel Astra“ (o Prancūzijoje – dar ir „Renault Megane“), todėl grįždamas prie vardo ištakų, pasirinko kitą kelią – konkuruoti pigių automobilių segmente. Ir, atrodo, kad bent jau pradžioje šis žingsnis visai pateisinamas.

Pernai šis automobilis tapo „Autobest“ konkurso nugalėtoju – jei savo vidaus įranga ir technologijomis jis neprilygsta labiau garsiems konkurentams (pavyzdžiui, vienintelis galimas lietimui jautrus ekranas yra vos 5 colių skersmens), tai kaina ir savybėmis sugebėjo pavergti ne vieną komisijos narį, tad ir buvo išrinktas geriausiu, nedideliu balų skaičiumi aplenkęs naująjį „Opel Astra“.

Nebrangus gali būti dailus

Šį automobilį įdėmiau apžiūrėjau Ženevos parodoje ir jau tada jis maloniai nustebino tiek skoninga išvaizda, tiek ir visai padoriai įrengtu bei dailiai atrodančiu salonu. Tiesa, akivaizdžią jo orientaciją į specifines rinkas byloja tas faktas, kad pradžioje automobilis debiutavo tik sedano kėbulu, ir tik kitais metais (ir Lietuvoje) laukiama jo hečbeko ir universalo versijų.

Naujojo modelio išvaizda išties šauni – ne iš vieno susidomėjusio juo išgirdau, kad „Tipo“ gerai atrodo, taip pat mačiau daug smalsių „Škoda“ – automobilių, kurie visada pasižymėjo geru kainos ir savybių deriniu – savininkų žvilgsnių. Ir nors sedano tipo kėbulas tikrai ne mano skonio, turiu pripažinti, kad formos visai dailios – bagažinė neatrodo dirbtinai prilipdyta, platėjanti galinė dalis suteikia automobiliui solidesnę išvaizdą (kai kurie kompaktinės klasės sedanai savo proporcijomis, žvelgiant iš galo, atrodo, gana komiškai – yra siauri ir aukšti).

Be to, sportiškumo priduoda žemėjanti stogo ir aukšta langų linija su galinio statramsčio linkiu lyg BMW automobilyje, taip pat nuožulnus variklio gaubtas, žemėjantis bagažinės kraštas, visa šį vaizdą papildant užsakomais chromuotais langų apvadais ir durelių rankenėlių akcentais.

Priekyje taip pat tiek radiatorių dengiančios grotelės, tiek žibintai ir kapotas su aštrių linijų paviršiumi atrodo gana dinamiškai – trūksta čia tik išraiškingesnių dienos šviesų LED žibintų, galinčių suteikti automobiliui daugiau šiuolaikiškų bruožų – deja, bet tokia įranga negalima net už papildomą kainą (geriausiu atveju papildomai galite užsisakyti rūko žibintus su posūkių apšvietimu (standartinė įranga geriausioje „Lounge“ komplektacijoje).

Kitą vertus, į vidurį ištęstos priekinių žibintų „ašarėlės“ vėlgi primena bavarų modelius.

Salonas mielesnis nei tikiesi

Pravėrus dureles (beje, pastarosios fiksuojamos bet kokioje padėtyje – labai patogu ankštose vietose) pasitinka dailios sėdynės, bandytoje versijoje papildomai turinčios ir elektra reguliuojamą juosmens palaikymą. Jos pakankamai standžios, bet visgi negilios ir joms trūksta šoninio prilaikymo.

Iš kitos pusės, daugeliui bus kur kas svarbiau, kad visos komplektacijos, išskyrus pigiausią versiją, turi šildymo funkciją.

Taip pat mėgstantiems sportiškesnį sėdėjimą prie vairo bus malonu, kad vairuotojo sėdynę galima nuleisti itin žemai. Tik viena bėda – vairas, nors ir reguliuojamas visomis kryptimis, lieka gana aukštoje padėtyje ir tenką jį laikyti iškėlus rankas. Tad neįprastai sau teko sėdynę gerokai kilstelėti į viršų – sėdėjimo padėtis nors ir neideali, bet galiausiai susireguliavus vairą ir sėdynę pagal save, daugiau dėl to neteks sukti galvos.

Maloniai nustebino, kad prietaisų skydelio viršutinė dalis pagaminta iš kokybiško ir minkšto plastiko – gaila, kad tokio pagailėta viršutinei durelių apdailai. Bet žinant automobilio kainą (nuo 10 tūkst. 990 eurų), nėra to jausmo, kad gamintojas žūtbūt stengėsi sutaupyti, naudodamas pigiausias medžiagas – salonas atrodo skoningai, o pilki ir juodi atspalviai gerai dera tarpusavyje.

Tiesa, temperatūros valdymo blokas, jei automobilyje sumontuotas mechaninis kondicionierius su slankiojančiu oro srauto perjungimu, atrodo archajiškai – tikrai verta pagalvoti apie papildomai užsakomą (bazinė įranga geriausioje komplektacijoje) automatinę klimato kontrolės sistemą.

Kaip jau pradžioje minėjau, vienintelis galimas multimedijos sistemos ekranas yra vos 5 colių skersmens – dabar dažnas telefonas gali pasigirti didesniu, tad tenka tik stebėtis, kodėl gamintojas nesiūlo didesnio, tuo labiau, kad automobilyje papildomai galima užsisakyti „TomTom“ navigacijos sistemą.

Gale sėdinčių keleivių kojoms vietos išties daug, bet patogu bus tik dviem, nes per vidurį sėdintis keleivis, ypatingai jei jis aukštesnis nei 1.80 m, galva remsis į stogą. Ne per daugiausiai vietos virš galvos ir šone sėdintiems – tokia ta duoklė nuožulniam stogui.

Taip pat gale nėra nei vėdinimo grotelių, nei kišenėlių priekinių sėdynių atlošuose. Bet užtat yra atlenkiamas porankis su gėrimų laikikliais, taip pat galima nulenkti sėdynių atlošus, taip padidinat bagažinės tūrį.

Į kurią tilps gana padorūs 520 l – bėda tik, kad pakrovimo anga siaura, tad didesnių daiktų neįdėsit, taip pat trukdo ir dideli bagažinės gaubto vyriai, kurie gerokai sumažina naudingą tūrį.

Dyzelinis modelis taupus, bet triukšmingas

Važiuoja automobilis kur kas smagiau, nei gali tikėtis iš vos daugiau nei 10 tūkst. eurų kainuojančio sedano. Priešingai nei buvo įprasta ankstesniuose „Fiat“ modeliuose, elektrinis vairo stiprintuvas suderintas standžiai – netgi įjungiau „City“ režimą ir jį palikau – jokio nemalonaus laisvumo nebuvo.

Nustebino tai, kad net ir pasirinkus didesnį greitį prieš posūkį, nei to reikalauja racionalus protas, į kelio vingį automobilis įsisukdavo lyg gerai išmuštruotas kareivis – be užsidegimo, bet viską atlikdamas tiksliai ir laiku – netikėtas atradimas kalbant apie mažos kainos sedaną.

Žinoma, kažkokių didesnių atradimų važiuojant vargiai gali tikėtis – visgi čia sumontuota dar 2005 metais debiutavusi platforma su „MacPherson“ priekine pakaba ir torsionine galine svirtimi. Laiko patikrinta platforma ir gerai suderinta vairo sistema lemia, kad kelyje automobilis „neplaukioja“ ir valdomas patikimai tiek važiuojant greitkeliu, tiek ir vingiuotu keliu – netgi ir su mano paliktu, lengviau besisukančiu „City“ vairo stiprintuvo režimu – daugiau nėra ko ir norėti.

Važiuojant salone gana tylu, tik nuo 2500 aps./min 1,6 l 120 AG ir 320 Nm „Mjet“ turbodyzelinis variklis pradeda garsiai ir triukšmingai urgzti, lyg šiandien būtų ne 2016, o 2006 metai. Bet daugiau priekaištų nėra – variklis traukia itin žvaliai, gali laisvai bėgėtis šešta pavara kad ir nuo 70 km/val., o vidutinės degalų sąnaudos buvo tik šiek tiek didesnės nei 5 l /100 km.

Taip pat nors pakaba didesnius nelygumus sugeria, bet ir žvyrkelyje ir nelygiame kelyje salone juntama gana daug virpesių. Panašu, kad didžiausias to kaltininkas – ant bandyto automobilio sumontuoti R17 ratlankiai su 225/45 dydžio padangomis – jei tenka važinėti prastesniais keliais, praverstų aukštesnio profilio padangos, tad rekomenduočiau rinktis mažesnius ratus su 205/55 R16 padangomis.

Privalumai ir trūkumai

Šio automobilio privalumai: daili išvaizda, praktiškos savybės ir, žinoma, kaina. Bet kainoraštis bus patrauklus, jei nežiūrėsite į modelį su mano bandytu galingiausiu turbodyzeliniu 1.6 l/120 AG varikliu – toks automobilis kainuoja mažiausiai 16 tūkst. 820 eurų.

Bus pigiau, jei rinksitės 1.3 l/95 AG „dyzelį“ – jis kainuoja 11 tūkst. 990 eurų. Bet norint nors šiek tiek geresnės nei bazinė komplektacija kaina šokteli net iki 15 tūkst. 610 eurų – sakyčiau, gana keista kainodara. Taip pat mažesni dyzeliniai varikliai komplektuojami tik su 5 greičių mechaninėmis pavarų dėžėmis, kai tuo tarpu didesnieji – su 6 greičių mechaninėmis dėžėmis.

Tad kur kas smagiau sklaidyti benzininių modelių kainoraščio dalį – pigiausiais automobilis su 1,4 l/95 AG varikliu ir „mechanika“ kainuoja nuo 10 tūkst. 990 eurų, geresnės komplektacijos – nuo 12 tūkst. 990 eurų.

Norintiems „automato“ taip pat yra pasirinkimas – su tokiu komplektuojamas 1.6 l/110 AG variklis, o kaina prasideda nuo 14 tūkst. 990 eurų.

Smalsumo vedamas apvažiavau apžiūrėti konkurentus – už tokią pradinę kainą pasirinkimas išties nėra didelis. „Dacia Logan“ ir „Sandero“ iš karto atkrenta – visgi nė 8000 eurų nekainuojančių modelių pigumą liudija ir salono apdailos medžiagos, o ir žaidžia jie dar pigesnių automobilių lygoje (ir, panašu, kad uždaroje, nes daugiau naujų automobilių už tokią kainą Lietuvoje tiesiog nėra).

Dar vienas konkurentas – „Citroen C-Elysee“ (nuo 10 tūkst. 380 eurų) – įsėdus į jį taip pat akivaizdu, kad jis sukurtas įjungus itin griežtą taupymo režimą, tad apie minkšto plastiko apdailą nėra ir ko svajoti. Todėl nieko keisto, kad jo dvyniu – „Peugeot 301“ – Lietuvoje jau kelinti metai nebeprekiaujama dėl paklausos trūkumo.

Tad bene vienintelis deramas konkurentas – gerai žinomas „Škoda Rapid“ (nuo 12 tūkst. 432 eurų), siūlomas ir universalo „Spaceback“ versijoje (iš tiesų, tai įprastą penkiadurį modelį gamintojas įvardina kaip liftbeką – sedaną primenantį hečbeką, o universalą „Spaceback“ – kaip hečbeką).

Tad kad ir kaip sukau galvą, asmeniškai taip ir nesugalvojau, dėl kokios priežasties nesirinkčiau praktiškesnio čekiško automobilio už panašią kainą. Nebent viena – jei jums kategoriškai nepatinka „kvadratiš und praktiš“ „Volkswagen“ grupės „Škoda“ automobilių formos ir norite kažko dailiau ir originaliau atrodančio.

Be to kitąmet pasirodysiantys „Fiat Tipo“ hečbekas ir universalas turėtų dar labiau padidinti susidomėjimą šiuo modeliu ir tapti puikia alternatyva toms kelioms dešimtims kompaktinių automobilių segmento mašinų, kurios šiuo metu siūlomos rinkoje. Tad jei dairotės nebrangaus kompaktinio automobilio, bet nemėgstate klasikinių sedanų, verta šiek tiek palaukti ir pažiūrėti, kokia gi bus naujų versijų kaina – ji kol kas nėra žinoma.

Įvertinimas 7/10 (vertinamas lyginant su tos pačios klasės automobiliais)

„Fiat Tipo“ techniniai duomenys

Variklio darbinis tūris: 1598 cm3
Degalai: dyzelinas
Galia: 88 kW/120 AG/3750 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 320 Nm/1750 aps./min.
Pavarų dėžė : 6 laipsnių mechaninė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4532 mm
Plotis: 1792 mm
Aukštis: 1497 mm
Važiuoklės bazė: 2636 mm
Svoris: 1345 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val. : 9,7 sek.
Maksimalus greitis: 199 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 4,2 l/100 km
CO2 emisija: 110 g/km
Kaina: 16 tūkst. 820 Eur (bazinė kaina – nuo 10 tūkst. 990 Eur)