Laidoje „Delfi Rytas“ Ramūnas Mackevičius, „Autopretenzija“ pardavimo vadovas, pasakojo, kad pirmąsias dvi karantino savaites prekyba automobiliais buvo sustojusi, mat „Regitra“ neteikė automobilių, įvežtų iš užsienio, registracijos paslaugos. Valstybės įmonei vėl ėmus teikti paslaugas, rinka sukruto.
„Visgi karantinas yra gerai, nes žmonės ilgiau pagalvoja, renkasi. Mat tai, kad skubama pirkti, yra didelė problema. Pardavėjai geri psichologai, sako, kad jeigu tu nepirksi, atvažiuos kitas žmogus nusipirkti. Todėl žmonės skuba pirkti, o vėliau pastebi, kad nusipirko automobilį su paslėptais defektais“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, kokie defektai dažniausiai slepiami, R. Mackevičius minėjo, kad uždangstyti stengiamasi variklio ir pavarų dėžės trūkumus. Visgi viską vainikuoja ridos klastojimo atvejai. Specialistas akcentavo, kad techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 7 iš 10 į techninę patikrą atvažiuojančių automobilių yra su suklastota rida.
„Apskritai, pirkėjas neturėtų skubėti vežti automobilio kažkur tikrinti. Pradėti reikia nuo pirkimo-pardavimo sutarties surašymo, kurioje turi būti išvardyti visi automobilio defektai. Jei jie nėra įvardijami, natūralu, kad jie yra slepiami. Ypač tą reikėtų turėti mintyje tais atvejais, kai automobilį parduota tie, kam tai – verslas. Jei žmogus parduoda automobilį, su kuriuo važinėjo kelerius metus, jis pakankamai daug gali papasakoti apie defektus“, – akcentavo R. Mackevičius.
„Volkswagen“, BMW ir „Audi“
Jei pirkėjas atranda paslėptų defektų, anot žinovo, sąžiningas pardavėjas turėtų rodyti iniciatyvą ir išsiaiškinti, kaip atsirado defektai.
R. Mackevičiaus teigimu, bene dažniausiai dėl atsiradusių defektų pardavėjams tenka patuštinti piniginę ir kompensuoti nuostolius pirkėjui. Ne toks retas atvejis, kai defektus savo sąskaita pašalina pats pardavėjas. Itin retai defektų turintis automobilis keičiamas tokiu pat, neturinčiu trūkumų, o apie automobilio grąžinimą žinovas nekalba – tai retas atvejis netgi teismuose.
Pašnekovas vardijo, kad dažniausiai pagalbos prašoma dėl automobilių, kurie kainavo 3-5 tūkst. eurų. Paprašytas pasakyti, dažniausias markes, dėl kurių paslėptų defektų širsta pirkėjai, R. Mackebičius paminėjo „Volkswagen“, BMW ir „Audi“.
Kada turi kilti įtarimas
Žinovo nuomone, yra ženklų, kuriuos pastebėjęs net ir neišprusęs bei daug automobilių srityje nesigaudantis pirkėjas gali suabejoti, ar jam sakoma tiesa.
Pavyzdžiui, jei automobilio variklis švariai nuplautas, nemenkas šansas, kad iš šio ar aplink esančių agregatų varva tepalas.
Dėmesį reikia kreipti ir į interjerą. Jei automobilio salonas visiškai nutrintas, o odometre puikuojasi mažesnė nei 200 tūkst. rida, greičiausiai ši yra suklastota. Apie tai, kad rida gali būti gerokai didesnė nei sako pardavėjas, sufleruoti gali ir, pavyzdžiui, automobilio pedalai, kilimėliai.
„Jei kilimėliai sutrinti arba jų visiškai nėra, tai ženklas, kad tikroji rida tikrai gali skirtis nuo to, ką rodo odometras“, – akcentavo R. Mackevičius.
Specialistai galėtų vien iš apžiūros pasakyti ir tai, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį. Tą išduoda tarpai tarp įvairių kėbulo dalių, slenksčių, durų ir panašiai. O pasitelkus dažų storio matuoklį galima atrasti, ar transporto priemonę teko perdažyti, remontuoti kėbulą.
