Vilniečiai neslepia pasipiktinimo, kad šalia daugiabučių namų neretai nepavyksta rasti laisvos vietos ne tik dėl to, kad kieme pernelyg mažai vietos, tačiau ir todėl, kad kaimynai čia parkuoja ne tik asmeninius automobilius, tačiau ir darbovietei priklausančius lengvuosius automobilius ar net furgonus.
Skaitytojas Algis kreipęsis į „Delfi“ teigė, kad tarp kaimynų kilo netgi ginčų, mat neretai vienas kaimynas iš darbo grįžta vairuodamas įmonei priklausantį furgoną, o anas kieme ne tik užima daug vietos, tačiau kartais netgi būna „numetamas“ taip, jog į tą patį plotą būtų galima sutalpinti net kelis automobilius.
„Negana to, kad žmonės po kelis asmeninius automobilius laiko kiemuose, nors tik vienu naudojasi, tai dar ir darbines mašinas atsivaro. Toje pačioje vietoje gyvenu jau 10 metų ir visada visi kažkaip sutilpom, tekdavo ir ne kieme statyti automobilį, bet dabar kartas visame kvartale vietos nepavyksta surasti.
Po pandemijos akivaizdžiai padaugėjo automobilių kiemuose, o prasidėjus žiemai tapo akivaizdu, kas ir kaip dažnai tais automobiliais naudojasi. Apsnigtos ir pusnimis pavirtę mašinos stovėjo iki kol nutirpo sniegas. Vidury dienos likdavo pilnas kiemas automobilių, o vakare jau prieš 17 val. nebebuvo kur tą savo vieną mašiną sukišti, nes visi jau savo darbines buvo išrikiavę. Galiausiai su vienu kaimynu kilo netgi konfliktas, nes į namus pradėjo važinėti su darbiniu furgonu. Ir net nebūtų viskas taip blogai, bet kai nebebūna vietos šalia lygiagrečiai borto, jis tą „busiką“ „numeta“ skersai taip, kad jei jis ten nestovėtų, tris automobilius galėtume sustatyti“, – pasipiktinimo neslėpė vilnietis.
Kreipdamasis vyras teiravosi, kaip gyventojai galėtų spręsti įmonėms priklausančių automobilių laikymo daugiabučių namų kiemuose problemą. Vis dėlto, „Delfi“ susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybe, paaiškėjo, kad situacija gana kebli, o jos sprendimu jau domėjosi ne vienas.
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas informavo, kad tokiai problemai sprendimas galėtų būti vietas, tačiau jis patiems gyventojams nėra itin palankus.
„Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 metais valstybinėje žemėje pastatytų daugiabučių namų žemės sklypai nebuvo suformuoti, tą turi inicijuoti namo butų savininkų bendrija. Kol sklypas nėra suformuotas, stovėjimo aikštelė yra bendro naudojimo, todėl joje, laikantis Kelių eismo taisyklių, gali stovėti gyventojų, jų svečių, kaimyninių namų gyventojų ir visi kiti automobiliai.
Jei sklypas būtų suformuotas, gyventojai galėtų spręsti tiek dėl stovėjimo aikštelės plėtros ir vietų pasiskirstymo, tiek dėl užtvėrimo, apribojant galimybę ja naudotis pašaliniams asmenims. Visgi, pastebime tendenciją, kad net sklypo suformavimu pasidomėję daugiabučių gyventojai to neinicijuoja, nes tokiu atveju prarastų kitus jiems naudingus aspektus. Pavyzdžiui, nesuformuoti valstybinės žemės sklypai yra bendrojo naudojimo, todėl jų valymu rūpinasi savivaldybė, o suformavus sklypą valymu tektų rūpintis namo butų savininkų bendrijai“, – sakė G. Grubinskas.
Savivaldybės atstovas taip pabrėžė, kad tam tikrų apribojimų yra statybos techniniame reglamente, kuriame nustatytos gatvių kategorijos ir važiuojamosios dalies dangos klasės. Vis dėlto, savo nuožiūra riboti automobilių stovėjimo bendrojo naudojimo stovėjimo aikštelėse gyventojai negali.
