Vitalijus trumpam grįžo į Lietuvą iš Švedijos, ten gyvena jau šešerius metus. Vyras ten ne tik dirba, tačiau ir registravęs savo gyvenamąją vietą, o prieš didžiąsias metų šventes sugrįžo į Lietuvą čia jų sutikti. Tiesa, grįžęs planavo susitvarkyti ir kitus reiklus.
„Pamačiau, kad teisės dar du mėnesius galioja ir nutariau pasikeist. Vairuotojo pažymėjimas man reikalingas darbui“, – sakė Vitalijus.
Lietuvis dokumentus dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo norėjo susitvarkyti čia ir dabar, ir nesitikėjo, kas jo laukia.
„Tiesiog medicininę komisiją ir viską buvau praėjęs pavasarį ir nusprendžiau čia pasikeist, bet įvyko labai didelė problema. Iškilo dilema tokia, kad aš čia neregistruotas ir turiu prisiregistruoti ir čia gyventi bent pusė metų tam, kad pasikeisčiau vairuotojo pažymėjimą“, – komentavo Vitalijus.
Mūsų šalyje tokia tvarka – gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Lietuvoje bent 185 dienas kalendoriniais metais.
„Bet dažniausiai tam laiko žmonės neturi, tai grįžus iš kitos Europos Sąjungos valstybės, paprastesnis būdas yra įrodyti, kas mus sieja su Lietuva, jeigu mes čia grįžtame, tai arba darbo, arba asmeniniai ryšiai“, – sakė Algimantas Tarabilda, „Regitros“ skyriaus vyriausiasis specialistas.
„Sako: „paimkite santuokos liudijimą, žmoną ir atvažiuokite“. Atvažiuoju, bet jiems to neužtenka – santuokos liudijimo, kad žmona registruota Lietuvoje ir t. t. Sako: „jūs mums pateikite sąsają, kad jūs čia – Lietuvoje – gyvenate. Kad turite kažką bendro“. Atsakiau, kad esu Lietuvos pilietis, turiu ir čia išduotą galiojantį pasą. Po to pristačiau pažymą, turėjau važiuoti į Registrų centrą, sumokėti 5 eurus už pažymos išdavimą, dvi dienas tampyti žmoną paskui save“, – aiškino Vitalijus.
Neapsikentęs biurokratijos vyras nutarė dar ir užfiksuoti, kaip su juo kalbėjo specialistai. Vis tik paklaustas, kodėl vairuotojo pažymėjimą norėjo pasikeisti būtent Lietuvoje, mat tai galima padaryti ir Švedijoje, lietuvis teigė, kad iki šiol turėtas pažymėjimas buvo išduotas Lietuvoje, tad jį ir atsinaujinti norėjo būtent gimtojoje šalyje.
Vyras sako, kad Švedijoje susitvarkyti dokumentus užtrunka dar ilgiau, kadangi švedai vis vien siųs užklausą į Lietuvą, tad pamanė, kad vietoje bus tiesiog paprasčiau.
„Švedijoje taip pat internetu galima užsisakyti ir vairuotojo pažymėjimas atsiunčiamas po poros mėnesių. Tik dar reikia sumokėti 50 eurų, kurie konvertuojami į 500 kronų. Tai nėra problema, tačiau Lietuvoje – problema su įstatymais ir jų spragomis“, – sakė Vitalijus.
O ir Švediškų teisių, vyras sako, turėti – nenori.
„O gal aš grįšiu, tuomet čia važinėsiu su švediškomis teisėmis, vėl reikės įrodinėti, kodėl taip yra“, – teigė Vitalijus.
„Europos sąjungos valstybės viena kitos vairuotojo pažymėjimus pripažįsta. Tai yra būtent ta Europos Sąjungos valstybių narių piliečių turima teisė laisvai judėti“, – aiškino A. Tarabilda.
„Tiems vairuotojams, kurie naudojasi užsienio šalyse išduotais vairuotojo pažymėjimais, norėtume priminti, kad juos reikėtų su savimi turėti kelyje“, – sakė Lietuvos policijos atstovė Jorūnė Liutkienė.
„Regitra“ sako, kad tvarkos keisti ar ją dar labiau supaprastinti – reikalo nėra. Policija primena, kokia atsakomybė gresia vairuojant be pažymėjimo.
„Jeigu yra nustatoma, kad asmuo vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, jam gali būti skirta bauda iki 450 eurų ir tokiam vairuotojui privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Pasipiktinęs Vitalijus sako, kad vargais negalais biurokratiją įveikti pavyko.
„Po švenčių vairuotojo pažymėjimą jau turėsiu“, – sakė Vitalijus.
Visą LNK žinių reportažą galite peržiūrėti žemiau:
