Slidžiame kelyje manevruokite itin atsargiai
Staigiai vairuojant apledėjusiame ar snieguotame kelyje kyla rizika labai greitai prarasti automobilio kontrolę.
„Staigią akseleraciją ir stabdymą turėtų pakeisti ramus bei pamatuotas vairavimas. Tai galioja ir automobilio valdymui posūkiuose. Sudėtingomis eismo sąlygomis, staigūs, neapgalvoti judesiai gali neigiamai paveikti automobilio stabilumą“, – tvirtina automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Ne mažiau svarbu iš anksto planuoti ir savo sustojimus. Jei automobilį priparkuosite slidžioje įkalnėje, vėliau gali būti keblu pajudėti iš vietos. Tokios situacijos dažnai baigiasi tuo, jog automobilis vietoje to, kad judėtų į priekį ima slysti ir trenkiasi į už jo stovinčią transporto priemonę.
Nemažai atokesnių kelių žiemą turi ilgokai palaukti savo eilės kol bus nuvalyti. Patekus į gilų sniegą, svarbu nesustoti ir palaikyti bent keliolikos kilometrų per valandą greitį. Kitu atveju, gali tekti užklimpti sniege ir kviesti pagalbą. Tačiau nereikėtų ir pernelyg spausti akseleratoriaus pedalo, nes snieguotame kelyje lengva prarasti automobilio kontrolę.
Nepanikuokite, jei automobilis pradeda slysti
Žiemą vairuotojams nemažai problemų kelia juodas ledas – plonas, permatomas ledo sluoksnis, kurio pavojus ne visi įvertina.
Pasak M. Buzelio, automobiliui pradėjus slysti, nederėtų panikuoti: „Jei automobilis slysta, išlikite ramūs. Pirmiausia, neužgulkite stabdžio pedalo, kad automobilis nepradėtų suktis. Norėdami kontroliuoti slydimą, naudokite vairą. Jei automobilio galas slysta į dešinę, sukite vairą į dešinę. Kai automobilis išsitiesins, ištiesinkite ir vairą. Žinoma, automobilio valdymas priklauso ir nuo to, ar jis varomas priekiniais, galiniais, ar visai ratais“.
Eksperto teigimu, gerinti savo vairavimo įgūdžius ekstremaliomis sąlygomis vairuotojai turėtų naudodami vairavimo simuliatorius arba praktikuodamiesi atokiose vietose. Tokiu būdu išsiugdysite įpročius, kurie leis laisviau jaustis ledu padengtame kelyje.
Laikykitės saugaus atstumo
Viena svarbiausių saugaus vairavimo taisyklių – tinkamo atstumo laikymasis. Tai ne tik sumažina kuro suvartojimą ir padidina saugumą, bet ir palieka automobiliams daugiau erdvės bei mažina kamščius.
Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos elektroninio stabilumo kontrolės (ESC) ir stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS). Visgi, nesilankant saugaus atstumo, net išmani sistema negalės apsaugoti nuo avarijos.
Sausame kelyje 100 km/h greičiu keliaujančiam automobiliui gali prireikti apie 100 m visiškai sustoti. Slidžiame kelyje šis atstumas pailgėja net keletą kartų. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo automobilio svorio, stabdžių ir padangų būklės, saugumo sistemų bei vairuotojo reakcijos.
Naudokite tinkamą langų skystį
Druskos nusėda ant kiekvienos automobilio detalės, įskaitant ir priekinį stiklą, kas ženkliai pablogina matomumą.
Vairuotojai žieminį langų skystį dažniausiai renkasi pagal temperatūrą ir tik retas įvertina pH svarbą. Langų skysčio koncentratas, kurio pH 6-8, praskiedus jį su vandeniu santykiu 1:1 užkirs kelią metalinių paviršių rūdijimui ir plastikinių dalių irimui.
Kadangi temperatūra Lietuvoje ganėtinai svyruoja, dalis vairuotojų siekia išnaudoti vasarinį langų skystį iki galo ir tik tada įsipilti specialiai žiemai skirto skysčio. Deja, ši strategija ne visada pasiteisina ir langų plovimo skystis gali užšalti. Jei oro temperatūra siekia vos porą laipsnių šalčio, tikėtina, kad užteks pašildyti automobilio variklį ir skystis atitirps. Esant didesniam šalčiui, gali tekti naudoti specialių ledo tirpiklį arba įvaryti automobilį į šildomą garažą.
Vairuotojai turėtų vengti pilti į langų skysčio bakelį karštą vandenį ar bandyti nukrapštyti bakelyje susidariusi ledą – visas šiais atvejais galima pažeisti vamzdelius ar net patį bakelį.
Įvertinkite padangų būklę
Nors minimalus leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm, padangų gamintojai rekomenduoja nelaukti šios atžymos ir padangas keisti anksčiau. Protektoriaus gylį galima išmatuoti ir pačiam – reikia įstatyti liniuotę ar slankmatį į protektoriaus griovelį ir pamatuoti atstumą iki padangos paviršiaus.
Jei protektorius ir pakankamo gylio, tai dar nereiškia, kad padangos tinkamos naudoti. Sutrūkinėjusi padangos guma, netolygus nusidėvėjimas ar gumbai išduoda, jog padangos pavojingos naudoti. Dėl prastos būklės padangų patekus į eismo įvykį, draudimo bendrovės gali atsisakyti kompensuoti patirtus nuostolius.
Pasak M. Buzelio, net ir retai važinėjant, padangas derėtų keisti bent kas 10 metų. Padangų tarnavimo laiką gali prailginti tinkamas jų sandėliavimas: „Padangas reikia laikyti sausoje, tamsioje vietoje, kur palaikoma pastovi temperatūra. Laikant padangas medinėje pašiūrėje ar sandėliuke, sutrumpės jų gyvavimo laikas“.
