aA
Tas amžinas retorinis klausimas, kas yra geras vairuotojas? Tai nėra lenktynininkas. Geras vairuotojas yra tas, kuris vairuoja saugiai – saugo tiek save, tiek kitus eismo dalyvius, sako specialistai ir beda pirštais į statistiką. O skaičiai be jokių išankstinių nuostatų ir emocijų parodo, kad lietuviai yra bene prasčiausi vairuotojai Europoje.
Avarijų skaičius Lietuvoje nemažėja, o santykinai net sparčiai auga (asociatyvi nuotr.)
© Kauno aps. VPK

Prieš keletą dienų Kaune žuvo jaunas BMW vairuotojas, kuris skriedamas didžiuliu greičiu rėžėsi į stulpą. Žuvo ne tik vairuotojas, bet ir dar du jauni žmonės.

Gali būti sudėtingos oro sąlygos, prastos padangos, blogas automobilis ir dar eilė priežasčių pateisinti skaudžias nelaimes. Tačiau specialistai vieningai sutaria, kad svarbiausias nelaimių faktorius sėdi už vairo.

„Lietuviai statistiškai yra blogi vairuotojai. Tai ne emocija – tai skaičiai“, – aiškina saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.

Mokytis nenori

Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis sako, kad statistiką lemia ir tai, jog lietuviai nelinkę tobulinti vairavimo įgūdžių.

„Turbūt visi tai mato – pas mus labai mažas nuošimtis susimąsto ir investuoja į save. Tai yra labai labai išskirtiniai atvejai, kai žmonės susimąsto ir investuoja į save. Tai labai labai išskirtiniai atvejai, kai žmogus suvokia ir mokosi papildomai – eina į kursus, dalyvauja vienoje ar kitoje vairavimo mokykloje. Tai turbūt apskritai mūsų visuomenės suvokimo bėda, kad vairuotojai apskritai automobilį per mažai vertina kaip padidinto pavojaus šaltinį ir kad per mažai į save investuoja, kad apsaugotų savo sveikatą ir gyvybę“, – konstatuoja D. Jonušis.

Darius Jonušis
Darius Jonušis
© DELFI

Buvęs lenktynininkas nesutinka, kad lietuviai nėra pajėgūs mokėti už gana brangius kursus. Pats vairavimo akademijoje dėstantis D. Jonušis mano, kad bėda slypi kur kas giliau. Pirmiausiai vairuotojai ruošiami ne eismui, o tam, kad išlaikytų vairavimo egzaminus ir gautų vairuotojo pažymėjimą. O tada – jau kaip Dievas duos.

„Bėda yra tik galvoje. Iš to, ką mes matome, iš mūsų kursantų, kurie pas mus atvažiuoja dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasimokyti. Nors dauguma pas mus atvažiuoja ne dėl to, kad išmoktų, o kaip į renginį. Pas mus žmonės atvažiuoja kaip į linksmybes ir gero laiko praleidimą.

Žinoma, čia ir to daug, bet tik po dviejų dienų mokymų jie pasako, kiek daug gavo naudos. Tai reiškia, kad tik mažuma važiuoja išmokti vairuoti. Tai turbūt mūsų bendrai susiformavusios kultūros, nuomonės, mentaliteto klausimas. Jaunas vairuotojas iškelia sau tikslą gauti vairuotojo pažymėjimą, turėti teises ir pradėti vairuoti. Bet nėra tikslo vairuoti gerai. Neinterpretuokime, kad vairuoti gerai reiškia vairuoti kaip lenktynininkui profesionalui. Vairuoti gerai – tai reiškia vairuoti saugiai ir būti saugiam kelyje. Europos šalys šiuo klausimu jau yra stipriai pabėgusios į priekį. Tai prasideda jau mokykloje“, – įsitikinęs D. Jonušis.

Specialistas taip pat nesutinka, kad vairavimo įgūdžių tobulinimo kursai lietuviams sunkiai įkandami.

„Pažiūrėkite į savaitgalius kurortuose – nerasi vietos viešbučiuose, nerasi vietos pas masažuotoją. Tai paralelė. Aš jau senai sau atsakiau į šį klausimą. Kiekvienas žmogus sau galvoje turi temas, į kurias bet kokiu atveju investuoja. O kas yra per brangu? Tai priklauso nuo kiekvieno atskirai. Vienam svarbu rūbai, geras automobilis. Kitam labai svarbu pramogos ir tiems dalykams mes visada surandame pinigų. Tiesiog nėra prioritetinės nuostatos, kad automobilio vairavimas yra procesas, kuris man pačiam ir mano artimiesiems gali sukelti pavojų“, – sako D. Jonušis.

Geri vairuotojai mašinų nedaužo

Žinomas saugaus eismo specialistas, vairavimo instruktorius A. Pakėnas teigia, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojai savanoriškai tobulina vairavimo įgūdžius.

Artūras Pakėnas
Artūras Pakėnas
© A.Brazaičio nuotr.

„Teoriškai būna tokių atvejų, o juos lemia labai aiškios priežastys. Dažniausia priežastis, kad žmogus ilgą laiką visiškai nevairavo. Dažniausiai tai pasitaiko moterims, kurios jaunos išsilaiko teises ir nevairuoja, nes nereikia. Vėliau prireikia vežti vaiką į darželį, į mokyklą ir tada moterys gana dažnai grįžta į vairavimo mokyklą.

Būna atvejų, kai žmonės grįžta pasitobulinti, kai, tarkime, labai bijo slidaus kelio. Jie klaidingai mano, kad po vienos ar dviejų pamokų problema išsispręs. Dar būna atvejų, kai žmonės nori pasitobulinti savo automobilio statymo įgūdžius. Tokių konkrečių atvejų pasitaiko“, – DELFI sako A. Pakėnas.

Taigi vėl grįžtame prie esminio retorinio klausimo: ar lietuviai geri vairuotojai?

„Aš nenoriu atsakyti į šį klausimą. Į šį klausimą atsako statistika. Statistika parodo, kurioje vietoje, esame. Statistika parodo, kurioje Europos kūno vietoje esame. Jei mes būtume geri vairuotojai, tai mes nebūtume tokioje vietoje.

Sutikime, kad geri vairuotojai avarijų nedaro. O mes Europos mastu esame pačioje pabaigoje, tarp 4-5 blogiausių šalių, bet sakome, kad esame geri vairuotojai. Estai atitinka Europos vidurkius, tai mes galime sakyti, kad jie yra geri vairuotojai. O mes neatitinkame vidurkių ir negali būti geras vairuotojas tas, kuris daužo mašinas. Tokia yra statistika“, – ramiai dėsto A. Pakėnas.

Specialistas įvardija ir didžiausią Lietuvos vairuotojų bėdą.

„Lietuviai nenori vairuoti – lietuviai nori lėkti. Aišku, bėda ne tik greitis. Problema – ir požiūris. Kai kurie su vairavimu susiję žmonės mano, kad pagal taisykles važiuoja tik pensininkai. Jeigu žmogus važiuoja pagal taisykles, tai jis tik stabdo normalius vairuotojus. Pas mus susiformavo toks dalykas, kad jei važiuoji pagal KET, tai kažkas su tavimi yra negerai. Manau, visi tai pastebi. Juk reikia lėkti, bėgti, juk dangus griūva. Tai yra neadekvati situacija“, – pastebi A. Pakėnas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Mantas Jokubauskas

Statistika

Statistika rodo, kad avarijų skaičius Lietuvoje auga.

2015 metais Lietuvos keliuose įvyko 3033 avarijos, 2016 m. – jau 3201. Praėjusiais metais avarijų skaičius vos sumažėjo (3192). Tačiau įvertinus tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų, avarijų skaičius tenkantis 100 tūkst. transporto priemonių gana dramatiškai šoktelėjo – nuo 1,2 (2016 m.) iki 2,1 (2017 m.).

Didėja ir žuvusiųjų keliuose skaičius. Vėlgi, absoliutūs skaičiai identiški tiek 2016, tiek 2017 metais – keliuose žuvo po 192 žmones. Tačiau žuvusiųjų keliuose skaičius 100 tūkst. gyventojų nuo 6,7 padidėjo iki 6,8.

Statistika rodo, kad beveik 69 proc. avarijos atvejų kalti yra vairuotojai.

Žinoma, ne viskas yra vien blogai. Įdomu tai, kad Lietuva 2001-2016 metais labiausiai Europoje sumažino žuvusiųjų keliuose skaičių – žuvusiųjų sumažėjo 73,4 proc. Štai, 2001 m. Lietuvos keliuose žuvo 706 eismo dalyviai, o 2016-aisiais – 192. Patys blogiausi metai Lietuvoje buvo 2005-ieji, kai keliuose žuvo net 773 žmonės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Priminė, kuo gali baigtis pamirštas parodyti posūkio signalas (85)

Spėlioti, kokį veiksmą atliks priekyje važiuojantis vairuotojas, nepatinka nė vienam eismo...

Specialistai įspėjo vairuotojus: tai, kas patogu, ne visada yra saugu (17)

Ne vienas vairuotojas džiaugiasi naujomis automobilių technologijomis ir multimedijos galimybėmis,...

Sukritikavo vairuotojus: keikiate spūstis, tačiau patys nenorite pajudinti nė piršto (36)

Didėjant automobilių skaičiui miestuose, jų savivaldybės imasi įvairiausių veiksmų, kad...

Atsakė, ar galios draudimas po avarijos, jei automobilis – be techninės apžiūros (42)

Draudimas ir techninė apžiūra ( TA ) yra du visiškai nesusiję dalykai – tokią draudikų...

Vairuojantys „devyndarbiai“ prisipažino apie avarijas: net nepastebėjo partrenkto žmogaus (14)

Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus...

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente iki 16.00 val. iš viso jau balsavo 41,74 proc. rinkėjų; nuolat atnaujinama (1323)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Jei NATO neliktų amerikiečių: tyrimas parodė, ko vertos Europos ambicijos – Lietuvai grėstų okupacija (278)

JAV pasitraukia iš NATO, Europa lieka viena, o Rusija nieko nelaukia ir puola Lietuvą bei Lenkiją....

Savaitgalio nuodėmė: karamelinio tinginio receptas

Dažnai diskutuojant apie desertų gamybą girdime, kad žmonės jų gaminti nemėgsta, nes tai...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (99)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (72)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Praeityje rašytos Megha Markle žinutės atskleidžia tiesą apie jos ir Harry pažintį: tai nebuvo nekaltas atsitiktinumas (7)

Senas Meghan Markle bičiulis ir viešųjų ryšių konsultantas Nickas Ede'as sako, jog...

Festivalis Londone virto fiasko: žmonės „alpo, šliaužė ir dejavo“ (12)

Į Londone surengtą festivalį „We Are FSTVL“ atvykusiems žmonėms teko stovėti ilgiausiose...

Lyjant lietui šį miestą galima apeiti nesušlapus: ką pamatyti ir paragauti (1)

Bolonija – šiaurės Italijos regiono Emilija- Romanija pagrindinis centras, įsikūręs prie...

Paskelbė datą, kada daugiau nei pusė naujų automobilių pasaulyje bus elektriniai (20)

Elektriniai automobiliai dabar sudaro tik nedidelę dalį visų pasaulyje parduodamų lengvųjų...

Maksimalus kaupimas pensijai – kas tai yra ir kodėl verta jį pasirinkti? (2)

Lietuvos dirbantieji, kurie iki šiol II pensijų kaupimo pakopoje dalyvavo tik „Sodros“ lėšomis...