aA
Tas amžinas retorinis klausimas, kas yra geras vairuotojas? Tai nėra lenktynininkas. Geras vairuotojas yra tas, kuris vairuoja saugiai – saugo tiek save, tiek kitus eismo dalyvius, sako specialistai ir beda pirštais į statistiką. O skaičiai be jokių išankstinių nuostatų ir emocijų parodo, kad lietuviai yra bene prasčiausi vairuotojai Europoje.
Avarijų skaičius Lietuvoje nemažėja, o santykinai net sparčiai auga (asociatyvi nuotr.)
Avarijų skaičius Lietuvoje nemažėja, o santykinai net sparčiai auga (asociatyvi nuotr.)
© Kauno aps. VPK

Prieš keletą dienų Kaune žuvo jaunas BMW vairuotojas, kuris skriedamas didžiuliu greičiu rėžėsi į stulpą. Žuvo ne tik vairuotojas, bet ir dar du jauni žmonės.

Gali būti sudėtingos oro sąlygos, prastos padangos, blogas automobilis ir dar eilė priežasčių pateisinti skaudžias nelaimes. Tačiau specialistai vieningai sutaria, kad svarbiausias nelaimių faktorius sėdi už vairo.

„Lietuviai statistiškai yra blogi vairuotojai. Tai ne emocija – tai skaičiai“, – aiškina saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.

Mokytis nenori

Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis sako, kad statistiką lemia ir tai, jog lietuviai nelinkę tobulinti vairavimo įgūdžių.

„Turbūt visi tai mato – pas mus labai mažas nuošimtis susimąsto ir investuoja į save. Tai yra labai labai išskirtiniai atvejai, kai žmonės susimąsto ir investuoja į save. Tai labai labai išskirtiniai atvejai, kai žmogus suvokia ir mokosi papildomai – eina į kursus, dalyvauja vienoje ar kitoje vairavimo mokykloje. Tai turbūt apskritai mūsų visuomenės suvokimo bėda, kad vairuotojai apskritai automobilį per mažai vertina kaip padidinto pavojaus šaltinį ir kad per mažai į save investuoja, kad apsaugotų savo sveikatą ir gyvybę“, – konstatuoja D. Jonušis.

Darius Jonušis
Darius Jonušis
© DELFI

Buvęs lenktynininkas nesutinka, kad lietuviai nėra pajėgūs mokėti už gana brangius kursus. Pats vairavimo akademijoje dėstantis D. Jonušis mano, kad bėda slypi kur kas giliau. Pirmiausiai vairuotojai ruošiami ne eismui, o tam, kad išlaikytų vairavimo egzaminus ir gautų vairuotojo pažymėjimą. O tada – jau kaip Dievas duos.

„Bėda yra tik galvoje. Iš to, ką mes matome, iš mūsų kursantų, kurie pas mus atvažiuoja dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasimokyti. Nors dauguma pas mus atvažiuoja ne dėl to, kad išmoktų, o kaip į renginį. Pas mus žmonės atvažiuoja kaip į linksmybes ir gero laiko praleidimą.

Žinoma, čia ir to daug, bet tik po dviejų dienų mokymų jie pasako, kiek daug gavo naudos. Tai reiškia, kad tik mažuma važiuoja išmokti vairuoti. Tai turbūt mūsų bendrai susiformavusios kultūros, nuomonės, mentaliteto klausimas. Jaunas vairuotojas iškelia sau tikslą gauti vairuotojo pažymėjimą, turėti teises ir pradėti vairuoti. Bet nėra tikslo vairuoti gerai. Neinterpretuokime, kad vairuoti gerai reiškia vairuoti kaip lenktynininkui profesionalui. Vairuoti gerai – tai reiškia vairuoti saugiai ir būti saugiam kelyje. Europos šalys šiuo klausimu jau yra stipriai pabėgusios į priekį. Tai prasideda jau mokykloje“, – įsitikinęs D. Jonušis.

Specialistas taip pat nesutinka, kad vairavimo įgūdžių tobulinimo kursai lietuviams sunkiai įkandami.

„Pažiūrėkite į savaitgalius kurortuose – nerasi vietos viešbučiuose, nerasi vietos pas masažuotoją. Tai paralelė. Aš jau senai sau atsakiau į šį klausimą. Kiekvienas žmogus sau galvoje turi temas, į kurias bet kokiu atveju investuoja. O kas yra per brangu? Tai priklauso nuo kiekvieno atskirai. Vienam svarbu rūbai, geras automobilis. Kitam labai svarbu pramogos ir tiems dalykams mes visada surandame pinigų. Tiesiog nėra prioritetinės nuostatos, kad automobilio vairavimas yra procesas, kuris man pačiam ir mano artimiesiems gali sukelti pavojų“, – sako D. Jonušis.

Geri vairuotojai mašinų nedaužo

Žinomas saugaus eismo specialistas, vairavimo instruktorius A. Pakėnas teigia, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojai savanoriškai tobulina vairavimo įgūdžius.

Artūras Pakėnas
Artūras Pakėnas
© A.Brazaičio nuotr.

„Teoriškai būna tokių atvejų, o juos lemia labai aiškios priežastys. Dažniausia priežastis, kad žmogus ilgą laiką visiškai nevairavo. Dažniausiai tai pasitaiko moterims, kurios jaunos išsilaiko teises ir nevairuoja, nes nereikia. Vėliau prireikia vežti vaiką į darželį, į mokyklą ir tada moterys gana dažnai grįžta į vairavimo mokyklą.

Būna atvejų, kai žmonės grįžta pasitobulinti, kai, tarkime, labai bijo slidaus kelio. Jie klaidingai mano, kad po vienos ar dviejų pamokų problema išsispręs. Dar būna atvejų, kai žmonės nori pasitobulinti savo automobilio statymo įgūdžius. Tokių konkrečių atvejų pasitaiko“, – DELFI sako A. Pakėnas.

Taigi vėl grįžtame prie esminio retorinio klausimo: ar lietuviai geri vairuotojai?

„Aš nenoriu atsakyti į šį klausimą. Į šį klausimą atsako statistika. Statistika parodo, kurioje vietoje, esame. Statistika parodo, kurioje Europos kūno vietoje esame. Jei mes būtume geri vairuotojai, tai mes nebūtume tokioje vietoje.

Sutikime, kad geri vairuotojai avarijų nedaro. O mes Europos mastu esame pačioje pabaigoje, tarp 4-5 blogiausių šalių, bet sakome, kad esame geri vairuotojai. Estai atitinka Europos vidurkius, tai mes galime sakyti, kad jie yra geri vairuotojai. O mes neatitinkame vidurkių ir negali būti geras vairuotojas tas, kuris daužo mašinas. Tokia yra statistika“, – ramiai dėsto A. Pakėnas.

Specialistas įvardija ir didžiausią Lietuvos vairuotojų bėdą.

„Lietuviai nenori vairuoti – lietuviai nori lėkti. Aišku, bėda ne tik greitis. Problema – ir požiūris. Kai kurie su vairavimu susiję žmonės mano, kad pagal taisykles važiuoja tik pensininkai. Jeigu žmogus važiuoja pagal taisykles, tai jis tik stabdo normalius vairuotojus. Pas mus susiformavo toks dalykas, kad jei važiuoji pagal KET, tai kažkas su tavimi yra negerai. Manau, visi tai pastebi. Juk reikia lėkti, bėgti, juk dangus griūva. Tai yra neadekvati situacija“, – pastebi A. Pakėnas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Mantas Jokubauskas

Statistika

Statistika rodo, kad avarijų skaičius Lietuvoje auga.

2015 metais Lietuvos keliuose įvyko 3033 avarijos, 2016 m. – jau 3201. Praėjusiais metais avarijų skaičius vos sumažėjo (3192). Tačiau įvertinus tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų, avarijų skaičius tenkantis 100 tūkst. transporto priemonių gana dramatiškai šoktelėjo – nuo 1,2 (2016 m.) iki 2,1 (2017 m.).

Didėja ir žuvusiųjų keliuose skaičius. Vėlgi, absoliutūs skaičiai identiški tiek 2016, tiek 2017 metais – keliuose žuvo po 192 žmones. Tačiau žuvusiųjų keliuose skaičius 100 tūkst. gyventojų nuo 6,7 padidėjo iki 6,8.

Statistika rodo, kad beveik 69 proc. avarijos atvejų kalti yra vairuotojai.

Žinoma, ne viskas yra vien blogai. Įdomu tai, kad Lietuva 2001-2016 metais labiausiai Europoje sumažino žuvusiųjų keliuose skaičių – žuvusiųjų sumažėjo 73,4 proc. Štai, 2001 m. Lietuvos keliuose žuvo 706 eismo dalyviai, o 2016-aisiais – 192. Patys blogiausi metai Lietuvoje buvo 2005-ieji, kai keliuose žuvo net 773 žmonės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Draudikai pasakė, kokia problema keliuose yra didesnė nei viršijimas greitis (5)

Į eismo įvykį patekę vairuotojai paprastai neprisipažįsta, kad kritiniu momentu buvo užimti...

Papasakojo, be ko į automobilį geriau nesėsti, kai į kelionę išsirengiama su vaikais

Net neabejojama, kad pasibaigus koronaviruso pandemijai pasaulis nebebus toks pat, koks buvo. Vienas...

Vasara motociklininkams – negailestinga: žudo ne tik klaidos, bet ir sėdintys automobiliuose (42)

Lietuvą lepinantys šilti ir sausi orai ne vieną paskatina ne tik išeiti pasivaikščioti, tačiau...

Planuojančius kelionę nuosavu automobiliu įspėjo: nepaisydami šių taisyklių galite būti nubausti (88)

Vis dažniau, planuodami atostogas, į kelionę nusprendžiame leistis automobiliu. O ir šią...

Nuo beveik 4000 sužeistųjų keliuose per metus iki 0: kaip to pasiekti? (1)

Europos Sąjungoje, kur avaringumas vidutiniškai yra vienas mažiausių, per dieną keliuose...

Top naujienos

Įspėjo apie rinkimų baigtį: jei tęsis šalies putinizacija, lietuviai išvys ilgus kaimynų šovinistų dantis (217)

Apie Lenkijos politiką jau nusibodo kalbėti. Taip tikino vienu ryškiausių Lenkijos intelektualų...

Vartojimas atsigauna ne visuose sektoriuose: vienam jų – niūrios prognozės (8)

Nors gegužę bendrai mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 17,5 proc., o vartojimas, panašu,...

Evita Cololo – apie lietuje permirkusių „Ąžuoliuko“ choristų skandalą: tai garbė ir nereikia nieko teisti (442)

„Jie iš širdies turi pareigą, jie tai daro. Nenorėtų, neitų, manau, į tą chorą. Turi būti...

„Barcos“ sirgaliams prisistatęs Calathesas: karjeros pradžioje negalėjau pakęsti Jasikevičiaus (22)

Komplektacijos darbus tęsiantis „Barcelonos“ krepšinio klubas penktadienį pristatė savo...

Žiauraus verslo sumanytoją po mirties ištiko ironiška lemtis (9)

18 a. pabaigoje – 19 a. pradžioje Williamas Burke ir Williamas Hare įžvelgė kraupią galimybę...

Danguje – pilnatis: prieš kaltindami Mėnulį dėl keisto pažįstamų elgesio, įsidėmėkite vieną dalyką (31)

Tikriausiai bent kartą esate atsidūrę tokioje situacijoje: su kuo nors susipykstate, stebitės,...

Po audringos nakties – gaivūs orai (5)

Po lietingos ir neramios šeštadienio nakties, dieną į Lietuvą stiproki vakarų vėjai jau plukdys...

Chirurgai sėkmingai prisiuvo prieš beveik parą nupjautą penį (42)

Jungtinės Karalystės chirurgai sėkmingai prisiuvo nupjautą penį – nuo nelaimės buvo...

Užsiliepsnojo „Kėdainių grūdų“ sandėlis, su ugnimi kovoja didelės ugniagesių pajėgos dūmai matyti už 10 km (77)

Penktadienio vakarą, 20.33 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Ilgalaikė vedusio vyro meilužė nesigaili: pusę medaus mėnesio jis praleido su manimi (151)

Taip, aš mylėjau. Vedusį. Ir tebemyliu. Ar gailiuosi to, kad dvejus metus kartą per savaitę...

|Maža didelių žinių kaina