aA
Karštuoju metų laiku ne vienas įsigudrina automobilį nusiplauti kieme ar prie vandens telkinio. Abiem atvejais tai daryti draudžia įstatymai ir gali tekti sumokėti baudą iki 2 tūkst. Lt.
Plauti automobilį
© Shutterstock nuotr.

Biologų teigimu, transporto priemonių plovimas daro didžiulę žalą gamtai, tuo metu automobilių ekspertas skaičiuoja, kad automobilį plauti plovykloje yra kur kas racionaliau ir taupiau.

Trūksta automobilių aikštelių

Nusprendusieji vietoj plovyklos riedėti iki pirmo pasitaikiusio ežero ar upės į aplinką paleidžia daugybę gamtai kenksmingų teršalų. Stabdžių dulkės, tepalai, purvas, valikliai nuteka į švarius vandenis, kur kenkia vandens gyvybei ir pačiam žmogui.

Nuo automobilio vandeniu nuplauti chemikalai susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius. Be to, pievelėje likusios muiluotos balos kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali imti gerti šį vandenį.

Andrejaus Gaidamavičiaus, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto biologo, teigimu, vasarą netrūksta poilsiautojų, kurie automobilius stato prie pat ežerų. Patekę į vandenį naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams.

„Maža to, kad apsinuodija [paukščiai] patys, rydami tą plėvelę, bet ir tepa plunksnas, ypač vandens paukščiai, kuriems labai svarbu palaikyti švarą, kad nesušlaptų plunksnos ir galėtų plaukioti“, – LRT.lt aiškino A. Gaidamavičius.

„Prieš pora metų į Juodupę buvo išsilieję naftos produktai, tai pastebėtas žuvų gaišimas, jos buvo kaip apsnūdusios, net su ranka buvo galima pagauti“, – prisiminė pašnekovas.

Tačiau A. Gaidamavičius sako, kad problema yra ir kita – nesutvarkyta infrastruktūra, nėra pakankamai automobilių aikštelių, todėl žmonės privažiuoja arti vandens telkinio. „Kiek tenka būti gamtoje, dažnai tenka matyti, kad ta pačia proga atvažiavę į gamtą nusiplauna automobilius, tai nėra retas reiškinys“, – pastebi biologas.

Geriausia naudotis plovyklomis?

Biologas kritiškai žiūri į dabar garsiai eskaluojamas ekologiškas plovimo priemones. Jis sutinka, kad jos gamtai kenkia mažiau nei įprastos, tačiau kad ir kur ir kaip plautum automobilį – per lietaus kanalizaciją vanduo vis tiek patenka į vandens telkinius, upes ir vienaip ar kitaip teršia gamtą ir globaliu mastu tarša vienoda.

„Bet dažniausiai naudojamos tos plovimo priemonės, kurios yra įprastos, turi fosfatų, kurie sukelia vandens žydėjimą, dumblių dauginimąsi, trūksta deguonies ir dūsta žuvys“, – paaiškino biologas.

Tuo metu automobilių ekspertas, žurnalo „Auto sportas“ redaktorius Artūras Pakėnas sako, kad norint nusiplauti automobilį reikia pirkti chemikalus, tačiau pats pirkimas nėra racionalus – dažniausiai plovimo priemonių nusiperkama daugiau negu reikia, dažnais atvejais likutį tenka tiesiog išpilti, nes būna nesunaudojamas.

„Plovykloje racionaliai yra – nei tau purvintis, nei sušlapti, naudoja teisingus chemikalus, nes plovyklos perka žinomus, patikrintus, mat jie atsako, jeigu sugadins mašiną“, – tikina A. Pakėnas, pridurdamas, kad dažnai žmonės stengiasi įsigyti kuo pigesnius plovimo skysčius, o šie, jeigu nėra žinomų gamintojų, gali pakenkti ir pačiam automobiliui – dažams ir pan.

Policija: gali grėsti bauda iki 2 tūkst. Lt

Kaip informuoja policija, savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 2 tūkst. Lt.

Policijos duomenimis, iš viso per 2010-uosius metus sulaikyti 7214 tokių pažeidėjų, 2011-aisiais – 6476, tuo metu per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užfiksuoti 1159 tokie pažeidimai. Kaip rodo statistika, itin pavyzdinga šiuo klausimu sostinė, kurioje praėjusiais metais užfiksuotas tik vienas toks pažeidėjas, o šiais metais kol kas Vilniuje nėra pagautų asmenų, kurie automobilius plauna prie vandens telkinių.

Taisyklėse numatyta, kad draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose, dulkinti, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus.

Saugomų teritorijų įstatyme nurodomi veiklos apribojimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 500 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 300 iki 1 tūkst. Lt. 2010-aisiais šalyje užfiksuoti 4 tokie pažeidimai, praėjusiais metais vienu daugiau, o per pirmus penkis šių metų mėnesius tokių pažeidimų kol kas neužfiksuota.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Taisyklės, kurias turi žinoti paspirtukininkai ir dviratininkai: keli dalykai padės išvengti nelaimių (14)

Prasidėjus šiltajam sezonui, jau tradiciškai gatvėse bei ant šaligatvių galima išvysti vis...

Medikus šiurpina paspirtukų ir dviračių vairuotojai: užplūdo ligonines, o apsaugų dėvėti nenori (57)

Šylantys orai į lauką išvilioja aktyvios veiklos mėgėjus – gatvėse ir kiemuose daugėjant...

Benediktas Vanagas pasibaisėjo gatvėje pamatytu vaizdu: užkliuvo paspirtukininko elgesys (75)

Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodęs Benedikto Vanago įrašas apie netinkamą...

Perspėjo paspirtukininkus: pernai dėl eismo įvykių teko išmokėti 61 tūkst. eurų, šiemet prognozuoja dar daugiau (46)

Kasmet pavasarį gatvėse pastebima vis daugiau elektrinių paspirtukų vairuotojų. Draudikai...

Didesnio pravažumo furgonų privalumai atsiskleidžia kebliose situacijose

Idealiomis sąlygomis norėtųsi važinėti tik asfalto danga, niekuomet nenusukti nuo kelio, tačiau...

Top naujienos

Vairuotojus stebina kainų pokyčiai degalinių švieslentėse: skirtumai matyti tarp benzino ir dyzelio (100)

Naftos kainoms grįžus į prieš pandemiją buvusį kainų lygį, Lietuvos degalinėse kai kurių...

„Johnson & Johnson“ vakcina jau skirstoma skiepų centrams: ką apie ją reikia žinoti? (66)

Lietuva nuo trečiadienio pradėjo skirstyti „ Johnson & Johnson “ vakciną nuo COVID-19...

Dingusio povandeninio laivo įgulai – lemtingos valandos: nelaimė buvo tik laiko klausimas

Dingęs Indonezijos karinio jūrų laivyno povandeninis laivas , trečiadienį įsitraukęs į...

Rusija vaikšto ant bedugnės krašto: Briuselis jau ruošia griežtą atsaką (195)

Aleksejaus Navalno vardas pastaraisiais metais tapo pasipriešinimo valdžios neteisybei simboliu....

Vystytojas įspėja: įsigaliojus naujam įstatymui, būsto pirkėjai gali stipriai pralošti (7)

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo...

Naujos išvados dėl „AstraZeneca“ vakcinos: sureagavo į daugelio šalių būgštavimus (36)

Europos Sąjungos vaistų priežiūros tarnyba penktadienį pranešė, kad įvertinus...

Nausėdos atsakas konservatoriams: paprasti žmonės turi daugiau supratimo nei kai kurie politikai (777)

Remdamasis naujausia visuomenės apklausa, kuri teigia, kad ir toliau šaliai Europos Vadovų Taryboje...

Vilnietė apsilankė po kelių mėnesių atidarytame bare: tikrąją žmonių reakciją parodė viena detalė (18)

Po ilgo laiko duris atvėrusios kavinės, barai ir restoranai, atrodo, tapo pirmuoju įprasto gyvenimo...

Veiksnys, kraustymosi metu sukeliantis stresą: apie tai dažniausiai nepagalvojama

Tą savaitę, kai pradėjau pakuoti daiktus, ruošdamasi kraustytis į naują namą Viskonsine,...

Libaniečių dizainerio kolekcijoje – kerinčio grožio suknelės (2)

Libaniečių dizainerio Ziado Nakado „Rojaus paukščiai“ nutūpė Vaux Le Vicomte`o...