aA
Dar prieš pustrečių metų pilietiškas kaunietis informavo kone visas įmanomas institucijas, kad Kaune esanti Veiverių plento ir Technikumo gatvės sankryža yra labai nesaugi, o kelio ženklai užstoja matomumą. Per šį laiką nebuvo padaryta nieko, o praėjusį pirmadienį šioje sankryžoje avarijos metu žuvo jaunas motociklo vairuotojas.
Technikumo ir Veiverių gatvių sankryža
Technikumo ir Veiverių gatvių sankryža
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Automobilio vairuotojas sako dėl kelio ženklų nepastebėjęs atvažiuojančio motociklinko. Tačiau atsakingos institucijos aiškina, kad kelio ženklai čia niekuo dėti – kalčiausias šioje vietoje esą yra smarkiai viršijamas leistinas greitis. Nustatyta neįtikėtina statistika, kad vos 3 proc. automobilių čia važiuoja leistinu greičiu.

Skaudi nelaimė

Vietos žmonės pasakoja, kad šioje sankryžoje įvyko ne viena skaudi nelaimė, o prieš dešimtmetį čia avarijos metu žuvo trys žmonės.

Dar viena skaudi nelaimė užfiksuota pirmadienį. Pirminiais duomenimis, garbaus amžiaus „Ford Mondeo“ vairuotojas sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiavusio motociklo BMW. Po susidūrimo motociklas užsiliepsnojo.

Nelaimės metu žuvo 25 metų motociklininkas.

Į DELFI redakciją kreipėsi netoliese gyvenantis Tadas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Pilietiškas žmogus pateikė visą šūsnį dokumentų.

Visų pirma, šis kelias priklauso ne Kauno ar rajono savivaldybėms. Šio kelio savininkė yra Susisiekimo ministerija. Būtent šią įstaigą apie nesaugią sankryžą informavo Tadas. Vyras atkreipė dėmesį, kad kelio ženklai užstoja matomumą. Pirmas laiškas į ministeriją nusiųstas dar 2014 metų spalį.

„Atkreipiu dėmesį, kad šioje sankryžoje yra buvęs įvykis, kuris pareikalavo aukų. Tą liudija pastatytas kryželis. Tikiuosi kitų aukų nelauksite ir operatyviai išspręsite šia problemą. Taip pat kreipiausi į Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėją Vidmantą Pumputį. Atsakymo nesulaukiau", - senus laiškus prisimena Tadas.

Tačiau kaunietis nenuleido rankų ir dar kartą kreipėsi į ministeriją 2015 metų rugpjūtį.

„Pakartotinai telefonu ir elektroniniu laišku kreipiausi į Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vyriausią specialistą Gintarą Pilipavičių“, - rašo vyras.

Tuomet Tadas iš G. Pilipavičiaus sulaukė atsakymo.

„Pilietis geranoriškai keipėsi į Susisiekimo ministeriją ir atkreipė dėmesį į tai, kad daug kur net ir valstybinės reikšmės keliuose saugumo salelėse nukreipiamieji ženklai įrengti taip, kad užstoja matomumą. Pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 143 punktą, jei ženklai yra iškilioje saugumo salelėje šalia pėsčiųjų perėjos ir trukdo vairuotojams matyti salelėje laukiančius ar einančius pėsčiuosius, galima įrengti pamažintus ženklus arba juos įrengti kitame aukštyje: „143. Ženklai Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“, Nr. 408 „Apvažiuoti iš kairės“ ir Nr. 409 „Apvažiuoti iš dešinėsarba kairės“ naudojami iškilių saugumo salelių, kliūčių važiuojamojoje dalyje apvažiavimo krypčiai (kryptims) nurodyti. Jie įrengiami iškilioje saugumo salelėje arba važiuojamojoje dalyje prieš kliūtį.

Jei ženklai yra iškilioje saugumo salelėje šalia pėsčiųjų perėjos ir trukdo vairuotojams matyti salelėje laukiančius ar einančius pėsčiuosius, ženklus rekomenduojama įrengti 0 grupės dydžio arba įrengti kitokiame nei nurodyta 13 punkte aukštyje pagal 1, 3 ir 8 lentelėse pateiktus reikalavimus.“

Pėsčiųjų atveju kaip ir viskas aišku, bet minėti ženklai iš dalies taip pat gali trukdyti matyti artėjančius automobilius. Prašyčiau susisiekti (telefonu ar el. paštu) su piliečiu ir pakomentuoti situaciją kaip yra parenkamas ir vertinamas saugumo priemonių įrengimas. Gal iš tikrųjų piliečio nurodytus atvejus (konkrečias sankryžas galėtų nurodyti) reikėtų skubos tvarka papildomai peržiūrėti ir įvertinti juose eismo saugumo užtikrinimą, ypač ten, kur yra intensyvus eismas. Jeigu reikalingas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patikslinimas, informuokite Susiekimo ministeriją ir pateikite pasiūlymus“, - tuomet rašė laišką dabartiniam Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovui Egidijui Skrodeniui ir LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjui Nemunui Abukauskui persiuntęs G. Pilipavičius, kopiją atsiuntęs ir Tadui.

Tadas teigia, kad tuo viskas ir baigėsi.

„Daugiau atsakymų nesulaukiau. Į mano iškeltą problemą niekaip nesureaguota. Ženklinimas nepakeistas", - konstatuoja pilietis.

Problemą mato kitur

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas V. Pumputis sako, šiuo atveju kelio ženklai nėra lemiama priežastis.

„Pirmadienio eismo įvykis, kai Kauno priemiestyje žuvo motociklininkas, sukrėtė daugelį iš mūsų. Kiekviena netektis kelyje, tai skaudi tragedija artimiesiems.

Aiškinantis šio eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad esminė eismo įvykio aplinkybė – viršytas greitis. Manoma, kad motociklininko greitis eismo įvykio metu galėjo būti didesnis negu 100 km/val. (nors leistinas maksimalus greitis šiame ruože yra 50 km/val.).

Motociklui skriejant tokiu greičiu automobilio vairuotojai dažniausiai nepastebi ,,žaibo“ greičiu praskrendančio objekto. O jeigu ir pastebi, prognozuoti tokiu greičiu lekiančio motociklininko veiksmų, praktiškai neįmanoma. Kai skriejama tokiu greičiu, ženklo buvimas ar nebuvimas saugumo salelėje nebeturi reikšmės“, - mano V. Pumputis.

Valdininko manymu, viršytas greitis tampa lemiama priežastimi daugeliu skaudžių nelaimių atvejų.

„Tai ne pirmas toks tragiškas eismo įvykis. Išanalizavus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje užregistruotų eismo įvykių, kuriuose žūsta ar sužeidžiami motociklininkai, priežastis, matyti, kad didelė dalis šių nelaimių kyla dėl pačių motociklininkų kaltės (t.y. viršijamo greičio, lenkimo taisyklių pažeidimų ir kitų pažeidimų).

Pagrindinis konfliktas tarp motociklininkų ir automobilių vairuotojų kyla todėl, kad ypatingai „britvininkais“ vadinami motociklininkai dažnai šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus“, - sako V. Pumputis.

Vidmantas Pumputis
Vidmantas Pumputis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Specialistas įžvelgė ir motociklininkų bei automobilių vairuotojų santykių problemą.

„Dažnas automobilių vairuotojas pasakys: motociklininkai važiuoja daug greičiau ir neretai nedrausmingai manevruoja, sukelia avarines situacijas, tad kodėl aš turiu gerbti motociklininką jeigu jis negerbia kitų?

Nemaža bėda yra ta, kad motociklininkai, dėl to, kad jų įsibėgėjimo greitis didesnis ir kad jie nevengia „skraidyti“ per eismo juostas, prie automobilio gali atsirasti tarsi iš niekur. Automobilių vairuotojai piktinasi nesaugiu motociklininkų manevravimu tarp automobilių, o motociklininkus piktina, kad automobilių vairuotojai nėra tiek atidūs ir neįvertina, kad eisme yra ir kitų transporto priemonių.

Tačiau automobilių vairuotojai turbūt pastebi, kad per pastaruosius metus motociklininkų vairuotojų elgesys gerėja, mažiau daroma šiurkščių pažeidimų, gal net ir pačių ,,britvininkų“ sumažėjo“, - sako V. Pumputis.

Ženklų problemos neįžvelgė

V. Pumputis taip pat neigė, kad į piliečių pranešimus buvo nesureaguota.

„Gavus piliečio kreipimąsi, apie sankryžas, kurių viduryje yra įrengtos saugumo salelės ir yra įrengti nukreipiamieji ženklai ,,Apvažiuoti iš dešinės“ prasto matomumo, buvo kreiptąsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie SM. Pirmas Kelių direkcijos specialistų atsakymas buvo toks – mažiausio diametro ženklų įrengimas pėsčiųjų salelėje neužtikrina pėsčiųjų saugumo, taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad įrengus mažiausio diametro ženklus vairuotojai jų nepastebi ir dažnai ant šių ženklų užvažiuoja, stipriai apgadindami automobilį.

Tokio tipo ženklai dažniausiai įrengiami, kai greitis yra apie 30 km/val.. Su šiais kelių direkcijos argumentais sutinkame, nes miestuose turime rūpintis visų eismo dalyviu saugumu – ypač pėsčiųjų ar dviratininkų, saugumu“, - sako V. Pumputis.

Teigiama, kad pernai Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai nagrinėjo Veiverių –Technikumo gatvių sankryžos saugumo parametrus. Nustatyta, kad tiriamoji sankryžos zona yra plati, joje įrengta pėsčiųjų perėja su iškilia saugos salele ir joje įrengtais nukreipiamaisiais ženklais.

Krašto kelyje vyksta intensyvus eismas. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia 21631 aut./parą, iš jų krovininis transportas – 1468 aut./parą. Per 2011-2015 metus sankryžoje užregistruoti 3 eismo įvykiai – 2 susidūrimai ir 1 užvažiavimas ant pėsčiojo. Jų metu 1 žmogus buvo sužeistas.

Dar kartą apie greitį

Specialistas dar kartą pabrėžia, kad didžiausia šio kelio atkarpos problema – viršijamas leistinas greitis.

„Nesaugus važiavimo greitis yra esminė šio kelio problema – leistiną važiavimo greitį viršija absoliuti dauguma vairuotojų, iš kurių daugiau nei 10 km/val. viršija apie 60 proc.

Plati kelio važiuojamoji dalis, sąlygoja didelius, nesaugius važiavimo greičius. Supanti aplinka labiau primenanti užmiesčio kelią. Dėl didelių greičių kyla įvairių avarinių situacijų, sukantiems vairuotojams sunku įvertinti pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių greitį.

Atliekant srauto stebėjimus, pastebėta, kad vairuotojai pravažiavę Kauno miesto ribos ženklą pradeda didinti važiavimo greitį, nors įrengti greitį ribojantys kelio ženklai“, - sako V. Pumputis.

Beje, problemų čia turi ir viešasis transportas.

„Dažnai autobusų vairuotojai ilgai laukdami dalinai įvažiuoja į pagrindinį kelią, užtveriant pagrindinį srautą ir jam sustojus baigia atlikti kairinius manevrus, taip sudarant pavojingas situacijas“, - sako V. Pumputis.

Specialistas sako, kad situaciją išpręstų tik šviesoforas.

„Siūlome pertvarkyti sankryžą, įrengiant šviesoforinį valdymą, kuris būtų valdomas jutikliais, kad bereikalingai nestabdytų pagrindinio kelio srauto. Šviesoforo darbo ciklus galima būtų derinti su leistino važiavimo greičio kontrole, kur viršijus leistiną greitį būtų įjungiamas draudžiamas signalas.

Šie siūlymai bus apsvarstyti specialiose komisijose ir tech. tarybose. Tikimės, kad jau kitais metais šiame kelyje bus įrengta papildomų saugumą gerinančių priemonių“, - vylėsi V. Pumputis.

Iškalbinga statistika

Ministerija pateikia ir statistiką, kuri išties iškalbinga. Vos mažiau nei 9 procentai motociklų ties šia sankryža neviršijo leistino greičio. Rodiklis nėra didelis, tačiau bet kokiu atveju net jis yra geriausias iš visų kategorijų, nes tik 3,1 procento automobilių čia neviršijo leistino greičio. Dar pastesni ir krovininių mašinų rodikliai.

Tuo pačiu po 63 proc. motociklininkų ir automobilių vairuotojų ties sankryža leistiną greitį viršijo daugiau nei 10 km/val., 28 proc. motociklininkų ir 34 proc. automobilių vairuotojų greitį viršijo iki 10 km/val.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Termometrų stulpeliams šoktelėjus aukštyn: kaip žinoti, kad automobilio kondicionierius sugedo? (13)

Vasara daugelio vairuotojų vienintelė atgaiva automobilyje – kondicionierius . Tiesa, ne bet...

Ką privalote žinoti ir patikrinti, jei perkate naudotą automobilį iš užsienio (35)

Šalies gyventojams, nevengiantiems naudotą automobilį įsigyti iš užsienio šalių, tokių kaip...

Priminė, kokios kelių eismo taisyklės galioja paspirtukininkams (85)

Dauguma važinėjančių elektriniu paspirtuku vairuotojų žino, kad jiems galioja Kelių eismo...

Pasakė, ar galima automobiliui montuoti siauresnes ar platesnes nei nurodo gamintojas padangas (71)

Dažnai vairuotojai net nesusimąsto apie padangų plotį, bet reikėtų žinoti, kad jis turi įtakos...

Verta žinoti: kokius aušinimo skysčius galima sumaišyti, o kokių klaidos kainuos brangiai (21)

Kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei...

Top naujienos

„Didysis šeimos gynimo maršas“ verčia susikaupti ir politikus, ir policiją: kas iš tiesų planuojama šį savaitgalį Lietuvoje (972)

Gegužės 15 dieną organizuojamas „ Didysis šeimos gynimo maršas “ jau spėjo suskaldyti ne tik...

Ekologiškas verslas trina rankomis: „plastiko direktyva“ Lietuvą paveiks ypač smarkiai (27)

Liepos 3 dieną visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauji apribojimai plastiko gaminiams....

Kremliaus patarėjas apie naujausią Ukrainos žingsnį: peržengta viena iš raudonų linijų (2)

Ukraina siekia sulaikyti Kremliui draugišką verslininką Viktorą Medvedčuką, įtariamą...

Justina Maciūnaitė | D+

Estetika nepasižymintiems sovietmečio mikrorajonams turi idėją: laisvose erdvėse galima apgalvotai įterpti naujų daugiabučių (12)

Viena įdomiausių ir aktualiausių architektų, urbanistų, NT ekspertų ir turbūt net sociologų...

Top10. Gėrimų gamintojai apie naująjį sezoną ir namų žmogaus fenomeną (13)

Sezonui įsibėgėjant Lietuvos alaus daryklos, kurių raumenis stiprino išaugęs eksportas ,...

Sala – mokesčių rojus: „Brexit“ kova dėl žuvies dar nesibaigia (2)

Buvęs žvejys Seanas Faulkneris savo restorane, įsikūrusiame sename nacistinių laikų kariniame...

Šių darbuotojų jau dabar trūksta, o ateityje trūks dar labiau: štai kodėl šiai profesijai žadami geri laikai (27)

Pranešama, kad Lietuvoje ima trūksti slaugytojų. Koks trūkumas jaučiamas šiuo metu? Ir ar tiesa,...

Medikai piktinasi dėl mažų priedų už darbą su COVID-19 pacientais: kai kurie nesiekia nė 2 eurų

Pakeitus priedų už darbą su COVID-19 pacientais tvarką, dalis medikų piktinasi dėl per mažų...

Radinys paplūdimyje: bangos į krantą išmetė aštriadantį gelmių monstrą (19)

Kalifornijos paplūdimyje aptikta į krantą vandenyno bangų išmesta kraupios išvaizdos žuvis...

Iš gyvenimo pasitraukusiai medikei atminti Šiauliuose sužibs žvakutės (46)

Šiaulių medikai ir kiti šiauliečiai ketvirtadienį, gegužės 13 dieną, 9 valandą uždegs...