Ministerijos parengtame projekte numatoma, kad bus pakeistas KET 112 punktas. Pastarasis dabar nurodo, kad jeigu kelyje yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, ja važiuojantis vairuotojas privalo į transporto srautą įsilieti duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
Kitaip tariant, norėdami įsilieti į eismo srautą iš greitėjimo juostos, vairuotojai privalo praleisti keliu važiuojančius kitus eismo dalyvius ir tuomet persirikiuoti kairiau.
Tačiau problema kyla ten, kur greitėjimo juosta sujungta su lėtėjimo juosta. Iki šiol, kai vienas vairuotojas, važiuojantis greitėjimo juosta, norėdavo įsilieti į eismą, o kitas vairuotojas, važiuojantis gretima eismo juosta, norėdavo persirikiuoti į lėtėjimo juostą, kelią duodavo tas, kuriam kitas eismo dalyvis būdavo dešinėje. Kitaip tariant, norintys patekti į lėtėjimo juostą praleisdavo tuos, kurie važiuodavo greitėjimo juosta ir norėdavo įsilieti į eismo srautą. Tokią eismo tvarką apibrėžė ir 104 KET punktas, nurodantis, kad jeigu eismo dalyviai rikiuojasi vienu metu, kelią duoda tas, kuris yra kairėje.
Susisiekimo ministerija šią tvarką užsimojo keisti ir siūlo 112 KET punktą papildyti tokia formuluote: „Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.“
104 KET punktas taip pat papildomas: jeigu vairuotojai rikiuosis vienu metu, įprastame kelyje praleisti kitą turės tas, kuris važiuoja kairiau, tačiau jeigu toks pats procesas vyks ten, kur yra greitėjimo ir lėtėjimo juosta, stabdyti ir praleisti kitus eismo dalyvius privalės tas, kuris yra dešiniau.
Kitaip tariant, jei tokia tvarka įsigaliotų, vieniems vairuotojams, norintiems pagreitėti ir įsilieti į eismą, reikėtų duoti kelią tiems, kuriems reikia sulėtėti ir iš eismo išvažiuoti. Šiuo atveju keistųsi ir tai, kas būtų kaltas, jei taip susikryžiavus eismo kryptims įvyktų eismo įvykis: kaltė tektų tam, kuris nepraleido eismo dalyvio, važiavusio iš kairės.
Nori tvarką tikslinti
Pasak Susisiekimo ministerijos, papildyti 112 KET punktą prireikė dėl gaunamų prašymų paaiškinti eismo tvarką bendrose lėtėjimo ir greitėjimo juostose.
„Taip pat pasitaiko atvejų, kai pavieniai pareigūnai ar vairavimo instruktoriai nepagrįstai ir klaidingai interpretuoja KET nuostatas ir eismo tvarką bendrose lėtėjimo ir greitėjimo juostose. Todėl iš praktikos ir gaunamų užklausų kylą poreikis tikslinti KET“ – teigiama ministerijos atsakyme, skirtame „Delfi“.
Į pastabą, kad tokiose situacijose, kur eismo kryptys kryžiuojasi, būdavo vadovaujamasi vadinamąja „dešinės rankos“ taisykle, kai praleisti eismo dalyvį privalo tas, kuriam – kliūtis iš dešinės, ministerija nurodė, kad tokia tvarka galioja tik tais atvejais, kuriuos apibrėžia 115 KET punktas.
Pastarasis nurodo, kad „kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.“
„Pakeistose KET šie atvejai bus reglamentuoti aiškiau, todėl tikimasi, kad eismo tvarka bendrose lėtėjimo ir greitėjimo juostose nebus skirtingai interpretuojama“, – pabrėžė ministerijos atstovai.
Chaosui kilti priežasčių nemato
Anot ministerijos, negalima teigti, kad, pakeitus 112 KET punktą, „dešinės rankos“ taisykle, kai eismo kryptys susikerta, įpratę vadovautis vairuotojai sutriks. Anot ministerijos atstovų, ir dabar greitėjimo juostose vairuotojai privalėjo vadovautis 112 KET punktu, tai yra, praleisti tuos, į kurių eismo kryptį įsiliedavo.
Tiesa, to atvejo, ar sunkumų pakeitus KET nekils tais atvejais, kai eismo kryptys susikryžiuos bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ministerija neanalizavo.
„KET 112 ir 104 punktų pakeitimais siekiama aiškiau reglamentuoti ir išspręsti daug ginčų ir konfliktų keliuose keliančią eismo situaciją, kuri susidaro transporto priemonėms rikiuojantis kelyje su bendra lėtėjimo ir greitėjimo eismo juosta“, – akcentavo ministerija.
Jos atstovai pabrėžė ir tai, kad „jei greitėjimo juosta važiuojantis vairuotojas neketina persirikiuoti ir įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas (KET 104 punktas)“.
„Delfi“ primena, kad apie šį KET punktą prieš porą metų buvo diskutuojama ir „Delfi“ studijoje, kur pasisakę ekspertai nurodė, kuo reikėtų vadovautis ir kaip važiuoti.
Keičia be analizės ir ekspertų?
Su „Delfi“ kalbėję vairavimo mokyklų atstovai, susipažinę su KET pakeitimo projektu, nuogąstauja, kad keliuose išaugs avarijų skaičius, o norimus įvesti pakeitimus vadina radikaliais. Anot vairavimo specialistų, tokio masto pakeitimus turėtų lemti ne ministerija, o valstybės Eismo saugumo komisija ir jos suburta Saugaus eismo taryba. Tačiau, pastebėjo žinovai, panašu, kad nei viena, nei kita pastaraisiais metais šių klausimų tikrai nenagrinėjo.
„Taip išeina, kad specialistai tokių kertinių atnaujinimų nevertino, o Vyriausybės kanceliarija formaliai pasižiūrės, ar atnaujinimai atitinka teisės aktus, ir tiek. Ministerija sako „rašykit siūlymus“. Kai neparašai, tai, atseit, niekas neprieštarauja, o kai parašai, tada padaro pažymą, kad į siūlymus neatsižvelgta. Kodėl? Todėl. Ir nusiplauna rankas: kaip ir derinta su visuomene, bet daroma, kaip norisi. Kai visi naglai pradės varyti į lėtėjimo juostas ir daryti avarijas, tada pradės ieškoti „galų“, – „Delfi“ komentavo vairavimo instruktorius, nenorėjęs būti įvardytas (redakcijai vardas žinomas – „Delfi“).
Pasak vairavimo mokytojų, Lietuvoje net keli KET punktai nurodo, kad ten, kur važiavimo kryptys kertasi, pirmumą turi tas, kuris važiuoja iš dešinės, – 104, 115, 155 taisyklės.
„O dabar norima keisti 112 KET punktą ir daryti išimtį, kad esantis dešinėje neturės pirmumo, bet likusios kitos taisyklės išliks. Jau dabar žmonės nesupranta taisyklių, o dar padarykime išimčių ir apskritai neaišku, kas bus“, – nuogąstavo būsimus vairuotojus mokantys specialistai.
Pasak jų, matant siūlomus pakeitimus reikėtų ne tik laukti chaoso, bet ir imtis papildomų darbų, pavyzdžiui, aiškiai pažymėti, kur dviguboje greitėjimo ir lėtėjimo juostoje pasibaigia greitėti skirta dalis ir prasideda skirta lėtėti. Dabar kai kuriose juostose yra rodyklių, tačiau jos nuvažinėtos ir prastai matomos, kitur tokių rodyklių apskritai nėra.
„Ministerija aiškina, kad jeigu eismo situacija neaptarta, tuomet vadovaujamasi kliūties iš dešinės taisykle. O dabar jie aptars ir bus kliūtis iš kairės? Keičia taisykles, o jokios nuorodos į ekspertus, užsienio šalių patirtį, jokios analizės“, – piktinosi „Delfi“ kalbintas vairavimo instruktorius.
Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklos „Amplius.lt“ vadovas, išgirdęs apie ketinimus keisti kelis KET punktus, taip pat neslėpė, kad atsiradusios išimtys tik klaidins vairuotojus, ir kolegų rūpesčiui dėl gresiančios eismo įvykių gausos jis pritaria.
Važiuos, kaip važiavę
Saulius Šuminas, „Regitros“ atstovas ir Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos (CIECA) ekspertų ir patarėjų grupės narys, išgirdęs apie siūlomus pakeitimus, akcentavo, kad, jo nuomone, tiek galiojant dabartinėms KET, tiek įsigaliojus patikslintoms KET, keliuose niekas nepasikeis.
„Žmonės važiuos, kaip važiavę. Vis tiek yra tradicijos. Kita vertus, eismas turi būti toks, kad būtų saugus. Mąstant logiškai, iš tos eismo juostos, kur eismas greitesnis, išvažiuojančiam automobiliui turėtų būti leidžiama išvažiuoti – jo prioritetas turėtų būti palikti eismo juostą, o ne daryti kamštį pirmoje eismo juostoje vien dėl to, kad reikia praleisti tą automobilį, kuris nori išvažiuoti iš greitėjimo juostos. Taip juk niekada nebuvo“, – kalbėjo S. Šuminas.
Žinovas akcentavo, kad reikėtų vadovautis ir logika, ir sveiku protu.
„Reikia žiūrėti, kurioj vietoj tas automobilis, kuris nori įsilieti: jeigu jis įgavo pakankamą greitį ir nori įsilieti, aš visada tokį praleidžiu, o ne spaudžiu, kad jis mane praleistų. Reikia žiūrėti, kokia padėtis tų automobilių vienas kito atžvilgiu, ir tai lemia, kaip elgiamasi“, – tikino jis.
Pasak S. Šumino, ne visas situacijas keliuose įmanoma aprašyti KET, ir ši situacija yra būtent tokia: bandoma aprašyti tai, kas neįmanoma.
„Pavyzdys labai paprastas. Lietuvoje, jei nesutampa ženklinimas ant kelio su kelio ženklais, vadovautis reikėtų pastaraisiais. O kai kur užsienio šalyse tokiu atveju vairuotojui nurodoma, kad jis privalo vadovautis tuo, kas yra saugiau. Palikta galimybė žmogui nuspręsti“, – sakė S. Šuminas.
Anot pašnekovo, inicijuojant pokyčius ir reikėtų remtis statistika bei skaičiais.
„Jeigu sprendimas paremtas ne skaičiais, mano akimis, tai – vėjas laukuose. Būtų gerai pamatuoti, kiek eismo įvykių Lietuvoje įvyko greitėjimo ir lėtėjimo juostose, tuomet – kiek jų liks po pakeitimo. Pamatuoti, ar čia yra problema, galima labai objektyviai. Kol nepradėsime kalbėti apie duomenis, tol bus būrimas iš kavos tirščių“, – akcentavo S. Šuminas.
Siūlomi pokyčiai policiją stebina
Vilniaus Kelių policijos vadovas Dainius Šalomskas, išgirdęs apie Susisiekimo ministerijos planus keisti kelis KET punktus, nedvejojo, kad atsiradusios išimtys, kas ką turi praleisti, kai eismo dalyviai rikiuojasi vienu metu, tikrai sukels sumaišties keliuose.
„Bendra taisyklė, kad rikiuojantis vienu metu praleidžiamas tas, kas iš dešinės. Ir dabar sugalvoti, kad praleisti reikia tą, kas iš kairės, kažkaip...“, – nutęsė policijos atstovas.
Paklaustas, ar dažnai tenka spręsti tokius atvejus keliuose, D. Šalomskas neslėpė, kad tokie eismo įvykiai kone visi techniniai, tai yra žmonės nesužalojami, nukenčia tik automobiliai ir policijos pareigūnų prireikia tik nesutarus, kuris eismo dalyvis kaltas.
„Mums atvažiavus ir pasakius tą bendrą taisyklę, kad kliūtis iš dešinės ir reikia praleisti, klausimai dažnai išsprendžiami“, – akcentavo specialistas.
Anot D. Šalomsko, iki šiol KET buvo labai aiškios: jeigu vairuotojas važiuoja ir krypties nekeičia, tuomet jo pirmenybė. Jeigu nori keisti kryptį, taikoma „dešinės rankos“ taisyklė – praleidžiamas tas eismo dalyvis, kuris yra dešiniau.
