Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos veršininkas Dainius Šalomskas teigė, kad per dieną pareigūnai Vilniuje sulaukia iki 10 pranešimų, kad privačioje stovėjimo vietoje savo automobilį paliko kitas asmuo.
Pareigūnas teigė, kad sulaukus tokių pranešimų pirmiausia yra bandoma išsiaiškinti, ar vietą savo automobiliu užėmęs kitas asmuo kaip nors pažeidė taisykles.
„Policija, pirmiausia, sprendžia klausimą ar yra pažeistas ženklinimas, ar yra kitų neatitikimų. Tuomet policija gali skirti baudą nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau jei tai yra tik civiliniai santykiai, kyla neaiškumų, todėl mes į tuos santykius nesikišam“, – aiškino D. Šalomskas.
Paklaustas ar į uždarą teritoriją įvažiavęs svetimas asmuo gali sulaukti baudos, D. Šalomskas teigė, kad tai yra klausimai, kuriuos turėtų spręsti bendrijos, todėl pareigūnai už tai skirti baudos nesiruošia.
Būtent dėl šios priežasties siekiama numatyti, kad tokiais atvejais pareigūnai taip pat galėtų imtis veiksmų.
„Namų bendrijos, kurios dabar naujai kuriasi – statomi daugiabučiai tiek su antžeminėmis, tiek su požeminėmis stovėjimo aikštelėmis – susiduria su problemomis, kuomet privati nuosavybė nebūna apginta. Tai reiškia, kad žmonės įsigijo ne tik butus, bet ir parkavimo vietas, ir į tas parkavimo vietas neretai automobilius pasistato visai kiti asmenys, pašaliniai, svečiai, o policijos pareigūnai šiai problemai spręsti neturi įrankių. Kadangi tai yra privati nuosavybė, jie gali pasiūlyti tik kreiptis į teismą, išieškoti tam tikrą žalą, tačiau administracinės atsakomybės taikyti negali, nes nepažeidžiamas joks Kelių eismo taisyklių punktas“, – aiškino Seimo narys Vilius Semeška.
Atsižvelgiant į tai, Seime siūloma, kad neteisėtai kitiems asmenims užėmus privačią stovėjimo vietą, policijos pareigūnai juos galėtų įspėti, galėtų taikyti transporto priemonės išvežimo kardomąją priemonę, o taip pat – paskirti baudą.
„Pirma bauda galėtų būti įspėjimas, tai būtų žmoniška. Vėliau, jei įspėjimas nepadėtų, galėtų būti skiriama piniginė bauda nuo 100 iki 300 eurų. Jei pažeidimas būtų daromas pakartotinai ir piktybiškai, tokia bauda galėtų siekti net iki 500 eurų“, – nurodė Seimo narys.
V. Semeška teigė, kad tam, jog tokių nesusipratimų būtų mažiau, nepažymėtas privačias vietas jų savininkai turėtų pažymėti. Jis siūlė, kad informacinį ženklą apie privačią nuosavybę galima būtų įrengti prie įvažiavimo į stovėjimo aikštelę, kad iš karto visiems viskas būtų aišku. Seimo narys teigė, kad tai įneštų aiškumo ir kitiems, kad taip paženklintoje aikštelėje stovėjimo vietos gali būti užimtos tik gavus savininko sutikimą.
„Savininkas juk sumoka už tą vietą, neretai ir 10 tūkst. ar 15 tūkst. eurų, ir paaiškėjus, kad jis negali ja naudotis, jo nuosavybė niekaip neapginama“, – aiškino V. Semeška.
Seimo narys nurodė, kad Seimui pritarus, nauja tvarka galėtų įsigalioti nuo Naujųjų metų arba vasario 1 dienos.
„Yra labai geros teisės departamento pastabos, kad apginti ne tik nuosavybės teise valdomas parakvimo vietas, bet ir nuomos ar panaudos būdu. Tai mes praplėsim, sutvarkysim komitetuose visas nuostatas ir aš manau, privati nuosavybė pagaliau bus apginta ir tie žmonės, kurie investuoja dešimtis tūkstančių į parkavimo vietas, galės jomis naudotis taip, kaip jiems atrodo teisinga“, – kalbėjo V. Semeška.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau:
