Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, gegužės – rugpjūčio mėnesiais asmenims, nukentėjusiems važiuojant dviračiais ir paspirtukais, išmokėjo 38 tūkst. eurų. Vidutinė išmoka sudarė 763 eurus.
„Šių metų rugsėjis pratęsė paspirtukų ir dviračių sezoną. Prie kitų eismo dalyvių prisideda ir po atostogų sugrįžę moksleiviai ir studentai, kurie kelionei į ugdymo įstaigas renkasi elektrinius paspirtukus bei dviračius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši asmenų grupė mažiau nei kitos rūpinasi savo saugumu – dažniau važiuoja be šalmo, nepasirenka saugaus greičio, o pavojingiausia, kad važiuodami užsilaipina ir bendrakeleivių“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.
Pasak A. Taraitienės, paspirtukas ir dviratis – tai vienvietės transporto priemonės, todėl po du ar net po tris važiuojantys eismo dalyviai sukelia didžiausią nelaimės riziką. „Svarbu atkreipti dėmesį ir į moksleivių elgesį mokyklos teritorijose. Jose mokiniai neturėtų važinėti paspirtukais ir dviračiais, nes tai didina riziką kitų mokinių saugumui“, – pabrėžia A. Taraitienė.
Dažniausios – nosies traumos
Nors, pasak draudikės, mūsų šalies miestuose jau kelis mėnesius kai kuriose centrinėse gatvėse galioja elektrinių paspirtukų ir dviračių eismo draudimas, Vilniuje jų greitis centrinėje miesto dalyje ir ant visų tiltų ribojamas bei mažinamas iki 12 km/val., tačiau tai kol kas nesumažina šias transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių traumų skaičiaus.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, beveik pusė visų paspirtukininkų traumų sudaro nosies ir galūnių kaulų lūžiai, ketvirtadalį – lūpos, smakro, plaštakos ar antakio siūtos žaizdos, po dešimtadalį – dantų nuskėlimai, čiurnos ir riešo patempimai. Kas trečias patyręs traumą yra vaikas ar jaunuolis iki 16 metų.
Bendrovės duomenys rodo, kad 9 iš 10 nelaimių paspirtukininkai ir dviratininkai susižeidžia patys, dešimtadalis eismo įvykių – susidūrus su kita transporto priemone.
„Paspirtukų ir dviračių vairuotojai eismo nelaimes dažniausiai patiria dėl nelygios kelio dangos arba bandydami apvažiuoti jų kelyje atsiradusią kliūtį. Susidūrimai su kitomis transporto priemonėmis neretai įvyksta pėsčiųjų perėjose, kai jas kertama nenulipus nuo dviračio ar paspirtuko. Automobilių vairuotojai nespėja pastebėti staiga į pėsčiųjų perėją įvažiavusių dviratininkų ar paspirtukininkų, todėl susidūrimai baigiasi skaudžiomis pasekmėmis. Didžiausia išmokėta žala paspirtukininkui susidūrus su automobiliu siekė 3 300 eurų“, – kalba A. Taraitienė.
Stovėjimo zonos didina saugumą
Jos teigimu, galima pasidžiaugti, kad rečiau pasitaiko nelaimių, kai paspirtukininkai ar dviratininkai „įvažiuoja“ į
dviračių takuose ar ant šaligatvio paliktą kitą tokią pačią transporto priemonę. „Įdiegtas pokytis Vilniuje palikti paspirtuką specialiai paženklintoje elektriniams paspirtukams stovėti skirtoje zonoje išties padeda saugiau jaustis visiems, kurie juda šaligatviais ir dviračių takais”, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Pasak A. Taraitienės, kol važiavimo elektriniais paspirtukais reglamentavimo tvarka mūsų šalyje dar yra kuriama, svarbu prisiminti, kad šiomis transporto priemonėmis važiuojantiems asmenims galioja Kelių eismo taisyklės, jų reikėtų nepriekaištingai laikytis ir kelyje visada dėvėti šalmą.
