BTA draudimo statistiniai duomenys rodo, kad sausio pradžioje atšalus orams vairuotojai net keturis kartus dažniau nei gruodį kreipėsi į bendrovę prašydami evakuatoriaus pagalbos. Dažniausios priežastys, dėl kurių reikėjo pagalbos – neužsivedantis variklis, neatrakinamos automobilio durelės, užšalę degalai. Draudimo bendrovės klientai sausio pradžioje dukart dažniau prašė suteikti jiems pakaitinį automobilį nei gruodžio viduryje, kai dienomis vyravo daugiausiai teigiama temperatūra.
„Šalčių išauginamas evakuatorių poreikis – kasmet stebima situacija. Taip pat pastebime, kad privalomuoju draudimu besidraudžiantys vairuotojai vis labiau vertina draudimo bendrovės teikiamą pagalbos kelyje paslaugą. Kasko draudimą besirenkantys vairuotojai atitinkamai vis dažniau renkasi draudimą su galimybe gauti pakaitinį automobilį sugedus apdraustajam“, – sako Andrius Žiukelis, BTA ekspertizių skyriaus vadovas.
Nuo atrakinimo iki važiavimo
„Vyraujant tokiems šalčiams vairuotojai gali susidurti su didele problemų įvairove – nuo automobilio atidarymo iki važiavimo sąlygų“, – sako „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros profesorius, dr. Vidas Žuraulis.
Profesoriaus teigimu, netikėtas šaltukas, ypač po drėgnesnių orų, yra prasta žinia laikantiems automobilį lauke arba nešildomoje stoginėje. Kyla nemenka rizika, kad atidaryti transporto priemonės dureles bus ne taip paprasta kaip visada. Pavyzdžiui, gali prišalti durų sandarinimo gumos ir kiti elementai, priklausomai nuo automobilio modelio šalčiui gali būti jautresnė automobilio spynelė, rankenėlės ar kiti elementai.
„Nuo tokių problemų galima apsisaugoti specialiomis cheminėmis priemonėmis, kurias reikia panaudoti dar prieš paliekant automobilį šaltyje“, – užsimena V. Žuraulis.
Su kita problema susiduriama norint užvesti automobilį. Ypač – su dyzeliniu varikliu. „Jei akumuliatorius ne pirmos jaunystės arba važinėjama trumpesniais atstumais, generatorius nespėja įkrauti akumuliatoriaus iki pakankamo lygio. Kai spusteli šaltukas, klampesnė alyva ir šalčio paveikti besisukantys elementai apsunkina variklio paleidimą“, – nurodo profesorius.
Jo teigimu, nuo sunkaus variklio paleidimo geriausiai apsaugo dar prieš šalčius atliktas akumuliatoriaus įkrovimas išoriniu krovikliu.
Prieš šalčius būtina pasirūpinti, kad langų apiplovimo skystis būtų skirtas naudoti žiemą. Mat krentant temperatūrai vasarinis skystis nesipurškia, o dėl užšalimo besiplėsdamas jis gali deformuoti apiplovimo skysčio bakelį ir kitus apiplovimo sistemos elementus. Tad neapdairūs vairuotojai gali susidurti ir su netikėtomis remonto išlaidomis.
Į temperatūros pokyčius gana jautriai reaguoja ir padangų slėgis, todėl atšalus pravartu užsukti į degalinę ir pasitikrinti, ar jis yra pakankamas.
Profesorius rekomenduoja prieš žiemą pasikeisti ir valytuvų šluoteles. Mat esant žemesnei temperatūrai išryškėja, kad prasčiau valomas priekinis stiklas. Ypač tai matosi tamsoje ar esant įvairaus tipo krituliams. Sumažėjęs matomumas didina kelionių rizikingumą.
Taip pat matomumą blogina rasojantys langai. Todėl, anot V. Žuraulio, periodinio automobilio aptarnavimo metu reikia nepamiršti pasikeisti salono oro filtrą, kuris užtikrina geresnę salono oro ventiliaciją. Be to, daugiau drėgmės kaupiasi medžiaginiuose kilimėliuose – prieš žiemą juos geriau pasikeisti į guminius.
Padės kaimynas arba evakuatorius
Kuomet dėl šalčio nepavyksta užvesti automobilio, pirma kylanti mintis – ieškoti kaimynų pagalbos. Tai, anot profesoriaus, yra galimas sprendimas, tačiau ir šiek tiek rizikingas. „Šiuolaikiniuose automobiliuose yra daug elektros instaliacijų, valdymo blokų, kurie labai jautrūs įtampos šuoliams. Dėl to svarbu laidus sujungti teisinga tvarka. Rekomenduojama, kad automobilis-donoras įkrovimo metu būtų užgesintas. Tada jo valdymo sistemos yra išjungtos ir užtikrinamas didesnis jo saugumas“, – rekomenduoja ekspertas.
Profesoriaus teigimu, senesni metodai – stūmimas ar tempimas – šiais laikais vis rečiau naudojami. Mat tai ir mažiau saugu, ir ne visuomet tam pakanka vietos ankštuose kiemuose. Be to, vis daugiau automobilių yra su automatine pavarų dėže, tad toks būdas vis mažiau aktualus.
„Prireikus pagalbos kelyje evakuatorius gali ne tik nugabenti neužsivedantį automobilį į autoservisą, bet ir suteikti nuotolinę konsultaciją arba pagalbą atrakinant ar užvedant automobilį vietoje. Jeigu nėra padėti galinčio kaimyno, atitinkamą draudimo paslaugą užsisakiusiems vairuotojams visuomet gali nemokamai padėti ekspertas“, – sako A. Žiukelis.
Kaip užvesti variklį šaltyje?
Jeigu akumuliatorius vis dar sugeba sukti variklį, profesorius V. Žuraulis dalinasi patarimu, kaip variklį užvesti efektyviausiai.
„Dyzeliniams varikliams pirmiausiai galima tik įjungti degimą, kad pašiltų variklio kaitinimo žvakės. Po to – trumpai, kelias sekundes pasukti variklį, kad išsijudintų visi besisukantys elementai – velenai, stūmoklinė grupė, diržai. Akumuliatorių reikėtų naudoti taupiai, variklį iš jo energijos sukti neilgais intervalais. Bandyti užvedinėti reikėtų tik iš antro, trečio ar net ketvirto karto. Tai ypač aktualu automobiliams su dyzeliniais varikliais. Išmintas sankabos pedalas taip pat sumažins mechaninį pasipriešinimą variklio paleidimo metu“, – rekomenduoja V. Žuraulis.
Esant žemai temperatūrai jis nepataria agresyviai spausti akceleratoriaus vos užvedus variklį – jis kurį laiką turėtų padirbti laisvomis apsukomis, kad apšiltų sustengę elementai, kad būtų pasiekta bent darbinei artima temperatūra.
