Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, atlikti tyrimai rodo, kad visuotinai tarp dviratininkų paplitęs šalmų naudojimas leistų dviračių vairuotojų mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų skaičių sumažinti 50 proc.
Tuo metu ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse korporatyvinės komunikacijos direktorė Lina Jakučionienė pažymi, kad augant saugaus važiavimo dviračiu kultūrai, riedėdami į gatves šalmo gyventojai nepamiršta vis dažniau.
„Rekomendacija dėvėti šalmą į kelių eismo taisykles įtraukta ne veltui. Nors suaugusiems asmenims tai nėra privaloma, tačiau, pavyzdžiui, dviračių sporto entuziastai puikiai žino šalmo naudą, todėl nuolat dėvi tiek jį, tiek ir kitas apsaugines priemones. Deja, pastebime, kad kiti dviratininkai tai daro dar retokai. Tikrai raginame juos taip pat pagalvoti apie savo saugumą ir važiuojant dviračiu dėvėti šalmus“, – sako R. Matonis.
Anot jo, sprendimas kelių eismo taisyklėmis neįpareigoti, o tik rekomenduoti visiems dviratininkams dėvėti šalmą važiuojant keliu 2008 m. priimtas po diskusijų Saugaus eismo komisijos posėdžiuose, viešojoje erdvėje, susitikimuose su dviratininkų bendruomene.
Įvertinus visų pusių išsakytus argumentus, atsižvelgus į tai, kad Europos Sąjungos teisės normos nenumato privalomo šalmų dėvėjimo važiuojant keliu, įtvirtintas šiuo metu galiojantis kelių eismo taisyklių variantas.
„Saugumu besirūpinančių ir šalmą bei kitas apsaugos priemones savo noru pasirenkančių dviratininkų pastaraisiais metais šalyje tikrai daugėja, nors jų dar ir nėra dauguma. Šie žmonės jau puikiai supranta, kad savo saugumu reikia rūpintis nepriklausomai nuo to, ar tai daryti juos įpareigoja viena ar kita kelių eismo taisyklių nuostata.
Tą kiekvienais metais matome ir daugybę dviračių entuziastų sutraukiančio „Velomaratono“ metu. Jį lydinčios įvairios su saugumu susijusios iniciatyvos taip pat sulaukia didelio dėmesio, o dažnam dviračio mylėtojui šalmas yra toks pat savaime suprantamas dalykas kaip kad gerai veikiantys dviračio stabdžiai ar atšvaitas“, – teigia L. Jakučionienė.
Gatvėse šalmai ne kartą gelbėjo dviratininkus nuo rimtų sužalojimų ar netgi mirties. Remiantis „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, būtent galvos traumos dviratininkams yra vienos dažniausių pasitaikančių, o kartu ir pavojingiausių.
Draudikų atstovei antrina ir R. Matonis. Jo teigimu, atsitikus nelaimei, šalmas apsaugo nuo rimtų sužalojimų. Pavyzdžiui, nukritus ant galvos, verčiantis nuo dviračio, įvažiavus į griovį, susidūrus su automobiliu ar kliūtimi šalmas gali net tik apsaugoti nuo rimtesnių traumų, bet ir išgelbėti gyvybę.
„Vis tik reikėtų pabrėžti, kad vien šalmo norint kelyje išvengti sužalojimų nepakanka. Siekiant važiuoti saugiai prie dviračio vairo privalu visuomet būti atsargiam ir dėmesingam, laikytis visų kelių eismo taisyklių reikalavimų“, – sako R. Matonis.
Šiuo metu Kelių eismo taisyklėse numatoma, kad šalmą važiuodami keliu dviračiu privalo dėvėti asmenys iki 18 metų amžiaus. Kitiems dviratininkams taip pat rekomenduojama tai daryti. Be to, šalmus dėvėti turi ir dviračiu vežami jaunesni nei 18 metų amžiaus keleiviai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius eismo įvykių, kurių metu automobiliai susidūrė su dviratininkais, fiksuota 3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso iki birželio mėnesio šiemet jau registruota 60 tokių įvykių. Trys iš jų pasibaigė dviratininko mirtimi.
