Nors neretai vairuotojai piktinasi, kai leistinas važiavimo greitis tam tikrose vietose būna sumažinamas, gyventojai neretai tokiais sprendimai džiaugiasi ir vertina pastangas užtikrinti jų saugumą. Tiesa, tokių pastangų sulaukia ne visi, mat Vilniaus rajone esančio Vilkaraisčio kaimo gyventojau jau trečius metus kovoja, kad į jų bei jų vaikų saugumą būtų pažvelgta rimčiau.
Vilkaraisčio kaimo gyventoja Eglė į „Delfi“ kreipėsi prašydama pagalbos, dėl, kaip pati sakė, Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomų nesuvokaimų dalykų.
„Nuo 2020 metų vyksta susirašinėjimas su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kad civilizuotame pasaulyje žmogaus gyvybė ir saugumas yra aukščiausia vertybė. Deja, ši organizacija mano kitaip. Ir į mūsų kaimo gyventojų prašymus įrengti greičio apribojimus, pėsčiųjų perėją šalia kaimo esančioje judrioje Nemenčinės Švenčionių gatvėje sureagavo itin ciniškai – šių metų balandžio 27 dieną įrengė kelio ženklus, kuriais leidžiamas greitis per gyvenamąją zoną buvo nustatytas iki 70 km/val. Taip pat ties Vilkaraisčio kaimu yra panaikinti kelio ženklai, anksčiau žymėję Nemenčinės miestelio ribas ir atitinkamai – 50 km/val. greičio apribojimus“, – pasakojo gyventoja.
Eglė aiškino, kad Vilkaraisčio kaimas yra didėjantis – čia daugėja gyvenamųjų namų ir gyventojų, o tarp jų yra nemažai šeimų, kuriose auga ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikai. Anot moters, kaime taip pat gyvena ir vyresnio amžiaus žmonių, kuriems tenka kirsti judrią Švenčionių gatvę.
Čia gyventojai įžvelgia ir daugiau problemų – vairuojantiems kaimo gyventojams tenka įsilieti į judrią Švenčionių gatvę, kurioje, anot jų, labai dažnai yra viršijamas leistinas greitis – anksčiau 50 k/val., o dabar – 70 km/val.
„Padidintas greitis kelią tiesioginę grėsmę tiek mūsų kaimo gyventojams, jų sveikatai ir gyvybei, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Maža to, Švenčionių gatvėje bei apylinkėse buvo ir mirtinų avarijų, ir rezonansinių įvykių. Siekdami užtikrinti savo saugumą gegužės mėnesį pateikėme skundą Kelių direkcijai.
Kreipdamiesi į LAKD gyventojai prašė sumažinti leistiną greitį arba grąžinti gyvenvietę žyminčius ženklus, taip pat įrengti pėsčiųjų perėją bei įrengti greičio matuoklį. Gyventojai teigė, kad visi prašymai buvo atmesti argumentuojant, kad tam nėra pagrindo, o štai pėsčiųjų perėja negali būti įrengta, nes nėra numatyta kelio rekonstrukcija.
Gyvenamieji namai – toliau nuo kelio
„Delfi“ susisiekus su Kelių direkcija, jų atsakymai buvo gana panašūs į tuos, kurių sulaukė ir gyventojai. Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas teigė, kad LAKD supranta gyventojų susirūpinimą, tačiau taip pat pabrėžė, kad pritaikyti prašomų pakeitimų neturi pagrindo dėl kelių objektyvių priežasčių.
„Kelio ženklai, žymintys gyvenvietės pradžia ir pabaigą, yra techninės eismo reguliavimo priemonės ir nėra skirti administracinių gyvenamųjų vietovių ribų žymėjimui ir neprivalo jų atitikti. Kelio ženklai Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ar ženklas Nr. 612 „Gyvenvietės pradžia“ įrengiamas toje vietoje, kurioje prasideda pastatais apstatyta teritorija. Šiuo konkrečiu atveju nurodytame kelio ruože vairavimo aplinka yra užmiesčio, didžioji ruožo dalis yra miškingoje vietoje. Dalyje ruožo namų išviso šali kelio nėra, o dalyje ruožo esantys vos keli namai yra nutolę nuo kelio maždaug nuo 20 iki 50 m. Tokia aplinka nesudaro pastatais apstatytos teritorijos, todėl įrengti kelio ženklų, žyminčių gyvenvietę, nėra pagrindo“, – komentavo S. Jansonas.
Paklausus, ar siekiant užtikrinti gyventojų bei į mokyklas keliaujančių vaikų saugumą, galėtų būti sumažintas maksimalus važiavimo greitis, S. Jansonas teigė, kad dar didesnis greičio sumažinimas minimame kelyje, kaip tik galėtų sukelti daugiau rizikos.
„Kaip jau paminėta anksčiau, nurodytas kelio ruožas yra užmiesčio vairavimo aplinkoje. Leistinas važiavimo greitis užmiestyje keliuose su asfalto danga Kelių eismo taisyklėse yra nustatytas 90 km/val., kuris gali būti sumažintas, vadovaujantis Kelių techninio reglamento reikalavimais, t. y. atsižvelgiant į kelio techninius parametrus. Šiuo konkrečiu atveju važiavimo greitis yra sumažintas iki 70 km/val. Atsižvelgiant į tai, pateiktam prašymui, sumažinti leistiną važiavimo greitį iki 50 km/val., gali klaidinti visus eismo dalyvius ir sukelti dar didesnę eismo įvykių riziką“, – teigė LAKD atstovas.
Pėsčiųjų perėjos įrengiamos, tik pagal taisykles
Gyventojai teigė, kad LAKD atsakyme buvo minima, jog pėsčiųjų perėja negali būti įrengiama, kadangi kol kas nėra numatoma minimo kelio rekonstrukcija. „Delfi“ pasiteiravus, ar kaip tik tokiu atveju negalėtų būti įrengta pėsčiųjų perėja, kad gyventojam neribotą laiką nereikėtų bandyti kirsti kelią nesaugiai, LAKD tik dar kartą patvirtino, kad perėjos šiuo metu įrengiamos tik vykdant rekonstrukcinius darbus.
„Kelių direkcija naujas pėsčiųjų perėjas šiuo metu rengia tik įgyvendinant ruožų ar sankryžų kapitalinio remonto ar rekonstravimo projektus. Remontuoti ar rekonstruoti kelio ruožo ar sankryžos ties minima vieta artimiausiu metu neplanuojama. Kai kelias ateityje bus rekonstruojamas ar kapitaliai remontuojamas, bus sprendžiama dėl pėsčiųjų perėjimo per kelią organizavimo ir kitų eismo saugos priemonių įrengimo poreikio, tipo bei techninių įrengimo galimybių. Šiuo metu gyventojams kertant kelią reikia vadovautis Kelių eismo taisyklių nuostatomis“, – pažymėjo LAKD.
S. Jansonas taip pat nurodė, kad greičio matuokliai yra įrengiami pagal metodikas ir sudarytas prioritetines eiles, todėl artimiausiu metu minimame ruože greičio matuoklių montuoti neplanuojama.
„Momentiniai greičio matuokliai įrengiami ties pavojingomis vietomis, kuriose leistino važiavimo greičio laikymosi užtikrinimas yra būtinas, t. y. pirmumas teikiamas kelių ruožams prie ugdymo įstaigų, religinio susibūrimo vietų, pavojingų sankryžų, pėsčiųjų perėjų ir kitų aktualių objektų, kur yra tikėtini reguliarūs pėsčiųjų ir (arba) dviratininkų srautai. Atsižvelgiant į kelio ruožo aplinką, kuomet momentinis greičio matuoklis neužtikrintų leistino važiavimo greičio laikymąsi aktualiame kelio ruože, vietoj jo gali būti įrengiamas vidutinio greičio matuoklis. Artimiausiu metu minėtame ruože įrengti greičio kamerų Kelių direkcija neplanuoja“, – aiškino S. Jansonas.
Tiesa, jis nurodė, kad greičio matavimo įranga galėtų būti įrengta anksčiau, vadovaujantis Savivaldybių finansinės dalies prisidėjimo prie valstybinės reikšmės kelių ruožų projektų sudarymo metodika, savivaldybei skyrus finansavimą (šiuo atveju 100 proc.) ir pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Kelių direkcija. Anot jo, tokiu atveju būtų parenkama tinkamiausia greičio kontrolės įranga ir inicijuojamos jos įrengimui reikalingos procedūros.
Eismo įvykių fiksuota, tačiau skaudžios nelaimės įvyko toliau
Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, Lietuvos transporto saugos administracija taip pat imasi veiksmų, kad būtų išsiaiškinta, kokios priežastys lemia skaudžius eismo įvykius bei kaip turėtų būti tobulinama infrastruktūra, kad tokių nelaimių pavyktų išvengti. „Delfi“ susisiekus su LTSA, jos atstovai patvirtino, kad Vilkaraisčio gyventojai dar 2021 metais kreipėsi ir į LTSA.
„Mes tiriame ne visus eismo įvykius, o tuos, kuriuose žūsta žmogus arba dalyvauja sunkiasvorė transporto priemonė. Tokiu atveju nuodugniai ištyrę eismo įvykio priežastis pateikiame rekomendacijas. Jeigu infrastruktūros problemos – rekomendacija teikiama LAKD, gali būti savivaldybė. LAKD įvertina mūsų rekomendaciją ir priima sprendimą.
Vilkaraisčio kaimo gyventojų bendruomenė 2021 metais kreipėsi į LTSA dėl nesaugios infrastruktūros ir per kaimą važiuojančių krovininių transporto priemonių, kurios, kaip teigiama, važiuoja perkrautos. LTSA, kas ir priklauso pagal mūsų kompetenciją ir atsakomybes, atliko tikslines kontroles dėl krovininių transporto priemonių. Apie veiksmus informavome Vilkaraisčio kaimo bendruomenę. Dėl fiksuotų eismo įvykių patikrinome mūsų turimą informaciją. Vilkaraisčio kaimą kerta 102 kelias. Šio kelio ilgis 162,92 km ir taip, šiame kelyje eismo įvykių, kuriuos tiria LTSA, yra įvykę, bet jie įvyko ne šalia Vilkaraisčio. Gali būti, kad šalia buvo įvykę neįskaitiniai eismo įvykiai, apie kuriuos informacijos neturime“, – komentavo Eglė Kučinskaitė, LTSA komunikacijos vadovė.
