Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 1500-1600 eismo įvykių, kurių „herojais“ tampa įvairūs gyvūnai, įsiveliantys į mirtinas dvikovas su automobiliais. Nors tokie incidentai gali nutikti visais metų laikais, rudens vidurys, kai vyksta vienų didžiausių mūsų šalies gyvūnų – briedžių ir tauriųjų elnių ruja – gamtininkų ir kelių policijos pareigūnų teigimu yra išskirtinai pavojinga, nes įaudrinti gyvūnai praranda atsargumą, o tam tikri fiziologiniai dirgikliai lemia visiškai kitokią jų elgseną, rašoma pranešime žiniasklaidai.
© Skaitytojo nuotr.

Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pripažįsta, kad net patys geriausi zoopsichologai kol kas neturi aiškių atsakymų, kodėl žvėrys pakliūna po mašinų ratais, nors teoriškai jų reakcija ir greitis turėtų leisti nesunkiai tokių susidūrimų išvengti.

„Tikėtina, kad gyvūnai dar nesusitaikė su tokiu sąlyginai jaunu civilizacijos išradimu kaip automobilis (pirmosios savaeigės mašinos sukurtos maždaug prieš 130 metų) ir vis dar nesugeba įvertinti jo judėjimo specifikos. Žvėris puikiausiai mato už tarkim 100 metrų esančią mašiną, tačiau užuot šokęs slėptis – provokuojamai stovi.

Panašiai, kaip Afrikos stepėse stovi antilopės, netoliese pro šalį žingsniuojant liūtams. Matyt egzistuoja tam tikras atstumas, kurį gyvūnai laiko saugiu ir neskuba sprukti iš savo ganyklų. Galbūt analogiškai yra traktuojami ir automobiliai, tačiau gyvūnai lig šiol nesugeba įvertinti jų judėjimo greičio, todėl net 90 km/val. greičiu riedanti mašina staiga tampa mirtinai pavojinga, – samprotauja S. Paltanavičius. – Kaip taisyklė žmonių bandymai atspėti, kur ir kaip judės laukinis žvėris, būna nesėkmingi, nes šie vadovaujasi sava logika.“

Labiausiai stebina tai, kad kai kurie gyvūnai akistatoje su mašinomis juda atrodytų visiškai nelogiška trajektorija. Užuot pasukę tolyn nuo triukšmo ir ryškios šviesos šaltinio, jie neretai kerta mašinos judėjimo kelią skersai. Rujos metu jie tampa ypač sunkiai prognozuojami ir įsiaudrinę, nes tam tikri fiziologiniai dirgikliai lemia visiškai kitokią jų elgseną.

Selemonas Paltanavičius
Selemonas Paltanavičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

General Financing team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas, 2016 m. Dakare patyręs avariją dėl į kelią išbėgusios karvės, sako, kad efektyvus būdas išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais yra tik vienas.

„Pamačius žvėrį, visų pirma reikėtų drastiškai mažinti greitį. Stabdymo metu dar galima bandyti išvengti susidūrimo su gyvūnu manevruojant. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad bent vienu ratu išvažiavus į šalikelę visiškai keičiasi automobilio valdymo savybės. Dažnai toks manevravimas, neturint pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių, baigiasi avarija“, – pastebi B. Vanagas.

Pasibaigus stambiųjų žvėrių „vestuvių“ periodui, stirnos, elniai, šernai, briedžiai traukia savo žiemaviečių link. Intensyviausiai žvėrys juda rytais ir vakarais, tamsoje ar prieblandoje. Kadangi šviesą atspindi tik gyvūnų akys, netgi profiliu stovintį briedį vairuotojas gali pamatyti tuo metu, kai išvengti susidūrimo nebebus įmanoma.

Beje, bandymas perjunginėjant ilgas ir trumpas šviesas, pabaidyti stambiakanopį gali baigtis liūdnai – apakintas žvėris greičiausiai tik dar labiau sutriks ir taps visiškai neprognozuojamu. Automobiliui susidūrus su briedžiu, visų jo salone esančių žmonių gyvybė pakimba ant plauko: kai apie 500 kg sveriantis ilgakojis gyvūnas įlekia per priekinį stiklą į mašinos vidų ir nepalieka net teorinių galimybių išvengti traumų.

Karvė priešais B. Vanago automobilį
Karvė priešais B. Vanago automobilį
© Jurga Anusauskienė

„Pastaraisiais metais į prevencines priemones – tvoras šalikelėse, pralaidas po keliais, perspėjamuosius ženklus – investuota labai daug, tačiau faktas, kad egzistuoja daugybė kelio ruožų, kur panašių dalykų nėra ir nebus. Todėl vienintelė išeitis kelkraštyje pamačius gyvūno siluetą ar naktį blizgančias akis – radikaliai, iki 20-30 km/val., mažinti važiavimo greitį. Priešingu atveju susidūrimo gali nepavykti išvengti. Beje, paukščiai taip pat nesugeba išvengti susidūrimo su automobiliu, jei pastarojo judėjimo greitis viršija apytiksliai 120 km/val.“, – perspėja S. Paltanavičius.

Gamtininkas atkreipė dėmesį, kad, nors į viešą erdvę paprastai patenka informacija tik apie incidentus su didžiaisiais gyvūnais, Lietuvos keliuose žūstančių gyvūnų sąrašo viršūnėje yra ežiai ir varliagyviai, po to rikiuojasi kiškiai, lapės, usūriniai šunys. Nors pastarieji sveria sąlyginai nedaug ir po susidūrimo didesnę žalą padaro retai, visgi tai taip pat svarbi gamtos dalis ir saugotina gyvybė.

Dar vienas itin svarbus dalykas – kai kurių laukinių žvėrių judėjimas grupelėmis. Pamačius kelią kertant šerną, beveik visai atvejais galima tikėtis, kad iš paskos skuos dar 10-15 bandos narių. Panašiai, tik kiek mažesniais būreliais, migruoja ir stirnos, todėl tokiais atvejais būtina iš karto drastiškai mažinti greitį.

Klausiamas, kiek tiesos yra pasakojimuose apie ultragarsinius švilpukus, kurie atbaido gyvūnus nuo automobilių, S. Paltanavičius akcentuoja, kad šie prietaisai yra sukurti Šiaurės Amerikoje ir skirti tenykščiams baltauodegiams elniams.

„Kaip į tam tikrų dažnių švilpimą reaguotų kiti gyvūnai – mūsiškiai briedžiai, stirnos ar šernai – galima tik spėlioti, nes jokių tų švilpukų efektyvumą patvirtinančių tyrimų nėra atlikta. Kita vertus, mokslininkai yra pastebėję, kad netgi skirtinguose Europos regionuose gyvenančių paukščių „tarmės“ šiek tiek skiriasi. T. y. tikėtis, kad egzistuoja universali ir efektyvi priemonė skirtingų rūšių gyvūnams, tikrai negalima. Atsipalaiduoti įsigijus tokį švilpuką būtų didelė klaida“, – pabrėžia gamtininkas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Perspėjo registratorių naudotojus: filmuokite, bet socialinius tinklus pamirškite

Šiemet gegužę Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR),...

Kauniečiai suirzo: laukė saugesnės stotelės, bet naujoji pasiekiama krūmynais arba keliu be kelkraščio (46)

Kauno Jiesios mikrorajono gyventojai nerimsta dėl nesaugios autobuso stotelės. Prieš porą...

Imasi saugumo autobusuose: vairuotojai keleiviams primins, kad prisisegtų saugos diržus (4)

Keleivius vežančios įmonės, autobusų stotys bei Lietuvos transporto saugos administracija...

Papasakojo, kokios kritinės klaidos vairavimo egzamine pakiša koją – jas daro ir patyrę vairuotojai (159)

Dažnas būsimas vairuotojas, keliaudamas laikyti praktinio egzamino į „Regitrą“, viliasi, kad...

Pasikeitus vairuotojų dokumentų tvarkai, pastebimos ir pirmosios neigiamos pasekmės (167)

Sustabdžius pareigūnams šiek tiek ilgiau trunkanti patikra – pagrindinė neigiama naujos...

Top naujienos

Slaptą planą pervilioti lenkus kūrė visai ne valstiečiai: pasikeitė tik viena esminė detalė (117)

Vilniaus kraštu Lietuvos politikai susidomėjo visai neseniai. Ilgą laiką niekam, išskyrus šiame...

Dėl lopinėlio žemės buvo paverstas žemgrobiu: 7 metus tampė po teismus (163)

Vilnietis Tomas Nenartavičius, pasakodamas savo istoriją, vis dar negali atsistebėti: 7-erius metus...

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (453)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Vėl atversta „MG Baltic“ byla: užsiminta apie neteisėtai suvaržytą Masiulio laisvę papildyta 9.33 (115)

Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos Vilniaus apygardos teisme vėl nagrinėjama politinės...

Į avariją Vilniaus pakraštyje pateko NATO kariai (18)

Antradienio rytą, apie 8 val., Vilniaus pakraštyje, Molėtų pl. ir Skersinės g. sankryžoje,...

Du pamėgti Adomaičio ginklai: išbandė rinktinėje, pasitelks ir klube (3)

Eimantas Bendžius ir Evaldas Kairys gimė pajūryje, bet krepšinio lopšiu jiems buvo sostinė....

„Sostų karų“ žvaigždė Ianas Beattiesas prakalbo lietuviškai: pamatykite video

Rugsėjį nenustebkite Vilniuje sutikę garsius Holivudo aktorius. Jie atvyksta į rugsėjo 15-16...

„DELFI Šiandien“ – naujiena mobiliojo DELFI vartotojams (4)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI atnaujino savo mobiliąją svetainę ir vartotojams siūlys ne...

Rusijoje pabranginta degtinė (5)

Minimali degtinės (nepriklausomai nuo stiprumo) rinkos kaina Rusijoje rugpjūčio 20 dieną...

Nenoras valgyti – santykio su tėvais atspindys (3)

Turime problemą: mūsų penkerių metų dukrelė dažnai stokoja apetito, tiesiog atsisako valgyti....