Draudikai pastebi, kad šventinis laikotarpis iš vėžių gali išmušti net ir labiausiai patyrusius vairuotojus, kurie elementariose situacijose, pavyzdžiui, važiuojant automobilių aikštelėse ar degalinėse sukelia avarijų, o vėliau pridaro įvairiausių klaidų įformindami įvykusį incidentą. Tai patvirtina ir policijos pareigūnai – dėl KET nežinojimo jie vairuotojų neretai be reikalo yra kviečiami į eismo įvykio vietą.
Metų sandūra – itin avaringa
Draudikai skaičiuoja, kad apie avarijas gaunamų pranešimų ima daugėti dar lapkričio ir gruodžio pradžioje. Anot R. Bieliausko, ši tendencija įprastai tęsiasi iki pat sausio pabaigos, kol situacija keliuose vėl ima stabilizuotis.
„Švenčių laikotarpis pasižymi ne tik išaugusiais automobilių srautais, bet ir atsispindi eismo įvykių suvestinėse. Jau kelerius metus pastebime, kad daliai vairuotojų šventės apkarsta dar net joms neprasidėjus“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič antrina draudikų atstovui ir patvirtina, kad metų sandūra avarijų suvestinėje iš tiesų išsiskiria incidentų gausa.
„Gruodis ir sausis – statistiškai avaringiausi mėnesiai. To priežastis įprastai yra nepalankios oro sąlygos, darančios įtaką kelio būklei ir važiavimo sąlygoms, ilgesnis tamsusis paros metas, apsunkinantis matomumą. Taip pat eismo dalyvių neatidumas ir nedrausmingumas, o dažnai – ir skubėjimas bei šventiniai rūpesčiai“, – paaiškina M. Kazanovič.
Klysta elementariose situacijose
LKPT duomenimis, tarp dažniausiai pasitaikančių avarijų priežasčių – nesaugus greitis, saugaus atstumo nesilaikymas, išsiblaškymas prie automobilio vairo ir pan. Kaip teigia R. Bieliauskas, ypač daug techninių eismo įvykių įvyksta santykinai elementariose situacijose, kai vairuotojai neišsitenka šalia prekybos centrų ar daugiabučių esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse ar tiesiog važiuodami spūstyse.
„Didesnė automobilių koncentracija neabejotinai reikalauja didesnio susikaupimo. Deja, vairuotojai elementariai kartais pamiršta dešinės rankos taisyklės pritaikymą specifinėse vietose, neapsižvalgo visomis kryptimis prieš darydami manevrą ar tiesiog trumpam nukreipia dėmesį nuo paties vairavimo. To pakanka, kad įvyktų smulki avarija, galinti gerokai apkartinti šventes“, – mintimis dalijasi R. Bieliauskas.
Draudimo ekspertas taip pat pažymi, kad vairuotojai tebedaro klaidų ne tik važiuodami keliu, bet ir jau įvykus avarijai. R. Bieliausko teigimu, dėl papildomo streso avarijos dalyviai klaidingai užpildo eismo įvykio deklaraciją, neužfiksuoja visų detalių ar apskritai iš nežinojimo sunaikina dalį įrodymų. Negana to, dažnai nutinka ir taip, kad nors avarijos dalyviai ir sutaria dėl visų detalių, yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir žino, kaip užpildyti deklaraciją, tačiau vis tiek be reikalo kviečia policijos pareigūnus.
LKPT atstovė M. Kazanovič akcentuoja, kad įvykus avarijai būtina vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, kuriose aiškiai nurodyta, kokių veiksmų būtina imtis.
„Po incidento pagal galimybes žmogus turėtų imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, kiek tai nekelia pavojaus eismui, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat būtina saugoti eismo įvykio pėdsakus“, – pabrėžia M. Kazanovič.
Ji priduria, kad jeigu per eismo įvykį nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su avarija susiję eismo dalyviai sutaria dėl aplinkybių, policijos kviesti nereikia. Tokiu atveju privaloma deklaracijoje nubraižyti avarijos schemą, aprašyti visas aplinkybes, pateikti kitus reikalingus duomenis ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems dalyviams pasirašyti. Tiesa, jeigu nesutariama dėl kaltininko arba eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai yra būtina.
Pamiršta KET
Policija pabrėžia, kad nors visi vairuotojai privalo mokėti KET, jų atsakomybės įvykus avarijai neretai vis dar būna nevisiškai įvykdomos.
„Klaidų atsiranda tuomet, kai eismo dalyviai nesivadovauja nurodytomis taisyklėmis. Žmonės neišsiaiškinę aplinkybių patraukia transporto priemones iš incidento vietos ir taip sunaikina įrodymus, pateikia ne visus deklaracijoje reikalaujamus duomenis, prireikus nekviečia medikų ar policijos pareigūnų ir t. t.“, – vardija M. Kazanovič.
R. Bieliauskas pastebi tendenciją, kad vairuotojai po avarijos kartais netaupo ir savo laiko, nors galėtų greičiau atlikti būtinas procedūras.
„Avariją reikia ne tik pagal taisykles įforminti, bet ir nustatyti apdraustai transporto priemonei padarytą žalą. Įprastai anksčiau tai buvo galima atlikti automobilį pristačius draudikams ar įgaliotiems servisams, bet dabar minėtą procedūrą vairuotojai gali lengvai atlikti patys, pasitelkdami savo išmanųjį telefoną“, – apie galimybę naudotis draudimo bendrovės sukurta išmania programėle primena ekspertas.
