Su dygliuotomis padangomis galima važinėti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d., tačiau naudojant tokias padangas ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
Kada reikia dyglių
Padangos yra viena iš pagrindinių automobilio dalių, nuo kurios priklauso saugumas keliuose ir važiavimo kokybė. Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važiuoti.
Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia važiuojama užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad padangos būtų nenudėvėtos. Protektoriaus gylis, kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, būtų ne mažesnis nei 3 mm.
Turint omenyje dažnai dėl oro prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm. Taip pat svarbu patikrinti oro slėgį padangose, nes aplinkos temperatūros svyravimai tam daro poveikį – atšalus slėgis padangose gali sumažėti.
Koks atstumas yra saugus
Svarbu nepamiršti, kad net ir pasikeitus padangas, jei kelio danga drėgna, šlapia ar slidi, būtina važiuoti mažesniu greičiu, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio bei atsargiau manevruoti. Kai asfaltas drėgnas ar šlapias, automobilio stabdymo kelias pailgėja iki dviejų kartų.
Rekomenduojama, kad, esant geroms oro sąlygoms, atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai.
Nepamirškite langų skysčio
LAKD primena, kad automobilio techninė būklė yra labai svarbi ir tiesiogiai susijusi su vairuotojo, jo keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumu. Lyjant lietui ar važiuojant šlapia kelio danga labai svarbu, kad valytuvai tinkamai nuvalytų vandenį ar iš po ratų tykštantį purvą, todėl reikia iš anksto pasirūpinti, kad nepritrūktų langų skysčio, kuris būtų tinkamas esamoms meteorologinėms sąlygoms. Tinkamai nenuvalytas stiklas kelia pavojų ypač važiuojant tamsoje – vanduo ant stiklo iškreipia vaizdą, o įžiūrėti kelią gali būti sunku, kai nenuvalytą stiklą apšviečia priešpriešine eismo juosta atvažiuojantys automobiliai.
Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų automobilio šviesos: artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai. Nedegant vienam žibintui vairuotojo kelias yra apšviečiamas prasčiau, todėl sunkiau pastebėti kliūtis, pvz., keliu ar šalikele einantį žmogų.
Svarbus ir žibintų sureguliavimas. Negerai sureguliuoti žibintai netinkamai apšviečia kelią, akina kitus vairuotojus. Kyla grėsmė, kad apakintas vairuotojas gali nepastebėti, pvz., priešais esančio kelio vingio, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ar įvažiuoti griovį. Taip pat svarbu sureguliuoti rūko žibintus, kad jų skleidžiamos šviesos spindulys nebūtų per daug aukštai. Būtina patikrinti ir galinius žibintus – svarbu, kad jie tinkamai šviestų ne tik juos įjungus, bet ir tada, kai nuspaudžiamas stabdžių pedalas. Staigiai stabdant, žibintų šviesa gali padėti važiuojantiems iš paskos tinkamai sureaguoti į situaciją. Dėl tos pačios priežasties tvarkingai privalo veikti ir visi posūkio signalai. Reiktų pasirūpinti ir žibintų švara – purvinas, pageltęs žibintų stiklas mažina matomumą.
Kad kelionės būtų saugios ir patogios, reikia patikrinti, ar tinkamai veikia stiklų ir šoninių veidrodėlių, paties automobilio šildymo sistema. Nereiktų pamiršti ir eksploatacinių skysčių, pažiūrėti, ar reikia keisti aušinimo skystį, patikrinti stabdžių skysčio kiekį. Dėl seno, savybes praradusio stabdžių skysčio gali pailgėti stabdymo kelias, stabdžiai gali pradėti prasčiau veikti, o tai gali tapti ir eismo įvykio priežastimi.
